- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- BIK-41/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- B. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkės), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo B. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apkaltinamasis nuosprendis, kasatoriaus manymu, nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, paremtas prieštaringais ir visapusiškai neištirtais, neįvertintais įrodymais. Jo tvirtinimu, teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3-5 dalies pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, patvirtinantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorius privalo išdėstyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius teiginius apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) padarytus esminius BPK pažeidimus. Teisiniais argumentais turi būti pagrindžiamas kiekvienas kasatoriaus teiginys apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir (ar) padarytą esminį BPK pažeidimą.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su jo atžvilgiu priimtais žemesnės instancijos teismų sprendimais, neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir šią poziciją grindžia keldamas įrodymų, reikalingų kaltei pagrįsti, pakankamumo klausimą bei nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu apskritai. Pateikdamas nukentėjusiojo V. Š. asmenybę, jo gyvenimo būdą charakterizuojančias aplinkybes, reiškia abejones dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo ir tuo pačiu tvirtina, kad jo (kasatoriaus) parodymai, duoti teisme, yra tikri ir nuoširdūs ir juos patvirtina liudytojų K. B. ir M. Z. parodymai.
Atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodytas nesutikimas su žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasatoriaus skunde žemesnės instancijos teismų išvados ginčijamos neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo B. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.