Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-12-22 · Administracinė byla Nr. A-934-415/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
A-934-415/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03477-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-934-415/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 110 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto, kuris pažeidžia jo ir bausmę atliekančių asmenų interesus. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tik parengė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir jį pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Tai tik projektas, kuris po svarstymų Lietuvos Respublikos Seime bus priimtas arba priimtas su pakeitimais ir jis negali sukelti jokių pasekmių, nes yra negaliojantis. Projektas buvo parengtas atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir suinteresuotų šalių pastabas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nenustato galimybės atlyginti žalą už nesamus aktus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildino iš, jo manymu, neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, kadangi neatsižvelgė į jo pastabas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ yra nustatytos, inter alia (be kita ko), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos funkcijos: rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos, kovos su korupcija, teisinių paslaugų, antstolių funkcionavimo, notariato, teismo ekspertizės, civilinės būklės aktų registravimo, pramoninės nuosavybės apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, asmens duomenų apsaugos, rinkimų organizavimo ir vykdymo, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos, religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo ir veiklos, registrų ir ministro valdymo sričiai priskirtų informacinių sistemų veiklos, visuomenės teisinio švietimo, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo ir atstovavimo Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose teismuose koordinavimo (užtikrinimo) sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus (8.1 papunktis). Konstatavo, kad rengti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso projektus yra viena iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos funkcijų.Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškėjui 2015 m. birželio 11 d. rašte Nr. (1.23.)7R-3949 nurodė, kuo remiantis buvo parengtas minėtas projektas. Paaiškino, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai yra išdėstyti projekto aiškinamajame rašte ir su šiais dokumentais jis gali susipažinti interneto erdvėje.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, kuris nustato, kad teisės aktų projektus rengiantys subjektai gali konsultuotis su visuomene. Pasisakė, kad konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui.Nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą projektą. Iš atsakymo pareiškėjui nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija vertino jo pateiktą nuomonę. Pasisakė, kad teisės aktai nenustato teisės aktų projektus rengiančiam subjektui, šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, besąlygiškai koreguoti projektą pagal suinteresuotų asmenų pastabas arba atsisakyti projekto, jei projektu suinteresuota šalis su juo nesutinka.Įvertinęs teisinį reguliavimą keliamam ginčui, teismas konstatavo, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.Pareiškėjo manymu teismas priimto sprendimo nepagrindė, todėl vertina, kad teismas buvo šališkas jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui neturtinė žala kilo dėl atsakovo jam teikto atsakymo į jo pareiškimą (b. l. 2). Pareiškėjas tokį atsakovo atsakymą vertino kaip antikonstitucinį ir pažeidžiantį jo teises, todėl jautė didelius išgyvenimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 110 000 000 000 Eur.Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka teismo sprendimu, nurodo, jog jis yra nemotyvuotas, o teismas priėmęs sprendimą šališkas.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovą siūlydamas keisti bausmių vykdymo kodekso normas, savo pareiškime dėstė savo nuomonę bei pasiūlymus susijusius su kalinių bausmės atlikimu ir jos vykdymo sąlygomis, nurodė atsakovui pasiaiškinti raštu bei jo atsiprašyti (b. l. 42-51).Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. birželio 11 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame pareiškėjui nurodė, kokiomis normomis ir įstatymais vadovaujantis buvo parengtas naujas bausmių vykdymo kodeksas. Nurodė tiksliai, kur ir kokiomis priemonėmis pareiškėjas gali susipažinti su bausmių vykdymo kodekso projektu. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, įstatymus leidžia Seimas, o teikdama atitinkamus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija naudojasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio ir Konstitucijos 68 straipsnio suteiktomis įstatymų leidybos iniciatyvos teisėmis. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.Pritartina pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso projektų rengimas yra viena iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos funkcijų. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – ir TPĮ) numatyta, kad konsultavimasis su visuomene tai teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) teisinio reguliavimo stebėseną atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie atliekamą teisinio reguliavimo stebėseną, taip pat gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą ir šio įvertinimo rezultatų paskelbimą. Teisėkūroje vadovaujamasi atvirumo ir skaidrumo principais reiškiančiais, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai (TPĮ 3 str. 2 d. 4 p.).Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama (TPĮ 7 str. 1 d.). Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui (TPĮ 7 str. 3 d.).Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju atsakovas, pateikdamas atsakymą pareiškėjui, vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas, išaiškino, kuo vadovaujantis projektas yra kuriamas ir kur bei kokiais būdais pareiškėjas gali su juo susipažinti. Pareiškėjui buvo nurodoma ir institucijos pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Skundžiamas atsakymas yra individualus teisės aktas, priimtas pagal institucijos kompetenciją. Atitinkamai konstatuotina, kad atsakovas teikdamas atsakymą pareiškėjui neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad jo manymu teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas. ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios išsklaidytų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas išreiškė abejonę dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo, nes, jo manymu, priimtas nepagrįstas sprendimas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą (Nutarties 22 p.). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos įrodymais. Pareiškėjas nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo abejones dėl teisėjo nešališkumo. Abstraktaus pobūdžio argumentai, kad teisėjas šališkas vien dėl to, kad priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nėra teisinis pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėta procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius