- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2189-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12152-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Delida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Delida“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau - LUAB) „Delida“, atstovaujama nemokumo administratorės Jolantos Žukauskienės, su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 37 112,50 Eur žalos atlyginimą ir priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Bylos šalys 2022 m. liepos 11 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė ieškovei LUAB „Delida“ terminą iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įmonės kreditorių poziciją dėl teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo.
4. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis gali turėti įtakos LUAB „Delida“ kreditorių teisėms ir pareigoms, kadangi tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų tenkintas, iš atsakovo gauta suma būtų panaudota kreditorių reikalavimams, kurių bendra suma yra daug didesnė, nei atsakovas įsipareigojo sumokėti taikos sutartimi, tenkinti.
5. Ieškovė, teikdama teismui tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nepridėjo jokių įrodymų, jog tokioms taikos sutarties sąlygoms yra gautas kreditorių pritarimas. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę darytina išvada, kad ieškovės prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo turi trūkumų, dėl kurių teismas neturi galimybės pagrįstai išspręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16756-1169/2022 ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nes įstatymas nenumato, jog tvirtinant taikos sutartį, turi būti gautas ieškovės kreditorių pozicija ar sutikimas dėl taikos sutarties sudarymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kreditorių pritarimas sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės skolininko, įstatyme nenustatytas ir privalomas derinimas su kreditorių susirinkimu nėra būtinas.
6.2. Civilinėje byloje tvirtinant taikos sutartį tarp šalių, iš kurių viena yra bankrutuojanti įmonė, kreditorių pritarimas nėra reikalingas, kas reiškia, kad taikos sutartis gali būti patvirtinta ir nesant kreditorių pritarimo. Kreditoriai buvo informuoti apie iškeltą civilinę bylą ir sudarytą taikos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei (apeliantei) terminą prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo trūkumams pašalinti, o būtent pateikti teismui įmonės kreditorių poziciją dėl teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo.
9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bankroto administratorius turi taikos sutartį suderinti su kreditoriais, todėl pateikė šį atskirąjį skundą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo tiek nuo kasacinio teismo, tiek ir nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo tarpu ne sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, bet sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018 14 p.).
12. Pagal JANĮ 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai). Atitinkamai bankroto administratorius teismo procese pagal CPK 41 straipsnį tampa civilinio proceso šalimi, t. y. įgyja teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų šalių teisių ir pareigų įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).
13. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020).
14. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartis yra sudaryta su likviduojamos bendrovės skolininku, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog taikos sutarties tvirtinimui turi pritarti likviduojamos bendrovės kreditoriai, yra nepagrįsti. Nemokumo administratorius, veikdamas kaip civilinio proceso šalis, turi teises ir pareigas, nurodytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, tarp jų ir užbaigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad kaip geroji praktika yra vertintinas ketinamos sudaryti taikos sutarties sąlygų derinimas su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais, tačiau teisės aktai tokios pareigos nemokumo administratoriui nenumato ir jis gali pats spręsti dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų.
15. Remiantis JANĮ, būtent nemokumo administratorius veikia juridinio asmens vardu bei gina juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, kad bendrovės nemokumo administratorius veikia savo rizika, tuo tikslu yra apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl paaiškėjus netinkamam bendrovės nemokumo administratoriaus procesiniam elgesiui konkrečioje byloje, kreditoriai turi galimybę savo pažeistas subjektines teises ginti reikalaudami iš nemokumo administratoriaus žalos atlyginimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių teisė susitarti dėl taikos sutarties sudarymo nėra absoliuti, nes tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso teismo kompetencijai, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi, šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pats įvertinti, ar jam pateiktos tvirtinti taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, ir atsakovo R. M., sąlygos, nepažeidžia įstatymų nuostatų, viešojo intereso, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tarp jų ir likviduojamos bendrovės kreditorių interesų.
17. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Delida“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.