Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai A. Š., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, atstovei Brigitai Trepšienei, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Bendrojo pagalbos centro, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Julijai Portnovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Bendrojo pagalbos centro ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Bendrojo pagalbos centro ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 4 000 Lt turtinės žalos (b. l. 1-6).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2011 05 14 apie 13.50 val. kartu su šeima buvo (duomenys neskelbtini) km. Švenčionių r. ir pastebėjo, kad dega kaimynui Z. S. priklausantis ūkinis pastatas. Jos sūnus tuoj pat paskambino 112 ir pranešė apie gaisrą, vėliau skambino dar du kartus. Į įvykio vietą ugniagesiai dėl Bendrojo pagalbos centro darbuotojos klaidingai įrašyto ir perduoto įvykio adreso, atvyko tik po 40 - 50 minučių, kai ūkinis pastatas sudegė. Į įvykio vietą atvykęs Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas vidaus tarnybos majoras Č. J. elgėsi neetiškai, gąsdindamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio padegimo ir uždaryti ją į areštinę, reikalavo sudaryti žodinę sutartį su pil. Z. S., pagal kurią už sudegusį ūkinį pastatą privalo sumokėti 4 000 litų. Dėl to, kad buvo apkaltinta padegimu ji ir jos šeima dėl kitų kaimo gyventojų įžeidinėjimų ir dėl Č. J. spaudimo patyrė psichologinius išgyvenimus ir pažeminimą. Dėl tokių valstybės tarnautojų veiksmų patyrė turtinę 4 000 Lt ir neturtinę 10000 Lt žalą.

Atsakovė - Lietuvos valstybė, atstovaujam Bendrojo pagalbos centro ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą Bendrasis pagalbos centras (b. l. 27- 29) nurodė, kad tarp pareiškėjos skunde nurodytos galimai patirtos neturtinės ir turtinės žalos ir Centro veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Centre buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl veiksmų 2011 05 14 atsakant į pagalbos skambutį ir reaguojant į pagalbos prašymą dėl gaisro Švenčionių r., (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime ir nustatyta, kad geografiškai visos į minėtą gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime siunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turėjo vykti per (duomenys neskelbtini) kaimą, todėl dėl netiksliai perduoto adreso priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į gaisro vietą (duomenys neskelbtini) kaime atvyko 9 minutėmis (iš 31 minutės iki ugniagesių atvykimo į nelaimės vietą) vėliau ir lemiamos įtakos ūkinio pastato, nepriklausančio pareiškėjai ir nesančio pareiškėjos valdose, gaisro gesinimo eigai tai neturėjo. Nei į pagalbos skambutį atsakiusi Centro pareigūnė I. V., nei kiti Centro pareigūnai pareiškėjos neskatino ir kitaip neragino perduoti 4 000 litų Z. S., taip pat neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pareiškėjos apsisprendimui perduoti ar neperduoti Z. S. 4 000 litų. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad 4 000 litų Z. S. perdavė Č. J. reikalavimu, o pastarasis nėra Centro darbuotojas. Minėtoji I. V. klaida visiškai nesusijusi su pareiškėjos deklaruojama patirta turtine žala ir jos atsiradimo nenulėmė, todėl negalima teigti, kad I. V. klaida yra neteisėtas aktas pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja skunde nenurodo, kokią konkrečiai neturtinę žalą (fizinis skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą emocinę depresiją pažeminimą reputacijos pablogėjimą bendravimo galimybių sumažėjimą ar kita) patyrė būtent dėl Centro pareigūnų veiksmų. Skunde nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad neturtinę žalą padaręs asmuo yra kaip nors susijęs su Centru. Nėra įstatymų nustatytų atvejų, kad neturtinę žalą turi atlyginti tas, kuris jos nepadarė, todėl patenkinti pareiškėjos skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti 10 000 litų neturtinę žalą iš Centro vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skunde nenurodyti faktiniai duomenys, kuriais būtų pagrįsta, kad Centras savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (b. l. 30-33) nurodė, kad PAGD departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nei Č. J. veiksmuose, nei ugniagesių gelbėtojų, gesinusių gaisrą kilusį Čerėnų kaime, veiksmuose nenustatė tarnybinių nusižengimų požymių. Švenčionių PGT VPPP viršininkas Č. gaisro tyrimą atliko vadovaudamasis Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo, ikiteisminio tyrimo vykdymo PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose tvarkos aprašu, patvirtintu PAGD direktoriaus 2008 08 01 įsakymu Nr. 1-285 (Žin., 2008, Nr. 102-3939) ir kitais gaisrų tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Nustatė labiausiai tikėtiną (spėjamą) gaisro priežastį, t. y. neatsargus žmogaus elgesys. Ikiteisminis tyrimas dėl kilusio gaisro nebuvo pradėtas, kadangi bylos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo yra priskirtinos privataus kaltinimo byloms ir šiose bylose ikiteisminis tyrimas yra atliekamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui (Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis. Privataus kaltinimo bylos). Pareiškimo Z. S. neparašė, todėl gaisro kaltininkas nustatytas nebuvo. Pareiškėja dėl pareigūno Č. J. grasinimų ir spaudimo su Z. S. sudaryti žodinę sutartį atlyginti Z. S. nuostolius, patirtus dėl sudegusio ūkinio pastato, į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. A. Š. nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareigūno Č. J. neteisėtus veiksmus, t. y. nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad Č. J. elgėsi neetiškai bei grasino pareiškėjai. Be to, PAGD buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu taip pat nebuvo nustatyta Č. J. neteisėtų veiksmų. Mano, kad nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog Č. J., 2011 05 14 bendraudamas su pareiškėja bei atlikdamas gaisro tyrimą, elgėsi priešingai nei nustatyta teisės aktuose. Nesant pareigūno neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo reikalauti atlyginti pareiškėjos galimai patirtą turtinę žalą. Teikdama prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja savo patirtų neigiamų dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindė įrodymais, todėl negalima teigti, jog jai buvo padaryta neturtinė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 53-55) nurodė argumentus jau išdėstytus atsakovo, atstovaujamų įstaigų atsiliepimuose.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad priešgaisrinės tarnybos vadas Č. J. be teismo ir tyrimo nepagrįstai apkaltino ją padegimu. Patvirtina, kad gaisro dieną ji degino aviečių šakas tokioje vietoje, kurios nė vienas kaimynas negalėjo matyti. Ji pati J. pasakė, kad degino aviečių šakas, o J. apie tai papasakojo jos kaimynams ir pats asmeniškai diktavo ką rašyti paaiškinimuose. Gaisro vietoje su vietiniais gyventojais Jutelis kalbėjosi lenkiškai, o ji lenkiškai ne viską supranta. Mano, kad visa tai rodo J. neobjektyvumą. J. domėjosi kaip ji nusipirko sodybą . Kai sužinojo, kad ji su šeima atvyko iš Vilniaus, J. elgesys pasikeitė - pareiškė, kad dėl gaisro kalta ji ir turi sumokėti pinigus, t.y., turi atlyginti padarytą žalą. Ji prašė J. pradėti tyrimą dėl gaisro priežasčių nustatymo, tačiau pastarasis to nedarė, o padarė nepagrįstą išvadą, jog ji yra kalta dėl gaisro. Patvirtina, kad degino šakas, tačiau kaimyno pastato nedegino; neaišku nuo ko užsidegė kaimyno ūkinis pastatas. Šalia gyvena asocialūs asmenys, kurie rūko ir piktnaudžiauja alkoholiu. Mano, kad kaimynai neturi šiukšlių konteinerio, kad degina šiukšles ir dėlto galėjo kilti gaisras. Tyrimo medžiagoje užfiksuota, kad vienas iš kaimynų teigė visą dieną` jautęs degančios plastmasės kvapą. Jos laužavietėje – ten kur ji degino šakas, J. plastmasės liekanų nesurado, todėl privalėjo išsiaiškinti iš kur sklido degančios plastmasės kvapas, tačiau to nedarė. Vėliau ji sužinojo, kad J. sudegusio pastato savininkui S. nepasiūlė parašyti pareiškimo ir nepradėjo baudžiamosios bylos tyrimo, nors, jos nuomone, galėjo pats savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą. Gaisrininkai į gaisro vietą atvyko praėjus 45-50 minučių po jų skambučio į bendrąjį pagalbos centrą. Pagalbos centras , kuriam jie pranešė apie gaisrą, neteisingai nurodė gaisro vietą, dėl ko į įvykio vietą atvyko praėjus 45-50 minučių po jų skambučio. Pagalbos centras sutinka dėl klaidos, tačiau teigia, kad dėl klydimo vėlavo apie 9 minutes, kurios negalėjo turėti įtakos gaisro pasekmėms. Mano, kad tai netiesa, mano, kad žala galėjo būti mažesnė. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes po gaisro pablogėjo jos sveikata. Ji pergyveno dėl to, kad pavėlavo gaisrininkai, bijojo, kad gali sudegti jos pačios statiniai. Po gaisro jos bendravimas su kaimo gyventojais pablogėjo, pastarieji su jais nesisveikina, būdami neblaivūs užgaulioja ją ir jos šeimą necenzūriniais žodžiais /dėl užgauliojimų į policiją nesikreipė/. Tiek ji, tiek jos šeimos nariai, kiekvieną kartą nuvykę į sodybą patiria dėl to dvasinius išgyvenimus. Po gaisro pas gydytojus nesikreipė. Atsakydama į klausimus pareiškėja paaiškino, kad sudegęs kaimyno pastatas yra ant jos ir kaimyno sklypų ribos; sudegęs pastatas yra 10-15 metrų atstumu nuo jos namo, o nuo kitų ūkinių pastatų apie 3-4 metrus. Priešgaisrinei apsaugai skambino jos sūnus. Pirmas ugniagesių automobilis atvažiavo praėjus 14-40 minučių po pranešimo, vėliau atvyko dar keturi ugniagesių automobiliai. Sudegęs pastatas priklausė jos kaimynui Z. S., kuris gyvena Nemenčinėje ir sunkiai serga. Kaimo name gyvena S. du sūnūs. Gaisro dieną kaimynų nebuvo. J. gaisro vietoje pasirodė gaisro pabaigoje – apie 14 val. 50 min. Atvykęs į gaisravietę, J. kalbėjosi su ja, po to su kaimynais. J. kaimynams pasakė, kad dėl gaisro kalta ji, o vėliau asmeniškai pats diktavo kaimynams pasiaiškinimo tekstą. Po to J. vėl grįžo pas ją ir pasakė, kad ji privalo atlyginti žalą bei surašė ATP protokolą dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo Ji sutiko su pažeidimu. S. atvyko į gaisravietę beveik tuo pačiu metu kaip ir J., todėl jie pirmi ir pasikalbėjo apie galimas gaisro kilimo priežastis. J. grasino uždaryti ją į areštinę, grasino pradėti baudžiamąją bylą dėl tyčinio padegimo, sakė, kad suras liudytojus ir t.t. Ji išsigando. Jeigu J. nebūtų jai grasinęs, ji nebūtų sutikusi mokėti kaimynui 4000 litų už sudegusį pastatą. Gaisro dieną apie pinigus su S. nekalbėjo. Tik kitą dieną Sudeniai pasikvietė jos vyrą ir pradėjo aiškinti, kad dėl gaisro kalta ji-Š. ir reikalavo atlyginti padarytą žalą – sumokėti 5000 litų Vyras sutiko sumokėti tik 4000 litų. Tariantis dėl žalos dydžio kalbėjosi tik kaimynai ir jos vyras, J.nebuvo. J. buvo palikęs kaimynui savo telefono numerį ir buvo liepęs informuoti apie tai ar pavyko susitarti dėl žalos atlyginimo. Kalbėdami su J. lietuviškai, konfliktavo. Pyksta ant J., nes pastarasis grasino uždaryti ją į areštinę, grasino pradėti tyrimą, privertė susitarti su kaimynu dėl 4000 litų žalos atlyginimo, t.y., privertė ją prisipažinti kad ji kalta dėl kilusio gaisro. Su kaimynu Sudeniu dalinai atsiskaitė birželio ir liepos mėnesiais, sumokėję pusę sutartos sumos, liko nesumokėta 2000 litų suma. Jeigu J. nebūtų jos gąsdinęs, ji nebūtų sutikusi mokėti kaimynui pinigų. Gaisro dieną su kaimynu dėl žalos nekalbėjo. Mano, kad J. norėjo, jog ji su kaimynu susitartų gražiuoju ir jam nereiktų pradėti tyrimo. J. veiksmų neteisėtumas, jos manymu, pasireiškė tuo, kad šis gąsdindamas privertė ją atlyginti kaimynui padarytą žalą. J. gąsdino, teigė, kad suras liudytojų, kurie patvirtins matę, kaip ji padegė pastatą. Tai girdėjo tik jos vyras, kitų asmenų šalia nebuvo. Ji yra teisininkė ir bijojo, kad ją gali uždaryti į areštinę. Kodėl bijojo – dėl to ji reiškia pretenzijas Bendrajam pagalbos centrui. Tarnybinėje išvadoje nurodyta, kad atvykusių ugniagesių veiksmai nebeturėjo įtakos, nes dėl bendrojo pagalbos centro klaidos vėlavo atvykti gaisrininkai, o ugnis išplito po visą pastatą. Neturinę žalą patyrė dėl J. elgesio ir Bendrojo pagalbos centro klaidos. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, priėmusi pranešimą apie kilusį gaisrą, suklydo ir ugniagesiams nurodė ne tą kaimo pavadinimą, dėl ko pastarieji vyko pradžioje ne į tą kaimą. Dėl šios klaidos ji buvo priversta ilgiau pergyventi, laukdama atvykstančių ugniagesių. Prašo atlyginti neturtinę žalą – 10000 litų, kurią patyrė dėl neteisėtų J. veiksmų ir Bendrojo pagalbos centro klaidos, nurodant ugniagesiams ne tą kaimo pavadinimą. Turtinę žalą, kurią prašo priteisti, sudaro 4000 litų. Šią sumą sudaro 2000 litų kuriuos ji sumokėjo kaimynui už sudegusį pastatą ir 2000 litų ,kurių dar nesumokėjo. Pinigus kaimynui sumokėjo praėjus maždaug 2 savaitėms po gaisro. Su kaimynu dėl žalos atlyginimo susitarė žodžiu; likusią 2000 litų sumą įsipareigojo sumokėti iki 2012 metų vasario mėnesio. Ji nepripažino fakto, kad yra gaisro kaltininkė ir kreipėsi į priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Departamentas atliko tyrimą ir jos prašymo netenkino. Departamento atsakymo neskundė. Gaisro gesinimo metu buvo sužalota jos tvora, tačiau ji neprašo atlyginti šiais veiksmais padarytos žalos. (b.l.112-117).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad patikrinimų metu nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl neesant bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos, valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Mano, kad dėl netinkamų Č. J. veiksmų pareiškėja turėjo teisę kreiptis į policiją privataus kaltinimo tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Departamentas tokių įgaliojimų neturi, nes pagal Vidaus reikalų ministro patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką vertina tik tuos faktus, kuriuos turi. Departamentas 2011 07 11 raštu pareiškėjai išaiškino, kad dėl patirtos žalos (tvoros nuvertimo) atlyginimo ji turi kreiptis į teismą, o sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo nebuvimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovės atstovė aiškino, kad atlikto tyrimo medžiaga ir specialistų paaiškinimai patvirtina, kad devynios pavėlavimo atvykti į gaisro vietą minutės lemiamos įtakos gaisro gesinimui neturėjo, nes pastatas vis tiek būtų sudegęs. Gaisro tyrimą Č. J. atliko vadovaudamasis Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo, ikiteisminio tyrimo vykdymo, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie VRM ir jam pavaldžių įstaigų tvarkos aprašu (toliau - Aprašu), kuriame reglamentuota, kad neatidėliotinas informacijos patikrinimas atliekamas, kai patikrinimo metu nustatoma, kad dėl neatsargaus asmens elgesio buvo padaryta nusikalstama veika. Pareigūnas Č. J. neatidėliotiną informacijos patikrinimą atliko ir nustatė, kad labiausiai tikėtina spėjama gaisro priežastis yra netinkamas žmogaus elgesys. Pareigūnas nenustatė, kad gaisro kaltininkė yra A. Š. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai buvo surašytas dėl deginimo arčiau kaip 30 m atstumu nuo pastatų. Pareiškėja pripažino, kad ji degino šakas. Ikiteisminis tyrimas atliktas nebuvo, kadangi nukentėjusysis nepateikė pareiškimo. Savo paaiškinime Č. J. nurodė, kad Z. S. išaiškino, kad ikiteisminis tyrimas dėl įvykio bus pradėtas tik gavus jos skundą. Tačiau Z. S. skundo neparašė ir kaip žinoma pats savarankiškai susitarė su pareiškėja.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, kad 2011 05 14 užsidegė kaime esantis ūkinis pastatas, priklausantis jo tėvui. Tėvas sunkiai serga ir negalėjo atvykti į posėdį. Apie gaisrą telefonu pranešė kaimo gyventojas. Į kaimą atvyko kartu su tėvu, valandos neatsimena. Č. J. nepažįsta. A. Š. yra jo kaimynė, ją pažįsta, sutaria gerai. Atvykę į sodybą pirmiausia bendravo su gaisrininkais, vėliau atvažiavo nepažįstamas vyras, kuris paaiškino, kad, turint pretenzijų dėl sudegusio pastato, reikia parašyti pareiškimą. Tėvas nemoka rašyti lietuviškai, todėl pareiškimą, diktuojant minėtam vyriškiui, rašė pats. Ar tas vyras yra J. – pasakyti negali, nes neprisimena. Apie tai, kad pareiškėja degino šakas jiems pasakė kaimynas K. ir gaisrininkų viršininkas. Patvirtino, kad sutinka su akte nurodytomis aplinkybėmis. Gaisro dieną nei su pareiškėja, nei su jos vyru nekalbėjo. Kad dėl gaisro kalta pareiškėja ir, kad geriau susitarti geruoju, aiškino gaisrininkų vadas. Apie žalos atlyginimą kalbėjosi sekančią dieną ir pasakė, kad kreipsis į teismą, jeigu nebus atlyginta žala. Pareiškėja ir jos vyras abejojo dėl kaltės sukeliant gaisrą, tačiau kategoriškai to neneigė. Gaisro gesinimo metu gaisrininkų vadas ir kaimynai kalbėjo, kad kaimynai degino šakas, kad galėjo kibirkštis nuskristi ir nukristi ant jų pastato, dėl ko galėjo užsidegti jų pastatas. Jo tėvui nieks neliepė rašyti pareiškimo dėl kilusio gaisro. Gaisrininkų vadas pasakė, kad jie galės kreiptis į teismą, jeigu nebus atlyginta žala. Šis asmuo – gaisrininkų vadas, diktavo ką reik parašyti paaiškinime, o jis pats rašė. Sutinka ir patvirtina visas paaiškinime nurodytas aplinkybes, nes parašyta tiesa. Dar kartą patvirtina, kad ir kaimynai ir gaisrininkų vadas kalbėjo apie tai, jog kaimynai degino šakas. (b.l.118-119).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Č. J. paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą, kai gaisras jau buvo lokalizuotas. Pirmiausiai pabendravo su gaisrą gesinusiais ugniagesiais. Apžiūrėjęs įvykio vietą apytiksliai nustatė gaisro kilimo zoną. Tą dieną buvo labai stiprus vėjas. Virš pirties patalpos stogas dar nebuvo pilnai sudegęs, o tai reiškia, kad ugnis pagal vėją ėjo nuo ūkinio pastato iki Z. S. namo. Išvadų tuo momentų nedarė. Tuo metu, kai ugniagesiai dirbo A. Š. teritorijoje, jis nuėjo į tą pusę. Prie jo priėjo A. Š. ir jos vyras. A. Š. paaiškino, kad tą dieną degino aviečių šakas. Laužavietė tuo metu jau buvo paslėpta, t. y. užmesta žalia žole. Kadangi tuo metu atliko gaisro aplinkybių tyrimą, A. Š. paklausė, ar ji galės savo ranka parašyti trumpą aplinkybių paaiškinimą. Ji sutiko ir pakvietė mane į savo namus. Bendravimas su A. Š. buvo normalus, be jokių pykčių. A. Š. savo ranka surašė pastebėjimus, o paskui paklausė, ar galėjo nuo jos deginto laužo užsidegti kaimynų ūkinis pastatas. Atsakė, kad tokia galimybė yra, nes nebuvo išlaikyti nustatyti leistini atstumai nuo deginimo vietos iki užsidegusio statinio. Pareiškėjai pasakė, kad eis pabendrauti su kitais kaimynais ir su Z. S., o tada gal padarys kažkokią išvadą. Su Š. bendravomo labai kultūringai. A. Š. net kava pavaišino. Z.S., kad dėl A. Š. deginamų aviečių šakų užsidegė pastatas, pranešė pilietis pavarde V.. Jis pavaikščiojo po kaimą, pakalbėjo su žmonėmis, kurie teigė, kad visą dieną matė A. Š. teritorijoje dūmus. Pabaigoje bendravo su p. S., kuris taip pat patvirtino, kad matė kaip A. Š. degino laužą. Po to vėl nuėjo pas Z. S. į ir paklausė, ar jis rašys pareiškimą. Šis pasakė, kad pirmiausiai pabendraus su A. Š. Jis pats Z. S. pasakė, kad su kaimyne bendrautų gražiai, o paskui, jei kartais norėtų pateikti pareiškimą, priims jį netgi sekmadienį ar pirmadienį. Vėliau vėl užėjo pas A. Š., ir pasakė, kad Z. S. nori su ja susitikti ir pabendrauti. Ji, rodos, tada sutiko pabendrauti. Jis pasakė, kad ji padarė administracinės teisės pažeidimą, nes degino aviečių šakas neišlaikydama reikalaujamo atstumo. Šio pažeidimo tuo metu nesiejo su kilusiu gaisru. A. Š. su minėto pažeidimo padarymu sutiko ir parašė pasiaiškinimus. Kitą dieną jam paskambino vienas iš Z. S. sūnų ir pasakė, kad su Š. susitarė dėl žalos atlyginimo. Labai nustebo, kad taip lengvai buvo susitarta, nes paprastai taip nebūna. Po kelių dienų jam paskambino A. Š. ir pareiškė, kad ji nesutinka. Negalėjo pareiškėjos priversti nei sutikti atlyginti žalą kaimynui, nei jos areštuoti dėl tyčinio padegimo. Nei vienu žodžiu niekur neužsiminė apie tyčinį padegimą, nes nenustatė tokių požymių. Kadangi kaimynai rado bendrą kalbą, pagalvojo, kad jam nereikia kištis į jų santykius. Savo išvadoje parašė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, gaisro kaltininko nenurodė. Nesutinka su pareiškėjos kaltinimais tautiniu pagrindu. Yra pareigūnas ir tarnauja Lietuvos valstybei. Apie žalos sumą, kurią susitarė sumokėti A. Š., sužinojo tik iš skundo, kuris buvo pateiktas Departamentui, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.(b.l.120-121).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. Š. aiškino, kad A. Š. jo žmona. Kai atvažiavo gaisrinė, jau nebuvo ką gesinti. Prieš atvažiuojant gairinėms, gaisrą mėgino užgesinti kartu su sūnumi. Jei gaisrinė būtų laiku atvažiavusi, būtų spėjusi užgesinti gaisrą ir problemų nebūtų kilę. Gaisro dieną matė kaip atvažiavo majoras Č. J., kuris su susirinkusiais kaimo gyventojais pasisveikino lenkiškai. Po to jis priėjo prie jų, pasidomėjo, ar jie vietiniai gyventojai, pradėjo klausinėti, ką tą dieną veikė iki gaisro kilimo. Žmona pasakė, kad apie 11 val. degino aviečių šakas. Pareigūnas apžiūrėjo laužavietę ir nuėjo prie susirinkusių žmonių su kuriais kalbėjo lenkiškai. Kadangi supranta lenkiškai, tai girdėjo, kaip tiems žmonėms Č. J. pasakė, kad gaisras kilo nuo deginamų aviečių šakų. Žmona Č. J. pasakė, kad reikalingas ekspertas, kuris apžiūrėtų įvykio vietą ir nustatytų, kad gaisras tikrai kilo nuo jų deginto laužo. Č. J. pasakė, kad eksperto nereikia, kad nebuvo išlaikytas reikalaujamas laužavietės atstumas nuo pastatų. Č. J. pasakė, kad žmona degindama avietes sudegino kaimynų pastatą. Žmona pasakė, kad nepripažįsta savo kaltės, nes nėra įrodymų. Č. J. į tai pasakė, kad įrodymus jis surinksiąs ir, kad tai nėra jokia problema. Žmonai jis sakė, kad uždarysiąs ją į areštinę. Pareigūnas davė pasirašyti pažeidimo protokolą ir paaiškino, kad nuo laužavietės iki pastatų turi būti iki 50 m atstumas. Problemos prasidėjo kitą dieną. Kaimo žmonės labai negražiai jų atžvilgiu elgėsi, keikėsi ir įžeidinėjo. Kitą rytą tvarkė žemę, o kaimynas pasikvietė pasikalbėti. Nenori konfliktuoti su kaimynais, nes išėjęs į pensiją planuoja tame kaime gyventi. Neatsimena, ar tada buvo vienas sudegusio pastato savininkas ar su sūnumi. Kaimynas pasakė, kad jo žmona degindama avietes sudegino jo pastatą, todėl dabar jie turi sumokėti 5 000 Lt. Kai paklausė, iš kur tokia suma, kaimynas pasakė, kad ponas majoras sakęs, kad jo žmona yra kalta ir turi sumokėti kaimynui 5 000 Lt. Konfliktuoti su tais žmonėmis nenorėjo, todėl sutarė dėl 4 000 Lt. Kaimynui iki šiol sumokėjo 2 000 Lt. Neteisėti majoro veiksmai, jo nuomone, pasireiškė tuo, kad jis nebuvo neutralus žmogus, o daugiau gynė vieną pusę, palaikė kaimo žmones. Pareigūnas išsakė savo kategorišką nuomonę, gąsdino jo žmoną, sakė, kad jei žmona neprisipažins esanti kalta dėl gaisro, ją uždarys į areštinę.(b.l.121-123).

Po Š. apklausos liudytojas J. kategoriškai neigė grasinęs uždaryti Š. į areštinę (b.l.123).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas L. P. paaiškino, kad yra priešgaisrinės apsaugos darbuotojas, gaisrinės mašinos vairuotojas, gaisrinėje dirba 11 metų, A. Š. neprisimena. Buvo atvykęs gegužės mėnesį į gaisravietę (duomenys neskelbtini) kaime. Į gaisravietę atvyko paskutinis, nes važiavo iš tolimiausio krašto. Atvykęs į gaisravietę (duomenys neskelbtini) kaime Č. J. nematė. Išvažiuodamas matė stovinčią Č. J. mašiną. Atvažiavus į minėtą kaimą ugniagesys nuėjo į gaisro vietą, o jis liko rezerve toli nuo degančio pastato. Gaisro gesinime nedalyvavo ir net nebuvo priėjęs prie sudegusio namo. Mašinų be vandens pas juos nebūna. Tačiau, jei atvažiuoja gesinti gaisro, kur netoli yra vandens telkinys, tada iš mašinos vandens nepila, o iš karto vandenį pumpuoja iš vandenvietės. Vieni ekipažai (duomenys neskelbtini) kaime vandenį pylė iš gaisrinių mašinų, o kiti iš vandenvietės, kad būtų pastoviai pilamas vanduo.

Bendrojo pagalbos centras ir trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas atsakovę atstovaujančio Bendrojo pagalbos centro prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo, atlyginti neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę ir turtinę žalą, pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 str. 4 d. nustato valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, būtina taikyti atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Skunde nurodytos aplinkybės ir teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja prašomos atlyginti neturtinės ir turtinės žalos atsiradimą kildina iš Bendrojo pagalbos centro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos viršininko J. veiksmų 2011 05 14 gesinant gaisrą (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r., kuriais jie neva pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje fiksuotą teisės normą, įpareigojančią valdžios įstaigas tarnauti žmonėms (ugniagesiai per vėlai atvyko į gaisro vietą, dirbo nekompetentingai, Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priežiūros poskyrio viršininko vidaus tarnybos majoras Č. J. elgėsi neetiškai, jos atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą).

Nustatyta, kad 2011 05 14 Švenčionių r. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje Z. S. priklausančiame ūkiniame pastate kilo gaisras. Pareiškėja yra sudegusio ūkinio pastato savininko Z. S. kaimynė. Ji ir jos sūnus minėtą dieną pastebėjo rūkstantį pastatą ir pranešė apie tai Bendrosios pagalbos centrui. Anot pareiškėjos ugniagesiai gelbėtojai vyko labai ilgai, kas lėmė, kad pastatas sudegė, o Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPP viršininkas Č. J. neva psichologinio smurto būdu privertė pareiškėją sutikti, kad gaisro priežastimi buvo aviečių šakų deginimas ir sudaryti žodinę sutartį su kaimynu Z. S. dėl gaisro metu padarytos 4 000 Lt žalos atlyginimo.

Atlikdamas gaisro tyrimą į Čerėnų kaime vidaus tarnybos majoras Č. J., Vilniaus apskrities PGV Švenčionių PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas, apžiūrėjęs įvykio vietą Č. J. nustatė, kad pareiškėja A. Š. 2011 05 14 degino augalinės kilmės atliekas nesilaikydama saugaus atstumo nuo pastatų, t. y. augalinės kilmės atliekos buvo deginamos arčiau kaip 30 metrų iki pastato ir surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad minėtais veiksmais A. Š. pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2010 07 27 įsakymu Nr. 1-223 18 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnio 1 dalyje. A. Š. su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad gailisi, savo paaiškinimus patvirtino parašu (b. l. 90-91).

Švenčionių PGT VPPP viršininkas Č. J. surašė 2011 05 18 Tarnybinį pranešimą Nr. (23)53-60(8.120.-23) Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo, kuriame nurodė, kad gaisro tyrimo metu nustatyta, kad A. Š. degino augalinės kilmės atliekas ir buitines šiukšles ,nesilaikant saugaus atstumo nuo pastatų. Pučiant stipriam vėjui nuo krentančių kibirkščių galėjo užsidegti medinis ūkinis pastatas. Konkretaus gaisro kaltininko priimtomis priemonėmis nustatyti nebuvo galimybių (b. l. 38-39).

Pareiškėja A. Š. 2011 06 10 prašymu kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD prie VRM) prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai tinkamai vykdė pareigas bei ar Švenčionių PGT VPPP viršininkas Č. J. nepažeidė tarnybinės etikos principų. Prašyme nurodė, jog ji dėl kilusio gaisro patyrė 5 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

PAGD prie VRM departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą 2011 08 01 išvadoje Nr. 6-375 konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad Č. J. 2011 05 14 atlikdamas gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, priežasčių tyrimą ir bendraudamas su p. A. Š., pažeidė tarnybinę etiką Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2009 04 02 įsk. Nr. 1-101, 5.2. str. apibrėžto teisingumo principo („5.2.1. vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; 5.2.2. būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis“, 5.5 str. apibrėžto nešališkumo principo („5.5.1. būti objektyvus ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimdamas sprendimus; 5.5.2. elgtis nešališkai, skirti tinkamą dėmesį žmonių teisėms, vykdyti savo pareigas, nesinaudoti kitų žmonių klaidomis ar nežinojimu; 5.5.3. išklausyti ir pateikti tokią informaciją kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą“) reikalavimus, bei klaidingai vykdė užimamos pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities PGV viršininko 2010 12 31 įsk. Nr. TE-490, 7.16. punkto („organizuoja gaisrų, kilusių rajono teritorijoje tyrimą, pradėjus ikiteisminį tyrimą-organizuoja neatidėliotiną tyrimo veiksmų atlikimą arba pats juos atlieka“) reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo nenustatyta, kad ugniagesiai gelbėtojai būtų pažeidę jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2011 05 14 gesindami gaisrą, kilusį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Pažymėjo, kad gaisro gesinimo eigai turėjo įtakos darbo trūkumai dėl neteisingai nurodyto adreso, tačiau įvertinus, kad geografiškai visos į gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime siunčiamos priešgaisrinės pajėgos turėjo vykti per (duomenys neskelbtini) kaimą, darė išvadą, kad dėl netiksliai pirmojo pranešimo metu perduoto adreso priešgaisrinės pajėgos į gaisro vietą (duomenys neskelbtini) kaime atvyko 9 minutėmis vėliau ir lemiamos įtakos gaisro gesinimo eigai tai neturėjo (b. l. 34-37). Šio sprendimo pareiškėja neskundė.

Pareiškėja vienu atveju Č. J. elgesį vertina kaip netinkamą, nes šis nepradėjo tyrimo, o kitu atveju reiškia pretenzijas, kad pastarasis neva grasino pradėti tyrimą ir ją uždaryti į areštinę. Paaiškinti šių prieštaravimų teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja motyvuotai negalėjo. J. neigė grasinęs uždaryti pareiškėją į areštinę, neigė daręs kategoriškas išvadas dėl gaisro kilimo šaltinio, bet neneigė daręs prielaidas, kurias išsakė ir pačiai pareiškėjai. Surašydamas aktą „Dėl kilusio gaisro“, Č. J. padarė išvadą, jog gaisro priežastis gali būti neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Konkrečių asmenų neįvardijo. Su šiuo aktu buvo supažindinta pareiškėja ir pastabų neturėjo (b.l.83-84). Č.J. yra PGT viršininkas ir vykdė savo pareigas: atvykęs į įvykio vietą apžiūrėjo gaisravietę, apklausė asmenis ir surašė- užfiksavo nustatytas aplinkybes procesiniuose dokumentuose. Kaip atliekantis pirminę apžiūrą pareigūnas, J. turi teisę daryti pirmines išvadas ir tai padarė. Duomenų, kurie paliudytų, kad J., padarė subjektyvias išvadas, neatitinkančias ar prieštaraujančias kokioms nors objektyvioms aplinkybėms, nenustatyta. Todėl pareiškėjos pretenzijos laikytinos nepagrįstomis. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad įvykio vietoje su vietos gyventojais Č.J. kalbėjosi šiems suprantama lenkų kalba, nelaikytinos neteisėtomis ir nepažeidė pareiškėjos teisių, nes su pastarąja buvo kalbama lietuviškai. Pareiškėjos nuomonė, kad tai neva rodo J. neobjektyvumą, nepagrįstos faktine bylos medžiaga. Pats Č. J. neigė grasinęs uždaryti pareiškėją į areštinę, o kitų asmenų, kurie tai paliudytų, nenustatyta. Pareiškėjos ir jos vyro – suinteresuotų asmenų- tvirtinimą, kad buvo grasinama uždaryti į areštinę, teismas nelaiko pakankamu ir galimu priešpastatyti Č.J. parodymams, kadangi to nepatvirtina kiti apklausti asmenys. Todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis. Pareiškėja teigė, kad būtent J. darė psichologinį spaudimą , dėl kurio jos vyras ir ji sutiko atlyginti padarytą kaimynui žalą dėl sudegusio ūkinio pastato. Kaip jau buvo minėta, dėl žalos atlyginimo kaimynai su pareiškėjos vyru kalbėjosi ne gaisro, o kitą dieną, kai šalia nebuvo nei kaimynų, nei J. Patys pareiškėjai patvirtino, kad kaimynas prašė 5000 litų, o jie sutiko mokėti tik 4000 litų, t.y. , nepaisydami , kaip jie teigė, J. spaudimo, jie derėjosi dėl žalos dydžio. Paaiškinti šių aplinkybių pareiškėja ir jos vyras teisminio nagrinėjimo metu negalėjo. Pareiškėja ir jos vyras kitą dieną po gaisro žodžiu susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos, tačiau pinigai buvo mokami periodiškai, praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms po gaisro, t.y. praėjus pakankamam laiko tarpui, per kurį pareiškėja galėjo išsiaiškinti visus rūpimus klausimus ir adekvačiai į tai reaguoti. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu paaiškino esanti teisininkė, tačiau negalėjo pagrįsti savo baimės dėl galimo uždarymo į areštinę, t.y. negalėjo paaiškinti kodėl ir kokiu pagrindu ją galėjo uždaryti į areštinę ir kodėl ji bijojo J. grasinimo tai padaryti /jeigu toks ir buvo/.

Pareiškėja reiškė pretenzijas bendrajam pagalbos centrui ir prašė ir iš jų priteisti pinigus neturtinei žalai atlyginti. Pagalbos centro neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad centro darbuotoja pradžioje ugniagesiams nurodė neteisingą gaisro vietą, o ji dėl to labai pergyveno ir patyrė sveikatos sutrikimus.

Apie tai, kad bendrojo pagalbos centro darbuotoja ugniagesiams nurodė pradžioje neteisingą gaisro vietą, pareiškėja sužinojo tik po gaisro, o tuo metu šios aplinkybės jai nebuvo žinomos ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, kad po gaisro pas gydytojus nesikreipė , todėl sveikatos sutrikimai, jeigu tokie ir buvo, neužfiksuoti .

Teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad priešgaisrinės apsaugos pareigūnas Č.J. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala. Neįrodyta, kad bendrasis pagalbos centras, kurio darbuotoja suklydo ir nurodė netikslią pareiškėjai nepriklausančio statinio gaisro vietą, įtakojo kokiu nors būdų neigiamų pasekmių kilimą pareiškėjai. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Pareiškėja prašė priteisti 4000 litų turtinei žalai atlyginti. Žalą neva sudaro suma, kurią ji žodžiu įsipareigojo sumokėti kaimynui dėl sudegusio pastato /kurios dalį 2000 litų jau sumokėjo, o dalį-2000 litų turi sumokėti iki 20121 m. vasario mėnesio./ Kaip jau buvo minėta, tariantis su kaimynu dėl žalos atlyginimo, valstybės pareigūnai nedalyvavo, neįtakojo ir negalėjo įtakoti susitarimo rezultatų. Darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjai. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, pagal LR CK 6.271 str., todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ta apimtimi, kuria ji prašė priteisti turtinę žalą.

Įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pretenzijos nepagrįstos ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl Bendrojo pagalbos centro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojų veiksmų, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.