Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą ir patikslintą skundą pareiškėjui A. G. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 21R2-13 (AG2-147/17-2021), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir pardavė Butą bei jo priklausinius – dviračių saugyklą, 1/95 automobilių stovėjimo aikštelės ir 30/3268 žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad visi minėti nekilnojamieji daiktai parduodami už 130 000,00 Eur.

Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. už 2016 m. mokestinį laikotarpį pateikė Deklaraciją. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui pateikė pranešimą Nr. 27.3-MD3-66910 „Apie pateikto dokumento trūkumus“, kuriame nurodė, kad Deklaracijoje yra nurodyta neteisinga Buto įsigijimo ir/ar pardavimo kaina ir kita su pardavimu susijusių išlaidų suma. Pažymėta, kad pagal pateiktus dokumentus Butas buvo įsigytas už 102 433,00 Eur ir pareiškėjui buvo pasiūlyta per 30 dienų patikslinti Deklaracijos duomenis.

Pareiškėjas atsakydamas į atsakovės 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimą, 2021 m. rugsėjo 20 d. Inspekcijai pateikė raštą „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“. Minėtame rašte pareiškėjas nurodė, kad jis tinkamai užpildė Deklaracija – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio skyriui pateikė dokumentus, įrodančius, jog jis investavo lėšas į parduotą Butą.

Inspekcija 2021 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. (27.4E)-D2-9327 „Dėl pajamų deklaracijos patikslinimo“, kuriame teigiama, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. už 130 000,00 Eur pardavė Butą, kurį 2012 m. gegužės 25 d. įsigijo už 102 433,00 Eur. Deklaruojant pajamas prie turto įsigijimo kainos galima pridėti patirtas išlaidas susijusias su šio turto įsigijimu bei pardavimu susijusias išlaidas (notaro atlyginimas, valstybės įmonės „Registrų centras“ darbų įkainiai). Išlaidas už atliktą Buto remontą, statybos ar apdailos darbus galima pridėti prie turto įsigijimo kainos, jeigu tai yra Buto rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pažymima, jog įsigytas Butas buvo 100 proc, baigtumo ir nėra jokių duomenų, kad buvo padarytas Buto kapitalinis remontas ar rekonstravimas. Atkreipiamas dėmesys, jog 2016 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nepaminėta, kad Butas parduodamas su jame esančiais baldais ir buitine technika.

Pareiškėjas, atsakydamas į Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 23 d. raštą, 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. raštais informavo atsakovę, kad pagal 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo nupirktas Butas, dviračių saugykla, dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo. 2016 m. kovo 14 d. buvo parduotas Butas, jo priklausiniai ir visas Bute esantis turtas. Pareiškėjas atsakovei pateikė jo poziciją pagrindžiančius dokumentus – preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir Bute buvusio turto fotonuotraukos.

Atsakovė atsakydama į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d. raštus, Sprendimu informavo pareiškėją, kad deklaruojant pajamas prie turto įsigijimo kainos galima pridėti: 1) būtinąsias išlaidas; 2) išlaidas už atliktą būsto remontą, statybos ar apdailos darbus, jeigu tai laikytina turto rekonstravimu arba kapitaliniu remontu; 3) ar įsigytas nebaigtos statybos būstas; 4) baldų ar buitinės technikos išlaidas, jeigu pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas su baldais ir buitine technika. Pabrėžiama, kad 2016 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nepaminėta, kad Butas parduodamas su jame esančiais baldais bei buitine technika, sutarties objektas yra tik nekilnojamieji daiktai, kurių bendra pardavimo kaina – 130 000,00 Eur.

Analizuojant pareiškėjo ir atsakovės susirašinėjimo turinį akivaizdu, jog tarp pareiškėjas ir atsakovė skirtingai interpretuoja kokias išlaidas galima laikyti Buto įsigijimo išlaidomis ir kaip tokios išlaidos privalo būti pagrįstos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėjas Komisijos prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją priimti Deklaraciją. Komisija išnagrinėjusi tarp proceso šalių kilusi ginčą, 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-13 (AG2-147/17-2021), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus. Komisija sprendime konstatavo, kad atsakovė, atsakinėdama į pareiškėjo prašymus, neįvykdė Taisyklėse nustatytų reikalavimų, keliamų viešojo administravimo subjektui, nagrinėjant asmens prašymus ir pareiškėjui nepateikė pagrįsto atsakymo Taisyklių prasme. Komisija akcentavo, jog Inspekcija Sprendime nenurodė, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nėra tinkami pagrįsti aplinkybę, kad Butas buvo parduotas su baldais bei buitine technika, nepateikė teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu deklaruojant pajamas prie įsigijimo kainos gali būti pridedamos patirtų išlaidų sąrašas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (27.4 Mr)-D2-9511 „Atsakymas apie prievolę tikslinti deklaraciją“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-05-28 iki 2022-01-01) 33 straipsnio 7 punktas teigia, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. pardavė Butą, t. y. 2016 m. mokestiniame laikotarpyje gavo pajamų ir turėjo prievolę pateikti mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaraciją. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Inspekcija, kaip mokesčių administratorius, nustačiusi, kad pareiškėjas galimai Deklaracijoje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, turėjo teisę jam pasiūlyti patikslinti Deklaracijoje pateiktus duomenys.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-29) 2 straipsnio 10 dalis teigia, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimų nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Teismas įvertinęs pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d. raštų turinį konstatuoja, jog jais nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl pareiškėjo raštai laikytini prašymais Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2017-11-23 iki 2021-12-07) 1 punkte numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Atsakymų į prašymus rengimo tvarka yra reglamentuota Taisyklių IV skyriuje „Atsakymų parengimas ir saugojimas, išsiuntimas (įteikimas) asmeniui, atsakymų apskundimas“. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35 punktas).

Įvertinus pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymų turinį darytina išvada, jog juo nėra prašoma priimti administracinį sprendimą, suteikti turimą informaciją ar administracinę paslaugą, todėl remiantis Taisyklių 35.4 papunkčiu į jį turėjo būti atsakoma laisva forma. Pažymėtina, kad visais atvejais viešojo administravimo subjektas rengdamas atsakymą į asmens prašymą privalo atsižvelgti į jo turinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog viena iš vietos mokesčių administratoriaus funkcijų yra konsultacijų dėl mokesčių mokėjimo ir informacijos apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais teikimas mokesčių mokėtojams.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. bei 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymuose akcentavo, kad 2012 m. gegužės 25 d. Butas buvo įsigytas be baldų ar buitinės technikos, o 2016 m. kovo 14 d. Butas buvo parduotas su visu jame esančiu turtu, t. y. baldais bei buitine technika, todėl deklaruojant pajamas už 2016 metų mokestinį laikotarpį šios išlaidos turi būti įskaičiuotos į Buto įsigijimo kainą.

Analizuojant Sprendimo turinį matyti, kad atsakovės Sprendimas neatitinka pareiškėjo prašymų turinio. Inspekcija Sprendime paaiškino kokios išlaidos, deklaruojant pajamas, gali būti įtrauktos į turto įsigijimo kainą, pažymint, jog baldų ir buitinės technikos išlaidos gali būti priskiriamos turto įsigijimo išlaidoms, jeigu pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad Butas parduodamas su jame esančiu turtu, tačiau Sprendime nebuvo pateikta teisinė argumentacija, kodėl pvz. pirkimo – pardavimo sutartyje privaloma nurodyti, kad Butas parduodamas su baldais bei buitine technika, jeigu vėliau šias išlaidas bus norima įtraukti į nekilnojamojo turto įsigijimo kainą. Sprendime apskritai nėra pasisakoma dėl pareiškėjo pateiktų priedų – preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir fotonuotraukų aktualumo kilusiam ginčui ir teisinio santykio kvalifikavimui. Šie duomenys nėra nei įvertinti, nei argumentuotai nepriimti, nenurodyti jų nevertinimo teisiniai motyvai, nėra pateikta jokių nuorodų į aktualų teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog Inspekcija turi teisės aktuose nustatyta pareigą mokesčių mokėtojams teikti informaciją apie aktualius įstatymus ar kitus teisės aktus, neatsižvelgiant į tai ar mokesčių mokėtojas konkrečiu atveju išreiškė aiškų norą, kad jam būtu suteikta konsultacija.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 21R2-13 (AG2-147/17-2021) pagrįstai ir teisėtai panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. spalio 5 d. raštą Nr. (27.4 Mr)-D2-9511 „Atsakymas apie prievolę tikslinti deklaraciją“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.