Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3193-580/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-07
Bylos Nr.: I-3193-580/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05948-2013-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: UAB „Febris“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Dainius Daugirda

Kategorijos

9.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3193-580/2014(Proceso Nr. 3-61-3-05948-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 9.3.3.3; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. O. ir advokato padėjėjui Dainiui Daugirdai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Febris“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Febris“ prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2013-03-07 sprendimą Nr. (04)-K3-47 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-05-20 sprendimą Nr. 69-65 „Dėl UAB „Febris“ (į. k. 133986352) 2013-04-10 skundo“; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2013-09-30 sprendimą Nr. S-153(7-132/2013) „Dėl UAB „Febris“ 2013-06-18 skundo“.

Paaiškino, kad pareiškėjas tiekė veterinarinius medikamentus (toliau – prekės) į Latviją, Latvijoje registruotai bendrovei SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ (toliau – ir Latvijos bendrovė). Latvijos bendrovė prekių tiekimo metu buvo registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja Latvijoje. Pareiškėjas prekes pristatydavo savo transportu arba jas pristatydavo vežėjai. UAB „Febris“ prekes parduodavo Latvijos bendrovei, prieš tai jas įsigijęs iš Čekijos įmonės „Bioveta“. Už Čekijos įmonei „Bioveta“ tiekiamas prekes pareiškėjas tiesiogiai neatsiskaitydavo, o būdavo atliekamos užskaitos pagal trišalius susitarimus tarp pareiškėjo, Latvijos bendrovės ir Čekijos įmonės „Bioveta“ – Čekijos įmonė „Bioveta“ skolą už patiektas pareiškėjui prekes nurašydavo, kai prekės būdavo pristatomos į Latviją ir Latvijos bendrovei už jas atsiskaičius. Per tikrinamą laikotarpį buvo vykdyti 15 prekių išvežimai. Kiekvienas prekių gabenimas buvo forminamas krovinio gabenimo važtaraščiu, o nuo 2009 m. krovinio gabenimo važtaraščiu ir prekių gabenimo dokumentu (toliau – ir CMR).

Patikrinimo metu konstatuota, kad prekės būdavo parduodamos Latvijoje nenustatytiems asmenims, o pareiškėjas negali pateikti įrodymų, jog PVM sąskaitas faktūras pasirašę asmenys yra įgalioti jas pasirašyti, ar jie buvo SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ atstovai. Pažymėjo, kad tikrino Latvijos bendrovę, taikydamas įprastas verslo partnerio patikrinimo priemones: įsitikino kad, tokia bendrovė yra registruota Latvijoje ir yra įregistruota PVM mokėtoju. PVM mokėtojo kodą tikrino periodiškai, naudojantis ec.europa.eu/taxation duomenų baze. Taip pat bendravo su Latvijos bendrovės vadovu ar įgaliotu asmeniu A. G. (A. G.), M. I. (M. I.) ir kitais. Pareiškėjas su Latvijos bendrove 2007-01-07 sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Sutartyje nustatomi prekių tiekimo sąlygos, atsiskaitymo terminai ir sąlygos, mokėjimo atidėjimo sąlygos ir terminai. Latvijos bendrovę atstovavo J. G. (J. G.). Vėliau, nuo 2007 m., Latvijos bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo A. G. ir nuo tada visi klausimai, susiję su Sutarties vykdymu, buvo sprendžiami su A. G. arba M. I., kuris veikė pagal generalinio direktoriaus A. G. išduotą įgaliojimą.

Pareiškėjas siekė surasti Latvijoje gyvenančius asmenis, gabenusius prekes, ir gauti patvirtinimus apie prekių gabenimo faktą. Iki skundo pateikimo jam pavyko surasti kai kuriuos asmenis ir gauti jų patvirtinimus, kad pagal konkrečius važtaraščius iš UAB „Febris“ paimtas prekes nugabeno į Latviją. Atsiskaitymas pagal Sutartį vykdavo atliekant skolos užskaitas tarp pareiškėjo, Latvijos bendrovės ir Čekijos įmonės „Bioveta“. Realiai visos užskaitos pagal minėtas sutartis buvo įvykdytos, nes nei Čekijos įmonė, nei Latvijos bendrovė neturi jokių pretenzijų pareiškėjui dėl atsiskaitymo už patiektas prekes. Visais atvejais, kol prekės nebūdavo išgabenamos į Latviją, susiformuodavo skola Latvijos bendrovei. Tokiu atveju Čekijos įmonė „Bioveta“ UAB „Febris“ siųsdavo priminimus apie neapmokėtą skolą. Tik prekes išgabenus į Latviją, būdavo pasirašomos trišalės skolos užskaitymo sutartys. Atsiskaitymo mechanizmas užtikrindavo, kad prekės buvo pateikiamos Latvijos bendrovei ir tik tuomet būdavo užskaitoma pareiškėjo skola Čekijos įmonei „Bioveta“. Per trišales užskaitas pareiškėjas spręsdavo apyvartinio kapitalo trūkumą, nes atitinkamų lėšų pirkti vaistams UAB „Febris“ neturėjo. Pardavęs vaistus, už kuriuos dar neatsiskaityta, pareiškėjas pasiliktą maržą panaudodavo kitoms prekėms ar kitiems vaistiniams preparatams įsigyti. Kartais UAB „Febris“ vėluodavo atsiskaityti, kol bus gauti pinigai už parduotas prekes, tada jam būdavo siunčiami priminimai bei raginimai.

Kauno apskrities VMI teigia, kad 4 trišalės sutartys „Dogovory perevoda dolga“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašytos Čekijos įmonės „Bioveta“. Pažymėjo, kad trišalių skolos užskaitymo sutarčių buvo pasirašyta daug daugiau, ir dėl jų Kauno apskrities VMI nekėlė jokių abejonių. Iš viso buvo sudarytos 29 trišalių skolos užskaitymo sutartys.

Pažymėjo, kad Latvijos bendrovei parduodamos prekės nėra skirtos Lietuvos rinkai. Čekijos įmonė „Bioveta“ patvirtino, kad UAB „Febris“ į Latviją tiektos prekės yra skirtos Rusijos rinkai. Atkreipė dėmesį, kad į Latviją išgabentų prekių kiekiai kelis kartus viršija visos Lietuvos rinkos metinius poreikius, todėl tokio kiekio realizavimas Lietuvoje objektyviai neįmanomas. Mokesčių mokėtojas pateikė prašymą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl vaistinių preparatų pardavimo Lietuvoje kiekių, tačiau prašomus duomenis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsisakė pateikti, motyvuodama disponuojamos informacijos konfidencialumu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, kad veterinarinis vaistas Rometar 2 proc. inj. 50 ml (xylazine) Lietuvoje nebuvo registruotas. Vadovaujantis Veterinarijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gyvūnams gydyti leidžiama naudoti tik tuos veterinarinius vaistus, kurie registruoti veterinarinių vaistų registre. Už šio reikalavimo nesilaikymą gresia licencijos verstis veterinarine veikla atėmimas.

Kauno apskrities VMI nustatė, kad dalį parduotų prekių Latvijos bendrovė grąžino pareiškėjui dėl sugadintų prekių pakuočių ar pasibaigusio veterinarinių vaistų galiojimo termino. UAB „Febris“ grąžintas prekes, kaip farmacines atliekas, perdavė utilizuoti UAB „Tekasta“. Pagal perdavimo priėmimo aktą buvo perduota 2 019 kg farmacinių atliekų. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau 2013-01-14 patikrinimo akte Nr. AU16-3 Kauno apskrities VMI nevertino šių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, papildomai apskaičiuodama PVM ir nuo į farmacines atliekas atiduotų prekių. Analogiškai šias faktines aplinkybes vertino ir VMI, nepateikdama jokių argumentų, o Komisija šių aplinkybių iš viso nevertino ir apsiribojo VMI argumentų pakartojimu. Kauno apskrities VMI 2013-01-14 patikrinimo akte Nr. AU16-3, remiantis darbuotojo D. Š. paaiškinimais, konstatuota, kad prekės pristatytos Latvijos pasienio miestuose. Tai reiškia, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos, tačiau Komisija nevertino šių aplinkybių ir prekių išgabenimą apmokestino standartiniu PVM tarifu.

Komisija išvadas, kad pareiškėjas neturi pakankamai įrodymų tiekimams į Latviją pagrįsti, argumentuoja tik formaliais gabenimo dokumentų trūkumais, visiškai nevertindama atliktų ūkinių operacijų turinio: prekių pirkimo pardavimo ir atsiskaitymo sutarčių, prekių išgabenimą patvirtinančių dokumentų ir paaiškinimų, aplinkybės, kad prekės skirtos ne Lietuvos rinkai.

Komisija nurodė, kad trečiųjų asmenų po mokestinio patikrinimo pateiktiems paaiškinimams įtakos gali turėti laiko bei kitos aplinkybės, todėl tokie paaiškinimai vertintini kritiškai. UAB „Febris“ pateiktų įrodymų atmetimas paremtas tik neaiškiais samprotavimais, todėl yra nepagrįstas. Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) įrodymai dėl jų pateikimo laiko nerūšiuojami į kritiškai vertintinus ir nekritiškai vertintinus, patikimus ir nepatikimus. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 56 straipsnis nenustato, kokias konkrečiais įrodymais turi būti grindžiamas prekių išgabenimas iš Lietuvos. VMI pateikiamam 56 straipsnio komentare vardijami galimų įrodymų pavyzdžiai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Iš komentare pateikiamų pavyzdžių darytina išvada, kad PVM 0 procentų tarifo taikymui reikšmingos aplinkybės grindžiamos tik dokumentais.

Pagal Lietuvos teismų praktiką sąžiningu gali būti laikomas toks asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo sandorį ketinančiu sudaryti asmeniu. Remdamasis Teismų praktika tvirtino, kad Tarybos direktyva 2006/112 (toliau – Direktyva) konkrečiai nenustato, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų taikyti PVM 0 procentų tarifą, tačiau jos 131 straipsnis įtvirtina, kad valstybės narės turi numatyti sąlygas, kurioms esant prekių teikimai Europos Bendrijos viduje būtų neapmokestinami. Valstybės narės turi siekti užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo sąlygų taikymą, užkertant kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Įgyvendindamos joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis bendrųjų teisės principų, sudarančių Europos Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp jų ir teisinio saugumo bei proporcingumo principų.

Nors prekių tiekimui Bendrijos viduje taikoma sąlyga, kad prekės turi būti fiziškai išgabentos už tiekimo valstybės narės ribų, panaikinus sienos kontrolę, mokesčių administratoriui sudėtinga patikrinti, ar prekės fiziškai tebėra, ar ne, minėtos valstybės narės teritorijoje, todėl mokesčių institucijos atlieka šį tikrinimą iš esmės remdamosi apmokestinamųjų asmenų pateiktais įrodymais ir jų deklaracijomis. Jei nėra patikimo įrodymo, kuris leistų daryti išvadą, kad atitinkamos prekės buvo išgabentos iš tiekimo valstybės narės teritorijos, tuo, kad apmokestinamasis asmuo įpareigojamas pateikti tokį įrodymą, neužtikrinamas teisingas ir paprastas neapmokestinimo taikymas. Priešingai, dėl tokios pareigos šio apmokestinamojo asmens padėtis tampa nesaugi dėl galimybės neapmokestinti tiekimų bendrijos viduje arba būtinybės įskaičiuoti PVM į pardavimo kainą. Prekių tiekimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoms institucijoms draudžiama įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamas prekes apmokestinti taikant PVM 0 procentų tarifą, vėliau sumokėti tų prekių pardavimo PVM, kai paaiškėja, kad tie įrodymai yra suklastoti, tačiau neįrodyta, jog prekių tiekėjas dalyvavo sukčiaujant, ir jei jis ėmėsi visų protingų priemonių įsitikinti, kad jo vykdomas prekių tiekimas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo mokesčių srityje. Faktas, kad prekių pirkėjas Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią prekės gabenamos, mokesčių administratoriui deklaravo prekių įsigijimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, gali būti laikomas papildomu įrodymu, kad prekės faktiškai išgabentos ir tiekimo Europos Sąjungos valstybės narės, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant, kad į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamos prekės gali būti apmokestinamos taikant PVM 0 procentų tarifą. Mokesčių administratorius, spręsdamas, ar tokios priemonės ir įrodymai yra pakankami, turėtų įvertinti jų protingumą ir prieinamumą pačiam mokesčių mokėtojui. Aplinkybė, jog pirkėjas nedeklaravo prekių įsigijimo iš pareiškėjo, neturi lemiamos reikšmės PVM 0 procentų tarifo taikymui UAB „Febris“ tiekimams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo argumentus, papildomai pasisakė dėl atskirų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu vykdytų vežimų bei akcentavo, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, jog prekių nebuvo galima realizuoti Lietuvoje, o taip pat į tai, kad dalis prekių buvo grąžintos pareiškėjui ir iš naujo eksportuotos į Rusiją arba sunaikintos UAB „Tekasta“.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinimo metu nepripažintas 0 procentų PVM tarifo taikymas už įformintus veterinarinių medikamentų, papildų ir kitų prekių tiekimus Latvijos Respublikoje įregistruotai įmonei SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas minėtai Latvijos įmonei iš viso įformino prekių tiekimų už 2 491 678 Lt, todėl priskaičiuota 492 276 Lt pardavimo PVM, nes įvertinus mokėtojo pateiktus dokumentus ir gautą informaciją iš Latvijos mokesčių administratoriaus, padaryta išvada, kad pagal PVMĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Europos Teisingumo Teismo suformuotą poziciją, UAB „Febris“ neturėjo teisės prekių tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifą, kadangi neatitiko 3 būtinų sąlygų: 1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas; 2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo; 3) ar prekės buvo išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos ir jų fiziškai nebėra tiekėjo valstybėje narėje.

UAB „Febris“ PVM mokėtoju įregistruotas 2003-09-10. Latvijos bendrovė PVM mokėtoju Latvijoje įregistruota 2004-10-07, išregistruota 2012-01-27, todėl dėl pirmosios sąlygos, ginčo nėra.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Febris“ prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitose (FR0564) tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2007–2011 m. deklaravo 0 procentų PVM tarifu apmokestinamus tiekimus Latvijos bendrovei. Pareiškėjas mokestiniam patikrinimui pateikė Latvijos įmonei SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 1 Latvijos bendrovės pateiktą užsakymą, sudarytas trišales skolų pervedimo (užskaitų) sutartis. Latvijos bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjui mokėjimų bankiniais pavedimais ar grynaisiais pinigais, neatliko, UAB „Febris“ sutarčių su Latvijos bendrove dėl veterinarinių medikamentų, papildų ir kitų prekių tiekimo nepateikė.

Latvijos mokesčių administratoriaus 2012-05-12 gautame atsakyme teigiama, kad SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ PVM mokėtoju Latvijoje įregistruota 2004-10-07, išregistruota 2012-01-27. Latvijos įmonė patikrinimui nepateikė dokumentų ir yra nerandama, įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas. 2012-10-25 LV SCAC patikslinime nurodoma, kad Latvijos įmonė 2007–2011 m. nedeklaruoja įsigijimų iš UAB „Febris“. SIA „Uzticiba un Partnerattiecibas“ apyvarta 2007–2010 m. sudarė 44 946 LVL, nors pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Latvijos bendrovės įsigijimai vien iš jo tikrinamuoju laikotarpiu turėjo sudaryti ne mažiau kaip 2 491 678,48 Lt (498 336 LVL).

2007-12-05 į UAB „Febris“ banko sąskaitą tarptautiniu nurodymu įmonė„Rexton Trading Corporation Drake Chambers“ pervedė 37 875 EUR, nurodydamas mokėjimo paskirtį – apmokėjimas už veterinarines prekes. Šia suma buvo sumažintas SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ debitorinis įsiskolinimas, tačiau dokumentų, pagrindžiančių, kodėl ši Mergelių salų įmonė sumokėjo už Latvijos bendrovę, pareiškėjas mokestiniam patikrinimui nepateikta. Pareiškėjas teigė, kad atsiskaitymai vyko pagal trišales užskaitas tarp pareiškėjo, Latvijos bendrovės ir Čekijos įmonės „Bioveta“. UAB „Febris“ mokestiniam patikrinimui pateikė skolos pervedimo sutartis. Ant sutarčių yra tik įmonių apvalūs spaudai ir parašai, tačiau pasirašiusių asmenų vardai ir pavardės, nenurodyti. Direktoriaus G. O. teigimu, visas sutartis, atsiskaitymo aktus paruošdavo Latvijos įmonė, tačiau raštus apie skolų likučius gaudavo tiesiai iš gamintojo „Bioveta“. Mokėtojo išrašytas PVM sąskaitas faktūras dažniausiai pasirašydavo Latvijos bendrovės direktorius arba atsakingas asmuo, tačiau G. O. nepateikė asmenų pavardžių, su kuriais bendravo, kaip su SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ atstovais. Gautame iš Latvijos mokesčių administratoriaus atsakyme į SCAC2004 formos paklausimą papildomos informacijos dėl apmokėjimo nepateikta, kadangi SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ patikrinimui nepateikė dokumentų ir yra nerandama.

Nustatyta, kad pareiškėjas iš Čekijos įmonės „Bioveta“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir deklaravo 3 271 570,81 Lt įsigijimų. Atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais arba buvo sudaromos skolų suderinimo užskaitos. Pareiškėjas dalį gautų prekių iš Čekijos įmonės „Bioveta“ parduodavo Latvijos įmonei SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“. Pareiškėjo direktoriaus teigimu, iš dalies už „Bioveta“ patiektas prekes, pagal sudarytas užskaitas Čekijos įmonei 2007–2011 m., iš viso 687 782,90 EUR (2 374 776,80 Lt), apmokėjo Latvijos bendrovė. Šia suma UAB „Febris“ sumažino įsiskolinimą Čekijos įmonei „Bioveta“. Tikrinamojo laikotarpio pabaigai pareiškėjas Čekijos įmonei skolingas 384 380,07 Lt (111 324,16 EUR).

2012-09-07 iš Čekijos mokesčių administratoriaus gautame atsakyme nurodyta, kad veterinarijos produktai iš Čekijos buvo pristatomi pirkėjams Lietuvoje ir Latvijoje, o prekių transportavimą visada užsakydavo ir apmokėdavo pirkėjas. Įmonė taip pat patvirtino, kad gavo apmokėjimą už prekes iš pareiškėjo 1 006 239 EUR sumai. Apmokėjimai už patiektas prekes gauti iš UAB „Febris“ ir „Norda Projects Limited“ banko sąskaitų. Latvijos bendrovė savo vardu jokių mokėjimų įmonei „Bioveta“ neatliko. Čekijos įmonė „Bioveta“ teigia nežinojusi, kad iš jos įsigytas veterinarines prekes pareiškėjas parduoda Latvijos bendrovei. Taip pat paneigė UAB „Febris“ direktoriaus paaiškinimą, kad 3 Lietuvos, Latvijos ir Čekijos įmonių atstovai buvo susitikę aptarti bendro sandorio sąlygų. Atsakyme taip pat pažymėta, kad dalis jiems pateiktų trišalių užskaitos sutarčių rusų kalba „Dogovory perevoda dolga“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašytos „Bioveta“ atstovų ar jos darbuotojų, o panaudotas antspaudas, tikėtina, yra originalo kopija.

Pareiškėjas patikrinimui pateikė prekių gabenimo dokumentus, kurie neatitinka visų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra prekes iškrovimo vietoje priėmusio asmens vardo ir pavardės, tik SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ apvalus spaudas ir parašas; dalyje dokumentų nenurodyta konkreti krovinio pakrovimo, iškrovimo vieta ir laikas, nenurodytas tikslus vežėjas. Dalyje pateiktų gabenimo dokumentų iš viso nenurodytos prekių pakrovimo ir iškrovimo vietos. Prekes pakrovimui išduodavo pareiškėjo direktorius G. O., kartais Latvijos bendrovės „Consultinf CG“ terminalo muitinės tarpininkai. 2007–2008 m. prekės buvo gabenamos ne pareiškėjo transportu. Nuo 2009 m. pagal pateiktus dokumentus prekes į Latviją veždavo UAB „Febris“ darbuotojas D. Š.. 2009 m. 2 kartus krovinį gabeno Latvijos įmonė SIA „ASV Transports“. Pareiškėjo direktorius negalėjo paaiškinti, kam priklausė 2010-12-29 važtaraštyje nurodytas automobilis „Opel Vivara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jo teigimu, šiuo atveju transportą užsakė ir už jį mokėjo Latvijos bendrovė.

Mokesčių mokėtojas su UAB „RS Consulting“ 2003-12-31 buvo sudaręs prekių laikymo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-01-27 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už paslaugas mokėjo pavedimu. UAB „Febris“ direktorius G. O. nurodė, kad Latvijos bendrovės „Consulting CG“ terminalo muitinės tarpininkai padėjo surasti vežėjus, grįžtančius į Latviją be krovinio, kurie pareiškėjo prekes paėmę iš terminalo pervežė į Latviją. UAB „Febris“ direktorius nieko nepasisakė apie transporto paslaugų teikėjus bei apmokėjimą už transporto paslaugas, tik nurodė, kad 2007–2008 m. ant krovinio gabenimo važtaraščių nurodytos pavardės ir parašai yra vairuotojų. Mašinos numerį, vežėjo vardą, pavardę, išvykimo laiką, numatomą atvykimo laiką pastarasis, perduodavo pirkėjui įvairiais būdais – telefonu, elektroniniu paštu, per deklarantą. Pirkėjas pasirašytus ir antspauduotus dokumentus atsiųsdavo atgal, kaip garantą, kad pareiškėjas neskolingas Čekijos įmonei „Bioveta“. CMR dokumentuose visada buvo rašomas Rygos adresas, nes partnerio biuras ir sandėliai buvo Rygoje, tačiau UAB „Febris“ nepateikė Latvijos bendrovės užsakymų ir susirašinėjimų elektroniniu paštu.

Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad nuo 2008 m. G. O. paaiškinime nurodytu adresu UAB „RS Consulting“ nebedirba. Šiai įmonei 2009-04-28 iškelta bankroto byla, o nuo 2009-11-26 ji likviduojama. Nuo 2008 m. adresu: (duomenys neskelbtini), dirba kita muitinės tarpininkų įmonė – UAB „Granito tarpininkai“. 2012-04-18 atlikus UAB „Granito tarpininkai“ operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad su bendrove 2008-10-16 buvo sudaryta muitinio sandėliavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktas vienas sandoris – saugojimui padėtos prekės, kurios 2008-12-12 buvo išvežtos Rusijos įmonei OOO „Grover“ (adresu: (duomenys neskelbtini)). Daugiau sandorių su pareiškėja nebuvo. Pagal mokėtojo operatyviam patikrinimui pateiktus dokumentus nenustatyta, jog UAB „Granito tarpininkai“ sandėliuose UAB „Febris“ būtų saugojusi prekes, kurios vėliau būtų išvežtos į Latviją, ar kad UAB „Granito tarpininkai“ pareiškėjui būtų suteikusi transporto paslaugas.

Latvijos mokesčių administratoriaus atsakyme teigiama, kad automobiliai, nurodyti kai kuriuose važtaraščiuose yra išregistruoti, kito nei nurodyta modelio arba iš viso nebuvo užregistruoti registre. 2012-05-25 gautame atsakyme iš Latvijos mokesčių administratoriaus į paklausimą dėl tikslesnių SIA „ASV transports“ ir pareiškėjo sandorių aplinkybių nustatyta, kad 2009-06-15 ir 2009-12-01 CMR nurodyta transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso SIA „Privat lizings“, valdytojas – SIA „ASV transports“, tačiau Latvijos įmonė SIA „ASV transports“ nedeklaravo paslaugų teikimo Lietuvos mokesčių mokėtojui. Nuo 2011-07-18 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų, nes neteikė deklaracijų ir dokumentų patikrinimui. 2008-05-12 krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri Kauno apskrities VMI turimos informacinės bazės duomenimis, yra 1997 m. gamybos vilkikas „Iveco“, nuo 2006-10-11 iki 2011-07-08 priklausė fiziniam asmeniui V. B.. Pastarasis patvirtino turėjęs minėtą transporto priemonę, kurią buvo išnuomojęs UAB „Sidabrinis ratas“. V. B. minėtoje Latvijos bendrovėje dirba nuo 2005-10-04. Susisiekus su UAB „Sidabrinis ratas“ direktoriumi E. K. (E. K.), jis 2012-11-30 elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Latvijos bendrovė naudojosi vilkiku, nuomojamu panaudos būdu iš V. B., nuo 2008 m. gegužės mėnesio, tačiau 2008-05-12 su pareiškėju sandorių neturėjo. 2012-03-27 atlikus fizinio asmens D. Š. operatyvų patikrinimą nustatyta, kad pastarasis nuo 2006-05-23 dirbo vairuotoju UAB „Febris“ ir vežė prekes į Latvijos bendrovės sandėlį iš Lietuvos bei Lenkijos įmonių. D. Š. pareiškėjo komerciniu krovininiu automobiliu „VW Caddy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau valst. Nr. pakeistas į (duomenys neskelbtini)), keletą kartų vežė prekes Latvijos bendrovei. Krovinius vežė į Latvijos miestus (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Vietą, kurioje susitiks su latvių vežėju, aptardavo iš anksto, prekes perkraudavo į latvių vairuotojo automobilį, tačiau jokių dokumentų nepasirašinėdavo. Komandiruotės važiuojant į Latviją nerašydavo, nes krovinį pristatydavo darbo valandomis. D. Š. nėra buvęs SIA „Uzticiba Un Partniercibas“ biure ar kitose jų patalpose, su latvių įmonės direktoriumi niekada nebendravo.

Kauno apskrities VMI patikrinimo metu konstatavo, jog nors PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu įmonė SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ buvo PVM mokėtoja, tačiau pareiškėjo pateikti sandorių su Latvijos bendrove dokumentai, vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio nuostatoms, yra nepakankami įrodymai, kad pagrįstų 0 proc. PVM tarifo taikymą tiekimams šiam Latvijos mokėtojui. UAB „Febris“ pateikti krovinio vežimo dokumentai yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai. Įvertinus patikrinimui mokėtojo pateiktus dokumentus ir gautą informaciją iš Latvijos mokesčių administratoriaus, konstatuota, kad mokėtojo veiksmai negali būti pripažįstami įrodančiais, jog santykiuose su minėta Latvijos įmone SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ buvo imtasi visų protingų priemonių, kad įsitikintų, jog jo atliekamas tiekimas šiai įmonei atitiks visas 0 procentų. PVM tarifo taikymui būtinas sąlygas. Pareiškėjas, žinodamas, kad būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išvežimo iš šalies teritorijos faktą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, bei atidžiai, galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės Latvijos įmonei SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad su Latvijos bendrove prekių tiekimo sandoriai nebuvo vienkartiniai, o su tam tikrais laiko tarpais vyko nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, UAB „Febris“ atsakingas asmuo turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie partnerio veiklos teisėtumą ir prievolių vykdymą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta asmens pareigos aiškintis kitos šalies veiksnumą, tačiau tokia prievolė sandorio šaliai atsiranda kartu su juridinę reikšmę turinčio fakto atsiradimu. Pareiškėjas tinkamai neidentifikavo pirkėjo. UAB „Febris“ siekdama įsitikinti, kad prekės bus pristatomos Latvijos bendrovei, turėjo galimybę pareikalauti iš SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ papildomų dokumentų – įmonių atstovų įgaliojimų, įsitikinti, ar dokumentus pasirašo asmenys, turintys įgaliojimus, kad prekės realiai yra pristatytos konkrečiai įmonei, nes to neišsiaiškinus yra sudaroma galimybė dalyvauti nesąžiningoje ūkinėje veikloje. Pagal pateiktus gabenimo dokumentus nurodyta, kad prekės pristatomos Latvijos bendrovės registracijos adresu, tačiau šioje buveinėje nė vienas pareiškėjo darbuotojas nesilankė.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Europos Bendrijų teisės ir PVMĮ nuostatas bei Teisingumo Teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir pateiktos dokumentuose nurodytiems subjektams, tenka UAB „Febris“. Jei prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, tokio fakto patvirtinimo klausimas nėra labai sudėtingas, nes mokesčių mokėtojas, siekdamas tai įrodyti, gali ir paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant susijusiais su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik prekių pardavimo faktą bei tai, kad pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo, tačiau šie dokumentai nepatvirtina fakto, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tuo tarpu dalis PVM sąskaitų faktūrų patvirtintos tik nežinomo asmens parašu ir spaudu, dalis PVM sąskaitų faktūrų iš viso nepasirašytos, tik patvirtina mokesčių administratoriaus poziciją, jog nėra aišku, kad prekes įsigijo būtent „SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“. Prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktą galėtų patvirtinti konkrečios žymos gabenimo dokumentuose apie prekių gavimą Latvijoje. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščių ir perdavimo-priėmimo aktų, tokias žymas buvo bandoma daryti, tačiau jos yra netinkamos ir prekių gavimo Latvijoje nepatvirtina. Šiose žymose nėra jokių duomenų apie prekių gavimo Latvijoje laiką (datą) bei nėra prekių gavėjų Latvijoje parašų, nors tokie duomenys jose turi būti. Daugeliu atvejų prekių gavimas nepatvirtintas jokiais parašais, o tam tikrais atvejais už gavėjus yra pasirašę dokumentuose nurodyti prekes vežantys vairuotojai. CMR važtaraščių skiltyse apie prekių gavimą daugeliu atvejų yra uždėti tik įmonių antspaudai. VMI nuomone, UAB „Febris“ nepagrįstai taikė PVM 0 procentų tarifą eksportuojamoms prekėms į Latviją „SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“, kadangi surinktų įrodymų visuma leidžia abejoti, jog tikrai pirkėjas „SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ įgijo teisę disponuoti pareiškėjo eksportuotas prekes kaip savo ir ar UAB „Febris“ išgabeno iš Lietuvos Respublikos prekes, būtent tokiomis aplinkybėmis ir į tą šalį, kuri deklaruojama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-07 sprendimo Nr. (04)-K3-47, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-05-20 sprendimo Nr. 69-65 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013-09-30 sprendimo Nr. S-153(7-132/2013), kuriais pareiškėjui nurodyta sumokėti 492 276 Lt PVM, 185 344 Lt PVM delspinigių ir 49 227 Lt PVM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo. Mokestiniame ginče spręstinas klausimas, ar pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog nuo 2007-11-26 iki 2011-09-05 parduotos prekės, kurios buvo apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą, buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respublikos teritoriją.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjo PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, inicijuotą po atlikto 2012-04-11 mokestinio tyrimo (Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-47; Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. (7-132)/2013 (toliau – MGK byla) t. 2, 124–131 l.) ir 2013-01-14 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-3, kuriame pareiškėjui apskaičiavo 492 276 Lt (MGK byla, t. 1, 82–93 l.). UAB „Febris“ Kauno apskrities VMI pateikė 2013-02-14 pastabas dėl patikrinimo akto Nr. AU16-3 ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad mokesčių administratoriaus išvados paremtos tik formaliu dokumentų vertinimu, visiškai nesigilinant į vykdomo verslo ir prekių specifiką, vykdomų ūkinių operacijų turinį, nevertinant visų prekių išvežimo ir grąžinimo aplinkybių, o sprendimas mokesčių mokėtojui papildomai sumokėti 462 276 Lt PVM yra neteisingas (MGK byla, t. 1, 80–81 l.). Kauno apskrities VMI 2013-03-07 sprendimu Nr. (04)-K3-47 patvirtino 2013-01-14 patikrinimo aktą Nr. AU16-3 ir jame papildomai apskaičiuotą 492 276 Lt PVM sumą bei nurodė sumokėti 185 344 Lt PVM delspinigių ir skyrė 49 227 Lt PVM baudą (MGK byla, t. 1, 68–77 l.). VMI 2013-05-20 sprendimu Nr. 69-65 patvirtino Kauno apskrities VMI 2013-03-07 sprendimą Nr. (04)-K3-47 (MGK byla, t. 1, 36–39 l.). Komisija 2013-09-30 sprendimu Nr. S-153(7-132/2013) patvirtino VMI 2013-05-20 sprendimą Nr. 69-65 (MGK byla, t. 2, 223–226 l.).

Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – ir įrodymus, kad tenkinamos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. PVMĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio Įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks prekių išgabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui.

Byloje nagrinėjamas prekių tiekimas nėra susijęs su prekių padėjimu saugoti į kitam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, todėl PVMĮ 56 straipsnio 1 dalies išlyga dėl papildomų dokumentų pateikimo netaikoma. Taikydamas 0 procentų PVM tarifą, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prekių išgabenimą iš Lietuvos bei įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra Latvijoje registruotas PVM mokėtojas.

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas. Vadovaujantis PVMĮ 4 straipsnio 1 dalimi, prekių tiekimu laikoma: prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, išskyrus prekių, atgabentų iš kitos valstybės narės šio įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalyje nurodytomis sąlygomis, nuosavybės perdavimą toje dalyje nurodytam PVM mokėtojui (1 punktas) arba prekių išgabenimas iš šalies teritorijos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas, o prekės yra padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas, jeigu toje valstybėje narėje yra taikomos nuostatos, iš esmės atitinkančios šio įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalies nuostatas. Toks prekių išgabenimas laikomas prekių tiekimu kitos valstybės narės PVM mokėtojui (2 punktas). Pažymėtina, kad PVMĮ 4 straipsnio 1 dalyje prekių tiekimas laikomas nustatytu, kai konstatuojama, jog prekių gavėjas arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti prekėmis kaip savininkas pagal sandorio sąlygas, t. y. tikrinamas ne realus disponavimas prekėmis, o prekių perdavimo sandorio sąlygos. Taigi, darytina išvada, kad PVMĮ 0 procentų PVM tarifo taikymo atveju numato pareigą tokį tarifą pritaikiusiam asmeniui mokesčių administratoriui pateikti duomenis, kad 1) prekės išgabentos iš Lietuvos; 2) prekių įgijėjas yra Latvijos PVM mokėtojas ir 3) sandorio sąlygos numato disponavimo teisės perdavimą.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjo pateiktų dokumentų, kad prekės buvo išvežtos į Latviją, pakankamumas valstybių sienos kirtimo faktui nustatyti ir prekių tiekėjo pareigų vykdymo tinkamumas, įsitikinant, kad prekių tiekimas nelemia dalyvavimo PVM sukčiavime.

Nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba UAB „Febris“ 2011-11-16 išdavė neterminuotą juridinio asmens veterinarinės farmacijos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini). Licencijos rūšis – didmeninė veterinarinių vaistų prekyba (MGK t. 2, 189 l.). Pareiškėjo direktoriaus 2011-09-02 paaiškinamajame rašte nurodė, kad UAB „Febris“ užsiima didmenine prekyba veterinarijos paskirties medžiagomis ir priemonėmis (t. 1, 96 l.).

Mokestinio patikrinimo metu buvo tikrinamas PVM mokėjimas 2007-2011 metais. Patikrinimui atlikti naudoti įmonės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, mokesčių administratoriaus turimo bei surinkti duomenys, tame tarpe kreipimaisi į Latvijos bei Čekijos mokesčių administratorius ir jų atsakymai. Mokestinis patikrinimas inicijuotas mokestinio tyrimo metu nustačius, kad Latvijos bendrovė nedeklaruoja prekių įsigijimo iš pareiškėjo (MGK byla, t. 2, l. 124-132).

Mokesčių administratorius nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Febris“ deklaravo Latvijos bendrovei tiektas prekes viso už 2 491 681 Lt, tame tarpe 2007 m. – 138 115 Lt, 2008 m. – 726 267 Lt, 2009 m. – 696 411 Lt, 2010 m. – 291 586 Lt, 2011 m. – 639 302 Lt. Pagal įmonės buhalterinę apskaitą tiekimų vertė sudaro 2 491 678,48 Lt. Mokesčių administratorius netinkamomis 0 PVM taikymui pripažino 15 pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų

Mokesčių mokėtojas pateikė aktualaus laikotarpio SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, krovinio gabenimo važtaraščius, o nuo 2009 m. ir CMR važtaraščius. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtų dokumentų vertinimo, todėl teismas pasisakys dėl kiekvieno iš šių dokumentų. Kelių transporto kodekso 29 straipsnis numato, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: 1) važtaraščio surašymo vietą ir datą; 2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą; 4) vežėjo pavadinimą ir adresą; 5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį; 6) krovinio pavadinimą; 7) krovinio svorį ar kiekį; 8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką; 9) krovinio iškrovimo vietą; 10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas; 11) vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 6 straipsnis nurodo, kad važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: 1) važtaraščio surašymo vieta ir data; 2) siuntėjo pavadinimas ir adresas; 3) vežėjo pavadinimas ir adresas; 4) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; 5) gavėjo pavadinimas ir adresas; 6) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; 7) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; 8) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; 9) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); 10) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; 11) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: 1) nurodymas, kad perkrauti draudžiama; 2) išlaidos, kurias prisiima siuntėjas; 3) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį; 4) deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui; 5) siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo; 6) vežimo sutarties įvykdymo terminas; 7) perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Susitariančios Šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.

PVMĮ 80 straipsnyje (prekių tiekimo metu galiojusi redakcija nuo 2007-12-31 iki 2013-01-01) nustatyti PVM sąskaitos –faktūros rekvizitai ir nustatyta, kad PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta: 1) PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; 4) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas; 5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); 6) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas;7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas; 8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 11) PVM tarifas (tarifai); 12) PVM suma nacionaline valiuta; 13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą arba už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą ir (arba) už jas prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui); 14) šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto priemonę (t. y. eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius) – naujos transporto priemonės tiekimo į kitą valstybę narę atveju; 15) nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad taikoma speciali turizmo paslaugų arba naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, – kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, arba speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje; 16) fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, – kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui.

2007-11-26 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 19 760 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini). Krovinio važtaraštyje nenurodyta krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai. Krovinio važtaraštyje nurodyta, kad krovinį priėmė vairuotojas J. S., transporto priemonė MB (duomenys neskelbtini) (MGK byla, 1 t. 167-168 l.). Iš Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų (MGK byla, t. 2, 13 l.) matyti, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas automobiliui VW Passat, pagamintam 1984 m., priklausiusiam O. S.. Pareiškėjas pateikė O. S. 2013-03-29 laišką, kuriuo šis patvirtina, jog jis priėmė krovinį adresu (duomenys neskelbtini) ir išvežė į (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 2, 207-208 l.). Parašai ant PVM sąskaitos faktūros ir krovinio gabenimo važtaraščio skiriasi, O. S. parašas ant 2013-03-29 laiško visiškai nepanašus į į parašus, esančius ant PVM sąskaitos faktūros ir krovinio gabenimo važtaraščio. Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 29) Latvijos bendrovės vienintelis darbuotojas yra A. G., o registruotų transporto priemonių ji neturi.

Tai, kad mokestinio ginčo metu buvo nurodyti du skirtingi asmenys, kurie priėmė krovinį (J. S. ir O. S.), krovinio gabenimo važtaraštyje neteisingai nurodyta transporto priemonės markė bei nenurodytos pakrovimo ir iškrovimo vietos, o ant PVM sąskaitos-faktūros nėra O. S. parašo, nors jį o ne vairuotoją J. S., pareiškėjas nurodė priėmus prekes, nepatvirtintas J. S. darbo santykių ar kitų ryšių su Latvijos bendrove faktas bei Latvijos bendrovės teisė naudotis O. S. vardu registruotu automobiliu, rodo, kad prekių išgabenimo iš Lietuvos faktas patvirtintas klaidinančiais ir netinkamais įrodymais.

2007-12-29 PVM sąskaitai faktūrai (duomenys neskelbtini) 8000 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini). Krovinio važtaraštyje nenurodyta krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, transporto priemonės markė, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 9 punktai. Krovinį priėmė O. S., transporto priemonės markė nenurodyta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (MGK byla, 1 t. 169-170 l.).

2007-12-29 PVM sąskaitai faktūrai (duomenys neskelbtini) 12 240 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini). Krovinio važtaraštyje nenurodyta krovinio pakrovimo vieta ir laikas, krovinio iškrovimo vieta, transporto priemonės markė, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 9 punktai. Krovinį priėmė O. S., transporto priemonės markė nenurodyta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (MGK byla, 1 t. 171-172 l.).

Pareiškėjas su 2013-04-12 skundu VMI yra pateikęs 2013-03-29 laišką rusų kalba be vertimo (MGK byla, t. 1, 57 l.), kad O. S. patvirtina, jog priėmė krovinį pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras adresu (duomenys neskelbtini) ir išvežė į (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjo pateikti laiškai O. S. vardu (vienas dėl 2007-11-26 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), kitas dėl 2007-12-29 PVM sąskaitų-faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) surašyti tą pačią dieną, tačiau mokesčių administratoriui pateikti skirtingu metu: vienas su 2013-04-12 skundu, o kitas su 2013-07-25 skundu MGK, t. y. daugiau nei po trijų mėnesių.

Krovinio gabenimo važtaraščių trūkumai, skirtingas O. S. paaiškinimų pateikimo laikas, teisės Latvijos bendrovei naudotis transporto priemone neaiškumas, duoda pagrindo mokesčių administratoriui vertinti šias PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius kaip keliančius abejonių dėl prekių išvežimo, o pareiškėjui nepateikus kitų įrodymų ir kaip nepatvirtinančius prekių išvežimo iš Lietuvos.

2008-03-19 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 58 650 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, l. 173-174). Krovinio vežimo transporto priemonė nurodyta VW (duomenys neskelbtini), prekes priėmęs asmuo nenurodytas. Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 13) šis transporto priemonės numeris suteiktas Ziru Pagasts Zs Būkas priklausančiam automobiliui Jeep Grand Cherokee. Krovinio gabenimo važtaraštyje nėra nurodyta krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, vežėjo pavadinimas ir adresas, neatitinka transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, nenurodytas mokestis už vežimą, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8, 9 ir 10 punktai. Krovinio svoris nurodytas 2,5 t, tačiau nurodyta vežimo transporto priemonė tokio gana didelio krovinio pervežimui nėra tinkama, nes Jeep Grand Cherokee apibūdinamas kaip vidutinės klasės visureigis, kuris nėra skirtas krovinių vežimui.

Atsižvelgiant į tai, kad krovinio gabenimo dokumentuose nenurodytas vežėjas, nurodyta transporto priemonė nėra tinkama krovinio pervežimui, krovinio dokumentuose nenurodyta nei krovinio iškrovimo vieta nei jį priėmęs asmuo, mokesčių administratoriaus išvada dėl krovinio neišvežimo yra pagrįsta.

2008-05-12 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 67 763,20 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, l. 175-177). Nurodyta, kad krovinys vežtas automobiliu (duomenys neskelbtini). Krovinio gabenimo važtaraštyje nėra nurodyta krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, vežėjo pavadinimas ir adresas, nenurodyta transporto priemonės markė, nenurodytas mokestis už vežimą, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8, 9 ir 10 punktai. V. B. 2013-04-10 paaiškinime (MGK byla, t. 1, l. 59) paaiškino, kad jis vežė prekes iš UAB „Febris“ sandėlio bei pristatė (duomenys neskelbtini) ir perdavė Latvijos bendrovės įgaliotam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pateikti duomenys apie krovinio pervežimo organizavimą – gabenimo užsakymas, atsiskaitymas už transportavimo paslaugas, kadangi automobilio savininkas ir pareiškėjas nėra susiję asmenys. Tai greta kitų krovinio vežimo dokumentų trūkumų leidžia laikyti krovinio išvežimo dokumentus nepakankamais įrodyti faktą, kad krovinys išvežtas į Latviją.

2008-12-23 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 83 927,90 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, l. 178-180). Nurodyta, kad krovinys vežtas automobiliu (duomenys neskelbtini). Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 13) automobilis tokiu numeriu nebuvo registruotas. Krovinio gabenimo važtaraštyje nėra nurodytas krovinio pavadinimas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, vežėjo pavadinimas ir adresas, nenurodyta transporto priemonė, nenurodytas mokestis už vežimą, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 6, 4, 5, 8, 9 ir 10 punktai.

Krovinio gabenimo važtaraštyje nenurodymas krovinio, transporto priemonės, vežėjo, iškrovimo vietos, kartu įrašant neegzistuojančios transporto priemonės valstybinį numerį rodo, jog krovinio išvežimas į Latviją neįvyko.

2009-06-15 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 66 000 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 181-183). CMR važtaraštyje vežėju nurodyta SIA „ASV transports“, krovinys vežtas automobiliu Volvo (duomenys neskelbtini). CMR važtaraštyje nenurodyta krovinio priėmimo vieta ir data bei su vežimu susiję mokėjimai, kuo pažeista CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d ir i punktai. Pagal Latvijos mokesčių administratoriaus duomenis automobilio valdytoju buvo CMR važtaraštyje nurodytas vežėjas SIA „ASV transports“ (MGK byla, t. 2, l. 13). Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 83-90) SIA „ASV transports“ nėra deklaravusi paslaugų UAB „Febris“ suteikimo.

Kadangi nebuvo pateikti susitarimai su vežėju dėl pervežimo bei apmokėjimo, vežėjas nėra deklaravęs paslaugų suteikimo, pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankamai pervežimo į Latviją faktui patvirtinti.

2009-08-18 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 7050 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 184-186). CMR važtaraštyje transporto priemone nurodyta VW Caddy, vairuotojas D. Š.. Patikrinimo akte pateiktas D. Š. paaiškinimas (l. 10), kad jis veždavo pareiškėjo prekes, tame tarpe ir Latvijos miestus Bauską ir Eleją, prekes parduodavo latvių vairuotojui, kurio duomenis gaudavo ir direktoriaus, Latvijos bendrovės biure nėra buvęs.

Nors krovinio pervežimo dokumentai yra pakankamai tvarkingi, tačiau nei iš jų nei iš vairuotojo paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kas priėmė tiekiamas prekes, nes nėra nurodyta Latvijos įmonės darbuotojo pavardė, nepateiktas įgaliojimas, vairuotojas negalėjo nurodyti asmens, kuriam perdavė prekes, todėl mokesčių administratoriaus abejonės dėl prekių neperdavimo Latvijos bendrovei disponavimui bei nepervežimo į Latviją yra pagrįstos.

2009-12-01 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 96 222,30 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 187-189). CMR važtaraštyje vežėju nurodytas SIA „ASV transports“, o transporto priemone nurodyta Volvo (duomenys neskelbtini). CMR važtaraštyje nenurodyta krovinio priėmimo vieta ir data bei su vežimu susiję mokėjimai, kuo pažeisti CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d ir i punktai. Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 90) minėtos transporto priemonės valdytoju yra CMR nurodytas vežėjas SIA „ASV transports“. Kaip jau buvo minėta, Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis (MGK byla, t. 2, l. 83-90) SIA „ASV transports“ nėra deklaravusi paslaugų UAB „Febris“ suteikimo. Pareiškėjas yra pateikęs J. F. 2013-04-16 laišką (MGK byla, t. 1, l. 28-29), kad jis yra priėmęs krovinį pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų J. F. ryšį su SIA „ASV transports“.

Kadangi nebuvo patvirtinti pareiškėjo ir vežėjo komerciniai santykiai, ant dokumentų yra tik SIA „ASV transports“ rekvizitų antspaudas, nėra duomenų nei apie krovinį priėmusį asmenį, nei apie vairuotoją, krovinio dokumentuose nėra nurodyta už Latvijos bendrovę pasirašiusio asmens pavardės, mokesčių administratorius pagrįstai šio krovinio vežimo nepripažino atitinkančiu 0 PVM taikymo sąlygas.

2009-12-18 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 32 422 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 190-192). CMR važtaraštyje transporto priemone nurodyta VW Caddy, vairuotojas D. Š..

Krovinio pervežimo dokumentuose neįmanoma nustatyti, kas priėmė tiekiamas prekes, nes nėra nurodyta Latvijos įmonės darbuotojo pavardė, nepateiktas įgaliojimas, vairuotojas negalėjo nurodyti asmens, kuriam perdavė prekes, todėl mokesčių administratoriaus abejonės dėl prekių neperdavimo Latvijos bendrovei disponavimui bei nepervežimo į Latviją yra pagrįstos.

2010-06-18 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 33 249 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 193-194). CMR važtaraštyje nenurodyta krovinio priėmimo vieta ir data, nenurodyta transporto priemonė, kuo pažeista CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d punktas.

Nors CMR važtaraštyje vežėju nurodyta UAB „Febris“, tačiau neįrašyta transporto priemonė, todėl neaišku, kas buvo vairuotojas ir turėjo paimti prekes, o taip pat nenurodyta prekes priėmusio asmens pavardė, todėl nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima išvada dėl prekių perdavimo Latvijoje.

2010-12-29 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 29 160 EUR sumai patvirtinti pateiktas CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 195-196). CMR važtaraštyje transporto priemone nurodyta VW Caddy, vairuotojas D. Š..

2010-12-29 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 22 040 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 1, l. 197-198), kuriame nurodyta, kad vežėjas yra Latvijos bendrovė, krovinys vežamas automobiliu Opel Vivara, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. Patikrinimo akte užfiksuota (l. 8), kad UAB „Febris“ direktorius negalėjo atsakyti, kam priklauso šis automobilis. Krovinio gabenimo važtaraštyje nėra nurodytas krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, nenurodyta transporto priemonės markė, nenurodytas mokestis už vežimą, kuo pažeisti Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 ir 10 punktai. Latvijos mokesčių administratoriaus duomenimis Latvijos bendrovės vieninteliu darbuotoju buvo A. G., o transporto priemonių ji neturėjo (MGK byla, t. 2, l. 29).

Tai, kad Latvijos bendrovėje nedirbo I., ji neturėjo transporto priemonių, o iš krovinio dokumentų nematyti, kad jie būtų perduoti įgaliotam Latvijos bendrovės atstovui patvirtina mokesčių administratoriaus išvadą dėl prekių neišvežimo ir neperdavimo disponavimo teise.

2011-06-27 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 117 054 EUR sumai patvirtinti pateiktas CMR važtaraštis (MGK byla, t. 1, l. 199-200). CMR važtaraštyje transporto priemone nurodyta VW Caddy, vairuotojas D. Š..

2011-09-05 PVM sąskaitai-faktūrai (duomenys neskelbtini) 68 100,80 EUR sumai patvirtinti pateiktas krovinio gabenimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK byla, t. 2, l. 1-2). Krovinio gabenimo važtaraštyje vežėju nurodytas UAB „Febris“, transporto priemone nurodyta MB Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. Š..

Kaip ir ankstesniais atvejais, krovinio pervežimo dokumentuose neįmanoma nustatyti, kas priėmė tiekiamas prekes, nes nėra nurodyta Latvijos įmonės darbuotojo pavardė, nepateiktas įgaliojimas, vairuotojas negalėjo nurodyti asmens, kuriam perdavė prekes, todėl mokesčių administratoriaus abejonės dėl prekių neperdavimo Latvijos bendrovei disponavimui bei nepervežimo į Latviją yra pagrįstos.

Sisteminiai pažeidimai pildant krovinio gabenimo dokumentus, nuolatinis nenurodymas prekes priėmusių asmenų, jų neidentifikavimas, išskyrus O. S. keliose sąskaitose, neteisingas transporto priemonių nurodymas, tame tarpe iš viso neegzistuojančių, užsakymus patvirtinančių dokumentų nepateikimas, sutarčių su vežėjais nebuvimas bei paslaugų neapmokėjimas pagrįstai mokesčių administratoriaus įvertintas kaip mokesčių mokėtojų neturėjimas pakankamų dokumentų patvirtinti faktą, jog prekės buvo išvežtos į kitą Europos Sąjungos šalį ir PVMĮ 49 straipsnio nustatytos pareigos turėti prekių išgabenimą patvirtinančius dokumentus nevykdymas.

Kita svarbi šio mokestinio ginčo aplinkybė yra ta, kad UAB „Febris“ su Latvijos bendrove nebuvo sudarę sutarties dėl veterinarinių medikamentų, papildų ir kitų prekių tiekimo ir tarp jų nebuvo tiesioginių atsiskaitymų už prekes. Pateikta sutartis nėra pasirašyta (MGK byla, t. 1, l. 17-23). Skolų pervedimo sutartyse rusų kalba sudarytomis tarp UAB „Febris“, SIA „Uzticiba Un Partnerattiecibas“ ir Čekijos įmonės „Bioveta“ už pastarąją padėtus parašus Čekijos įmonės Bioveta paneigė Čekijos mokesčių administratoriaus atsakyme (MGK byla, t. 2, l. 45), o antspaudą laikė originalo kopija. Čekijos mokesčių administratoriui Čekijos įmonė Bioveta nurodė tiekusi prekes UAB „Febris“ 947 512,40 EUR sumai, už jas liko 44 643,07 EUR skola. Už prekes UAB „Febris“ visada atsiskaitė bankiniais pavedimais, o ne užskaitymais. Latvijos bendrovei Čekijos įmonė Bioveta yra pateikusi dvi sąskaitas, viso 24 604 EUR sumai. Čekijos mokesčių administratoriui Čekijos įmonė Bioveta nurodė, kad Latvijos bendrovė nėra atlikusi mokėjimų, tačiau už ją mokėjimai buvo atlikti iš sąskaitos, priklausančios įmonei Nord Projects Limited. Pareiškėjas nepateikė pinigų mokėjimo iš įmonei Nord Projects Limited priklausančios sąskaitos pagrindą patvirtinančių dokumentų ir tuo pačiu neįrodė, jog Nord Projects Limited už prekes sumokėjo pagal Latvijos bendrovės pavedimą ir kad mokėjimu atsiskaityta už pareiškėjo iš Čekijos įmonė Bioveta pirktas ir Latvijos bendrovės disponavimui perduotas prekes. Latvijos mokesčių administratorius, atsakydamas į Lietuvos mokesčių administratoriaus užklausimą yra nurodęs, kad išsiuntė Latvijos bendrovei paklausimą, tačiau negauna atsakymo (MGK byla, t. 2, l. 29). Latvijos bendrovė veiklos nevykdo nuo 2011 m. Todėl teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie įmonių veiklą, kai prekių perdavimo Latvijos bendrovei dokumentai pildomi tokiu būdu, kad nebūtų atsektas asmuo, kam perduotos prekės bei pateikiamos sutartys, kuriose sutarties šalis paneigia parašo autentiškumą, Nord Projects Limited mokėjimo nelaiko įrodančiu faktinius trijų bendrovių santykius.

UAB „Febris“ teismui pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-09-11 raštą (36-(1.9)-2278 (b. l. 44-45), kuriame pažymėta, kad vaistas Rometar neregistruotas Lietuvos Respublikoje, o taip pat vaistų Estrofan, Gamaret ir Otibiovin pakuotę bei naudojimo instrukcijas rusų kalba patvirtinančius dokumentus bei 2014-01-14 Čekijos įmonės Bioveta laišką, kuriuo pažymima, jog 2007-2010 metais tiekti vaistai buvo skirti Rusijos rinkai (b. l. 72-79). Pareiškėjo argumentai dėl to, kad veterinariniai vaistai negalėjo būti parduodami Lietuvos rinkoje vien dėl ženklinimo trūkumų, rinkos ribotumo bei kai kurių preparatų neįregistravimo nelaikytini reikšmingais šioje byloje. Kaip jau buvo minėta PVMĮ 56 straipsnio 1 dalis įpareigoja 0 PVM pritaikiusį asmenį turėti prekių išvežimą patvirtinančius dokumentus. Negalėdamas realizuoti prekių Lietuvos rinkoje pareiškėjas galėjo jas išvežti į kitas valstybes, tačiau jis nepateikia išvežimą patvirtinančių dokumentų. Taikant 0 PVM tarifą nėra taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, todėl vien negalimumo realizuoti prekes Lietuvos rinkoje įrodymas nėra pakankamas prekių išvežimo fakto patvirtinimas, kadangi prekės galėjo būti parduotos ir Lietuvos rinkoje pervežimui į kitas šalis, esant sąlygai, kad pareiškėjas nebūtų atsakingas už prekių išgabenimą per sieną.

Pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, kad dalį prekių pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 84) Latvijos bendrovė yra grąžinusi. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas aiškino, kad dalis šių prekių buvo parduotos Rusijos bendrovei Delika (b. l. 80-83), o dalis perduota UAB „Tekasta“ sunaikinimui (b. l. 77, 85, 88). Mokestinio patikrinimo metu buvo tirti mokesčių mokėtojo deklaruoti prekių išvežimai į Latvijos Respubliką, faktinės sandorių aplinkybės atkuriamos nebuvo. Patikrinus deklaruotus prekių išvežimus nustatyti pažeidimai leido daryti išvadą dėl prekių neišvežimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-415-11 yra nustatytas prekes perkančių įmonių dalyvavimo sukčiavime fakto vertinimo taisyklės. Šioje byloje teismas pripažino, kad prekių įsigijimų iš pareiškėjo nedeklaravimas, o netrukus po sandorių išregistravimas iš PVM mokėtojų bei įtraukimas į fiktyvių kompanijų registrą rodo dalyvavimą sukčiavime PVM srityje. Nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikyta nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jį atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, kad surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, nebuvimas susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais, rašytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas ar Latvijos įmonių išrašomas PVM sąskaitas faktūras pasirašantis asmuo yra įgaliotas jas pasirašyti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sąskaitose faktūrose ir CMR važtaraščiuose.

Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjui paskaičiuoti delspinigiai, kurių dydžio jis neginčijo. Sutinkamai su PVMĮ 123 straipsnio 3 dalimi paskirta minimali 10 procentų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė