Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai, o būtent: 2020 m gegužės 27d. apie 20 val. 05 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,80 promilių neblaivumas) konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė savo žmonai B. A. į nugarą dešinės mentės srityje bei rankomis suėmęs ją už sprando, išstūmė iš namo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip pat K. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: 2020 m liepos 21 d. apie 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.

Kaltinimas K. A. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos grindžiamas šiais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur nurodyta, kad kreipėsi B. A., kuri nurodė, kad 2020-05-27 apie 20.05 val., jai grįžus į namus (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis K. A. namo prieškambaryje kumščiu trenkė jai į nugaros dešinę pusę mentės srityje ir, paėmęs už pakarpos, ją išstūmė iš namo. Smūgio metu ji pajautė fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 17-29)

Nukentėjusiosios B. A. 2020-05-27parodymais, kad ji su sutuoktiniu K. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Jos vyras pastaruosius du mėnesius vartojo alkoholį. Išgėręs alkoholio, jis būna labai agresyvus. 2020-05-27 apie 20.05 val. ji grįžo į namus. Namo prieškambaryje ją pasitiko K. A. , kuris iškart pradėjo jai priekaištauti ir klausinėti, kur yra jo automobilio „Volvo“ rakteliai. Ji savo vyrui pasakė, kad automobilio rakteliai yra pas jo motiną G. A., nes nenori, kad jis vairuotų išgėręs. Vyras pradėjo ant jos šaukti, kad tai jo mašina, ir ji neturi teisės paimti automobilio raktelių. Nenorėdama tęsti konflikto, ji norėjo išeiti iš namo. Tada vyras jai rankos kumščiu trenkė į nugaros dešinę pusę mentės srityje ir, paėmęs ją už pakarpos, išstūmė iš namo. Smūgio metu ji pajautė fizinį skausmą ir labai išsigando. Ji išbėgo iš namų ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigūnams, ji su šiais nuėjo į namo kiemą, juos ten pasitiko jos vyras K. A. . Sužinojęs, kad ji turi pretenzijų dėl jo veiksmų, vyras toliau ją įžeidinėjo prie policijos pareigūnų. Medikų ji nekvietė, nes po smūgio buvo tik trumpalaikis skausmas. (t.1, b. l. 18)

Įvykio vietos, es. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu. (t.1, b. l. 18- 19, 29)

Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0346, 2020-05-27 21.10 val. duomenimis, kad K. A. buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, B. A. buvo blaivi. (t. 1, b. l. 19)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 433/2020(06), kurioje nurodyta, kad, esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai B. A. galimybė. (t.1, b. l. 44)

Įtariamojo K. A. 2020-05-28 parodymais, jog kaltu prisipažįsta, kad žmonai sukėlė fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad jis su B. A. kartu gyvena 11 metų jiems abiem priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturi. Anksčiau tarp jų yra kilę buitinių konfliktų, bet jis prieš žmoną nesmurtavo. 2020-05-27 nuo 08.00 val. namuose jis vienas gėrė degtinę, alų, vyną. Kiek alkoholio išgėrė, jis neprisimena. Apie 20.00 val. iš darbo į namus grįžo jo žmona B. A.. Pamatęs žmoną, jis priėjo prie šios ir pradėjo reikalauti jam priklausančio automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelių, taip pat reikalavo pinigų, kuriuos ji persivedė iš jo banko sąskaitos į savo banko sąskaitą. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Namuose buvo tik jie abu. Žmona jam pasakė, kad automobilio užvedimo raktelių neduos ir pinigų jam neperves, nes jis yra neblaivus. Ar ant žmonos jis šaukė ir ką daugiau šiai sakė, dėl neblaivumo jis neprisimena. Jis neprisimena, kad savo žmonai trenkė, bet galėjo jai suduoti ir ją iš namų išstumti, nes, būdamas neblaivus, jis būna agresyvus. Galimai jis žmoną dar ir išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kada žmona iškvietė policiją, jis negirdėjo, nes miegojo. Miegodamas išgirdo, kaip kažkas beldžia į langą. Atidaręs duris, jis pamatė, kad stovi policijos pareigūnai ir jo žmona. Pamatęs žmoną, jis pradėjo vėl ant šios šaukti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į Alytaus apskrities VPK areštinę. (t. 2, b. l. 21-23)

Kaltinimas K. A. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos grindžiamas šiais įrodymais:

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. S. 2020-07-21 tarnybiniu pranešimu. (t. 1, b. l. 47-48)

Liudytojos J. K. 2020-07-21 parodymais, kad 2020-07-21 apie 21:00 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo jos pažįstamas K. A. , pasiūlė kartu važiuoti į kaimą. Ji apsirengė, abu nuėjo prie K. A. automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsėdo į automobilį priekinėje keleivio vietoje. Kad K. A. neblaivus, ji nepastebėjo, tačiau pasiūlė būti atsargiam. K. A., važiuodamas atgaline eiga, automobiliu į kažką atsitrenkė. Kai pajuto smūgį, ji paklausė K. A., kas atsitiko, šis atsakė, kad nieko baisaus. Išlipusi iš automobilio, ji pastebėjo, kad K. A. kliudė šalia stovėjusį jos kaimyno automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. išlipęs bandė tartis su automobilio „Audi“ savininku L. A.. Jai atrodė, kad K. A. ir L. A. dėl žalos susitarė, ir ji su K. A. ėjo į parduotuvę „IKI“ apsipirkti. Visą laiką, kol buvo su K. A., jis alkoholio nevartojo. (t. 1, b. l. 63-64)

Liudytojos J. K. 2020-07-29 papildomais parodymais, kad 2020-07-21 ji buvo savo namuose, tą vakarą buvo išgėrusi apie 2 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo. Ji buvo susitarusi su pažįstamu K. A., kad šis apie 20 val. atvažiuos ir ją nuveš į (duomenys neskelbtini). K. pas ją į butą užėjo apie 20 val. Ji su šiuo bendraudama tikrai nesuprato, kad K. galėjo būti išgėręs alkoholinių gėrimų, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, bent jai taip tuo metu atrodė. Ji apsirengusi kartu su K. išėjo iš buto, įsėdo į jo automobilį „Volvo“. Kieme tuo metu buvo jos kaimynės R. ir R. su vaikais. K. atsisėdo už automobilio vairo, ji įsėdo priekinėje keleivio sėdynėje. K., važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Audi“. K. išlipo pasižiūrėti, tada prie šio priėjo kaimynas L., kuriam ir priklausė tas automobilis „Audi“, kaip ji suprato, jie abu tarėsi dėl žalos atlyginimo. Tada K. liepė jai lipti iš automobilio ir savo automobilį „Volvo“ patraukė kiek į šalį. K. nuo savo automobilio galinės sėdynės ar tai iš bagažinės, ji gerai neprisimena, su savimi pasiėmė 0,5 litro talpos degtinės butelį, pavadinimo ji nežino. Palikę automobilį „Volvo“, jie abu ėjo link miesto, link bankomato, kad K. nusiimtų pinigų ir atlygintų padarytą žalą dėl automobilio apgadinimo. K. eidamas iš butelio gėrė tą degtinę. Kurioje vietoje K. išmetė išgertą degtinės butelį, ji nežino. Ar jis išgėrė visą butelį ar ne, ji gerai nematė. Kartu su K. ji degtinės negėrė. Ji nežino, ar K., palikdamas savo automobilį „Volvo“, šį užrakino ar ne, ji nematė, kur jis raktelius padėjo. K. išgėrus tą degtinės butelį ir šį išmetus, prie jų, einančių Miškų gatve, dar nepriėjus savivaldybės pastato, sustojo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai juos atsivežė atgal prie bendrabučio, kur ir stovėjo K. paliktas automobilis. Policijos pareigūnai jai nustatinėjo neblaivumą, ją apklausė, tačiau tuo metu ji buvo neblaivi ir galėjo nurodyti ne visai teisingas aplinkybes. Kodėl pirminės apklausos metu ji sakė, kad K. prie jos alkoholio nevartojo, nežino, tačiau K. eidamas gėrė degtinę. (t. 1, b. l. 65-67)

Liudytojo L. A. 2020-07-21 parodymais, kad prieš pora mėnesių iš J. S. jis nusipirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pirkimo-pardavimo sutartes nesudarė, jis tik sumokėjo pinigus, ruošėsi persirašyti automobilį vėliau. 2020-07-21 apie 20.20 val. į butą atėjusi jo žmona R. A. pasakė, kad į jo automobilį, kuris stovėjo automobilių aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išėjęs į kiemą, jis pastebėjo šalia savo automobilio stovintį automobilį „Volvo“, iš kurio buvo išlipęs jam nepažįstamas vairuotojas. Vairuotojas prisipažino, kad atsitrenkė į jo automobilį, norėjo susitarti. Jis šiam pasakė, kad eina trumpam į butą, kai grįš, galės kažką susitarti. Ar tas vairuotojas buvo neblaivus, jis neatkreipė dėmesio. Maždaug po minutės grįžęs į kiemą, jis pamatė, kad automobilis „Volvo“ pastatytas aikštelėje, vairuotojo nebuvo. Iš kieme buvusių žmonių jis išgirdo, kad jie iškvietė policiją, kadangi automobilio „Volvo“ vairuotojas pasišalino. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie tarnybiniame automobilyje buvo įsisodinę to automobilio „Volvo“ vairuotoją. Kas iškvietė policiją, jis nežino, bendraudamas su automobilio „Volvo“ vairuotoju, jis nepastebėjo, kad šis galėjo būti neblaivus, prie jo alkoholinių gėrimų tas vairuotojas negėrė. ( t. 1, b. l. 70-71)

Liudytojo L. A. 2020-08-30 papildomais parodymais, kad su savo žmona R. A. jis gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabutyje. Jis turi jam priklausantį automobilį „Audi A6“, kurio tik nėra savo vardu užregistravęs. 2020-07-21 savo automobilį „Audi“ jis buvo palikęs prie bendrabučio, kuriame ir gyvena, automobilių stovėjimo aikštelėje. 2020-07-21 apie 20.20 val. į butą iš kiemo atėjo jo žmona R. ir pasakė, kad automobilis „Volvo“ įvažiavo į jų automobilį „Audi“. Jis išėjo į kiemą pasižiūrėti. Kieme tuo metu buvo kaimynė R., prie automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta. Automobilio „Volvo“ vairuotojas prisipažino, kad, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jam priklausantį automobilį „Audi“, kurio apgadino kairės pusės priekinį sparną. Jis automobilio „Volvo“ vairuotojui pasakė, kad kvies policiją, tačiau šis jo paprašė policijos nekviesti ir pasiūlė vietoje susitarti dėl žalos atlyginimo, jis sutiko. Automobilio „Volvo“ vairuotojas jam pasiūlė sumokėti 200 eurų, jis sutiko, kadangi jo automobilis buvo nestipriai apgadintas. Automobilio „Volvo“ vairuotojas sakė, kad eis „nusiimti“ pinigų ir jam atneš. Jis šiam pasakė, kad eina trumpam į butą, nes buvo susižeidęs rankos pirštą, reikėjo apibintuoti, bėgo kraujas. Jis nuėjo į namus ir po kelių minučių grįžo į kiemą, tačiau automobilio „Volvo“ vairuotojo jau kieme nebuvo. Kaimynė R. jam pasakė, kad tas automobilio „Volvo“ vairuotojas kartu su kita kaimyne, kurios asmens duomenų jis nežino, nuėjo link miesto. Po kurio laiko prie daugiabučio namo atvyko policijos pareigūnai, kurių automobilyje buvo automobilio „Volvo“ vairuotojas ir kaimynė, su kuria šis buvo išėjęs. Bendraudamas kieme su automobilio „Volvo“ vairuotoju, jis tikrai nesuprato, kad šis galėjo būti neblaivus, jam matant, alkoholio tas vyras prie jo nevartojo. Kai tas vyras su kaimyne išėjo link miesto, jis nematė, ar šie su savimi ką nors nešėsi, ar ėmė ką nors iš savo automobilio. Jis automobilio „Volvo“ vairuotojui jokių pretenzijų neturi, jam padaryta žala šiuo metu yra atlyginta. (t. 1, b. l. 72-74)

Liudytojos R. Č. 2020-07-23 parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. 2020 m. liepos 21 d. apie 20 val. ji su mažamečiais vaikais ir kaimyne R. A. buvo prie bendrabučio kieme. Ji matė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „Volvo“ tamsios spalvos, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo matytas vyriškis, tačiau jo nei vardo, nei pavardės ji nežino. Tas vyriškis, eidamas į bendrabutį, kalbėjosi su tuo metu buvusiu kieme V. B.. Iš vyriškio kalbos ji suprato, kad šis neblaivus, nes, kalbant su V. B., vyriškio kalba jai pasirodė nerišli. Labai trumpai pakalbėjęs su V. B., vyriškis nuėjo pas jos kaimynę K.. Po kokių 10 min. tas vyriškis iš bendrabučio išėjo kartu su K., abu sėdo į automobilį „Volvo“. Tas vyriškis sėdo už automobilio vairo. Automobilis „Volvo“, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į stovėjusį jos kaimynės R. A. ir šios vyro automobilį „Audi“. Rugilė iškart bėgo į namus apie tai pranešti savo vyrui, ji tuo tarpu ėjo prie to automobilio „Volvo“, nes jai pasirodė, kad šis norėjo pasišalinti, išvažiuoti. Tada ji, priėjusi prie to automobilio vairuotojo, pasakė, kad šis niekur nevažiuotų, nes ji kvies policiją, ir iškart pradėjo skambinti bendrajam pagalbos centrui. Automobilio „Volvo“ vairuotojas jos dar prašė nekviesti policijos, tačiau ji paskambino ir pasakė, kad automobilis „Volvo“ įvažiavo į kitą automobilį, nori pasišalinti. Tada tas vyriškis savo automobilį „Volvo“ patraukė kiek į šalį ir išlipo. Prie jo priėjo R. A. vyras, jiedu tarėsi dėl padarytos žalos atlyginimo. Po pokalbio automobilio „Volvo“ vairuotojas kartu su kaimyne K., palikę automobilį, ėjo miesto centro link, kaip suprato, jiedu ėjo link parduotuvės. Jie su savimi lyg ir nieko nesinešė, jai matant jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kokia kryptimi nuėjo automobilio „Volvo“ vairuotojas. Netrukus policijos pareigūnai automobilio „Volvo“ vairuotoją ir kaimynę K. atsivežė prie bendrabučio, jie visi aiškinosi įvykio aplinkybes. (t. 1 , b. l. 77-79)

Liudytojos R. Č. 2020-07-28 papildomais parodymais, kad 2020-07-21 apie 20 val. ji su mažamečiais vaikais ir savo kaimyne R. A. buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio įėjimo durų. Jos su R. ant laiptų abi šalia viena kitos sėdėjo ir kalbėjosi. Ji matė, kaip atvažiavo automobilis „Volvo“, kurio valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis apie 47 metų amžiaus, lyg ir matytas, tačiau jo vardo ir pavardės nežino. Tas vyriškis, eidamas link bendrabučio, susitiko V. B., abu kalbėjosi. Pirminės apklausos metu ji sakė, kad jai lyg pasirodė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojo kalba buvo nerišli, tačiau ji nėra tuo tikra. Nuo to vyro jokio alkoholio kvapo tuomet tikrai neužuodė, jis nesvirduliavo. Vyras, labai trumpai pakalbėjęs su V. B., nuėjo į K. butą ir po kokių 10 min. išėjo kartu su šia. Tas vyriškis sėdo už automobilio “Volvo“ vairo, o K. atsisėdo šalia, keleivio pusėje. Tas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė galine dalimi į kieme stovėjusį automobilį „Audi“. Iš pradžių ji pagalvojo, kad tai V. B. automobilis, todėl nubėgusi pasibeldė į V. B. buto duris ir pasakė, kad automobilis „Volvo“ atsitrenkė į šio automobilį. V. B. jai pasakė, kad jo automobilis servise, ten stovi A. automobilis. Tada ji vėl išbėgo į kiemą, pamatė, kad automobilis „Volvo“ buvo patrauktas kiek į šalį, o to automobilio vairuotojas kartu su K. abu ėjo link miesto centro, link kapinių. Ar šie ką nors su savimi nešėsi, ji tikrai nematė. Taip pat ji nematė, kad tas vairuotojas iš savo automobilio „Volvo“ būtų ką nors pasiėmęs, nematė, kad jis būtų gėręs alkoholinius gėrimus. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes pagalvojo, kad tas vyriškis šalinasi iš įvykio vietos. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, ji šiems pasakė, kokia kryptimi vyriškis nuėjo. Apie 20.30 val. policijos pareigūnai kartu su tuo vyriškiu ir K. atvažiavo į įvykio vietą prie bendrabučio, aiškinosi įvykio aplinkybes. (t.1, b. l. 80-82)

Liudytojos R. A. 2020-07-28 parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. 2020-07-21 apie 20 val. ji kartu su savo kaimyne R. Č. su savo vaikais buvo prie bendrabučio kieme. Sėdėdama prie bendrabučio durų ant laiptų, ji pastebėjo, kaip atvažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, iš kurio išlipo nepažįstamas vyriškis, apie 40-45 m. amžiaus. Tas vyriškis netoli bendrabučio susitiko V. B., jie kalbėjosi. Ji girdėjo, kaip vyriškis V. B. teiravosi, kur gyvena moteris, pavarde K.. Daugiau ji šių pokalbio nesiklausė ir nekreipė dėmesio, apie ką jie kalbėjosi. Tikrai ji nesuprato, kad tas vyriškis tuo metu galėjo būti neblaivus. Po kelių minučių ji matė, kad vyras įėjo į bendrabutį, taip pat įėjo ir V. B.. Būdama kieme, ji matė, kad iš bendrabučio po kokių 10 min. tas pats automobilio „Volvo“ vairuotojas išėjo kartu su K., vyriškis sėdo už automobilio vairo, o Kanopackienė sėdo šalia jo. Automobilis „Volvo“ bandė išvažiuoti iš aikštelės ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi“. Tiek ji, tiek R. pagalvojo, kad automobilis atsitrenkė į kaimyno V. B. automobilį. Tada R. nubėgo pasakyti V. B., o ji tuo tarpu pasakė savo vyrui L. A., kad kieme automobilis „Volvo“ atsitrenkė į automobilį „Audi“. Jos vyras išėjęs pamatė, kad atsitrenkė į jo automobilį, kurio dar nėra įsiregistravęs savo vardu. Automobilio „Volvo“ vairuotojas savo automobilį patraukė kiek į šalį, išlipęs kalbėjosi su jos vyru. Ką jiedu kalbėjosi, ji nežino. Po to automobilio „Volvo“ vairuotojas ir K. abu ėjo link miesto kapinių. Kiek prisimena, šie su savimi nieko nesinešė, ji nematė, kad ką nors su savimi būtų pasiėmę iš automobilio Volvo“. Ji nematė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas būtų gėręs alkoholinius gėrimus. Kiek jai žinoma, R. iškvietė policijos pareigūnus, nes pagalvojo, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas bėga iš įvykio vietos. Pati asmeniškai ji su tuo automobilio „Volvo“ vairuotoju tą dieną nekalbėjo ir tikrai nepastebėjo, kad jis gali būti neblaivus. (t. 1, b. l. 85-87)

Liudytojos B. A. 2020-07-23 parodymais, kad su savo sutuoktiniu K. A. gyvena (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „Tulpė“, Šilo g. 22. 2020 m. liepos 21 d. apie 08 val. kitu šeimos automobiliu „Skoda“ ji išvažiavo į darbą. Kai ji išvažiavo į darbą, vyras K. A. buvo blaivus namuose. Tą pačią dieną apie 20.10 val. ji grįžo po darbo į namus, vyro K. nebuvo, kieme nebuvo ir jų bendro šeimos automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji skambino K. paklausti, kur šis išvažiavęs, tačiau K. telefonu neatsiliepė. Apie 20.30 val. jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jos vyras K. A. (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio, savo automobiliu „Volvo“ atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, pasakė, kad jos vyras sulaikytas, o automobilis bus uždarytas. Policijos pareigūnai jai nieko neminėjo, kad K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. K., būdamas neblaivus, niekada nesėda už automobilio vairo. Automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tris metus jie įsigijo už 7000 eurų. Minėtas automobilis priklauso jiems abiem su vyru. Automobiliu naudojasi tiek ji, tiek vyras. K. grįžęs po sulaikymo į namus apie įvykio aplinkybes su ja nieko nekalbėjo. (t. 1, b. l. 90-92)

Liudytojo V. B. 2020-07-24 parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. 2020-07-21 vakare jis prie bendrabučio vedžiojo savo šunį. Apie 20 val. jis matė, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę automobiliu „Volvo“ atvažiavo pažįstamas K. A. , kurį vadina (duomenys neskelbtini). Prie bendrabučio įėjimo durų ant laiptų jis su K. pasisveikino ir pakalbėjo, nes anksčiau kartu su šiuo yra dirbęs. Iš K. burnos sklido alkoholio kvapas, suprato, kad šis neblaivus. K. jo pasiteiravo, kur gyvena moteris, kurios bute nėra elektros, vandens, tualeto. Jis iškart suprato, kad tai moteris, pavarde K.. K. jis pasakė, kad ta moteris gyvena 106 bute, šis nuėjo į tą butą. Jis tuo tarpu nuėjo į savo butą. Po kokių 15 min. į jo buto duris pasibeldė R. Č. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu įvažiavo į jo automobilį. Jis R. pasakė, kad jo automobilio kieme nėra, šis servise. Tada R. pasakė, kad automobilis „Volvo“ bus įvažiavęs į L. A. automobilį, ir išėjo. Jis pro langą pasižiūrėjo į kiemą ir matė, kad K. su K. jau ėjo link miesto kapinių, link miesto centro. K. su savimi nešėsi rankinuką. Ar su savimi ką nors nešėsi K., jis nežino, lyg ir nieko nesinešė. Labai greit atvyko policijos pareigūnai, kurie važiavo ieškoti K.. Jis tą vakarą nematė K., geriančio alkoholinius gėrimus, kur ir kada šis gėrė, jis nežino. (t.1, b. l. 95-97)

Liudytojos G. G., dirbančios Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiąja patrule, parodymais, kad 2020-07-21 ji dirbo kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju G. S. ir vyriausiąja patrule G. P.. Tik pradėjus tarnybą, apie 20.20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio, automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo“ vairuotojas galimai yra neblaivus ir šalinasi iš įvykio vietos. Nuvykus prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo ir kitas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo kieme buvo žmonių. Kieme stovėjusi moteris R. Č. paaiškino, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas, kurio duomenų nenurodė, važiuodamas automobiliu „Volvo“ atbuline eiga, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi“, priklausantį jos kaimynams Adliams, ir, išlipęs iš savo automobilio „Volvo“, pasišalino kartu su bendrabučio gyventoja J. K., abu nuėjo link miesto centro pro miesto kapines. Taip pat R. Č. nurodė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galimai neblaivus. Ji kartu su kolegomis vyko link miesto centro ieškoti automobilio „Volvo“ vairuotojo. Važiuodami link prekybos centro „IKI“, Miškų gatvėje, netoli ten esančių garažų masyvų, jie pamatė keliu einančius vyriškį su moterimi. Šie su savimi nieko nesinešė, bent rankose jokių butelių nesimatė. Patikrinę jie nustatė, kad keliu ėjo K. A. , kuriam ir priklauso automobilis „Volvo“, ir J. K.. Nuo K. A. ir J. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Paprašius K. A. paaiškinti įvykio aplinkybes, šis paaiškino, kad automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 val., būdamas blaivus, jis atvažiavo pas pažįstamą moterį J. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, prisipažino, kad, važiuodamas automobiliu „Volvo“ atbuline eiga, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Audi“. K. A. teigė, kad su automobilio „Audi“ savininku dėl žalos atlyginimo jis susitarė ir vėliau, eidamas keliu link miesto centro, gėrė degtinę. K. A. alkotesteriu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, ant neblaivumo nustatymo akto ir kitų dokumentų pasirašyti jis atsisakė. J. K. taip pat buvo nustatytas neblaivumas. J. K. buvo apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad, jai matant, K. A. alkoholinių gėrimų negėrė, o kad šis būtų neblaivus, ji to nesuprato. Kartu su K. A. ir J. K. nuvykus į įvykio vietą, buvo bendrauta su automobilio „Audi“ savininku, į kurio automobilį buvo atsitrenkęs automobiliu K. A. . Automobilio „Audi“ savininkas paaiškino, jog su automobilio „Volvo“ vairuotoju jis po įvykio kalbėjo, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas galėjo būti neblaivus, to nesuprato, teigė, kad dėl jam padarytos žalos atlyginimo dėl apgadinto automobilio su automobilio „Volvo“ vairuotoju iki galo jiedu nesusitarė, nes, jam tik trumpam nuėjus į namus ir po kelių minučių išėjus į kiemą, automobilio „Volvo“ vairuotojo kieme jau nerado. Kieme tik stovėjo paliktas automobilis „Volvo“. Dėl nustatytų įvykio aplinkybių K. A. buvo sulaikytas, o automobilis „Volvo“, kurio raktelio nebuvo, šio jie nerado, nugabentas saugojimui į Varėnos rajono PK kiemą. Automobilio „Volvo“ viduje butelių nuo alkoholinių gėrimų nebuvo. K. A. prie savęs vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Taip pat buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl to, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas K. A. važiuodamas automobiliu atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino kitą stovintį automobilį ir, nepažymėjęs eismo įvykio vietos, neapsaugojęs eismo įvykio pėdsakų ir neiškvietęs policijos pareigūnų, pasišalino iš eismo įvykio vietos. (t.1, b. l. 100-102)

Liudytojo G. S., dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju bei liudytojos G. P., dirbančios Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiaja patrule, parodymais, analogiškais kaip liudytojos Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. G.. (t. 1, b. l. 105-106, 109-111)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2020-07-22 buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė prie namo (duomenys neskelbtini), kur automobilis „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 51-58)

Bendrojo pagalbos centro pateiktu telefoninio pranešimo 2020-07-21 20:28:28 val. pokalbio įrašu ir jo apžiūros protokolu. (t. 1, b. l. 118-122)

VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. A. , valdytoja yra B. A.. (t. 1, b. l. 134)

VšĮ „Emprekis“ informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio „Volvo XC90“ (2005 m.) vidutinė kaina be PVM yra 5619 eurų, su PVM 6800 eurų. (t. 1, b. l. 136)

Transporto priemonės-automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo pažyma Nr. 20-065, kurioje nurodyta, kad rinkos vertė su PVM yra 3960 eurų. (t. 2, b. l. 104)

Automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu. (t. 1, b. l. 137-144)

Neblaivumo nustatymo 2020-07-21 aktu, kuriame nurodyta, kad K. A. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0249 2020-07-21 20.38 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, 20.58 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. (t. 2, b. l. 34)

Įtariamojo K. A. 2020-07-22 parodymais, kad jis kaltės nepripažįsta, kadangi automobilį vairavo, būdamas blaivus. (t. 2, b. l. 47-49)

Įtariamojo K. A. 2020-09-04 papildomais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. 2020 m. liepos 21 d. apie 20 val., būdamas neblaivus (buvo išgėręs apie 250 gramų degtinės), savo vardu registruotu automobiliu „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra turtinė nuosavybė su žmona B. A., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabutį. Jis nuėjo pas pažįstamą moterį J. K.. Pas J. alkoholio jis negėrė. Kartu su J. jis išėjo į kiemą, sėdo į automobilį „Volvo“ ir ruošėsi važiuoti pas J. kažkokį draugą. Jis sėdo už automobilio vairo, J. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuodamas atbuline eiga, jis savo automobiliu atsirėmė į aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi“ priekinę dalį. Išlipęs iš automobilio, jis tarėsi su automobilio „Audi“ savininku, kurio duomenų nežino, dėl padarytos žalos atlyginimo. Tas savininkas iš jo dėl automobilio apgadinimo paprašė 200 eurų, jis sutiko. Automobilio „Audi“ savininkui jis pasakė, kad nueis iki bankomato ir atneš pinigus. Savo automobilį „Volvo“ jis patraukė į šalį, kad nekliudytų kitų automobilių pravažiavimui. Automobilio „Audi“ savininkas nuėjo į namus. Jis kartu su J. ėjo link miesto centro iki „Šiaulių banko“ bankomato nusiimti pinigų. Einant Miškų gatve, prie jų sustojo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis yra automobilio „Volvo“ savininkas, atsakė, kad taip. Tada policijos pareigūnai jį ir J. nuvežė į įvykio vietą atgal prie bendrabučio. Policijos pareigūnai įvykio vietoje jam nustatė neblaivumą, automobilį nugabeno saugojimui. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Kaltę jis pripažįsta, nes nori būti sąžiningas ir doras pilietis. (t. 2, b. l. 73-75)

Įtariamojo K. A. 2020-09-18 duotais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jis prisipažįsta, kad smurtavo prieš savo žmoną, ir kad, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Prašo vadovautis jo 2020-05-28 ir 2020-09-04 duotais parodymais.

2020-09-24 pranešimu, nukentėjusioji B. A. buvo informuota dėl sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 122). Prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamojo K. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – žmonai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, nes byloje yra įrodyta, kad K. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,30 promilės girtumas). Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Kaltinamasis aukščiau nurodytus veiksmus pripažino pilnai, o jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų; už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kaltinamasis K. A. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). ). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas (byloje pateikta informacija iš kitų valstybių registro, iš kurio matosi, kad K. A. Vokietijoje baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų), administracine tvarka baustas: 2016-01-07 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 2019-05-08 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 2020-07-28 pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 182-184), nedirbantis, jam skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, nėra duomenų apie tai, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų įskaitą.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64-1 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą (už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje) bei baudą (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) kurios atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį ir bauda, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė - laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį bei bauda. Kartu atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pavartotas smurtas buvo neintensyvus, smurtas buvo pavartotas kilusio ginčo metu, smurtu nebuvo padarytas kūno sužalojimas, tai kaltinamajam skirtina švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei siūlo prokurorė.Prokurorė taip pat prašė skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto- automobilio „Volvo XC 90“ vertę atitinkančią pinigų sumą - 3960 Eur.

Kaltinamasis prašo jam skiriamą bausmę - baudą ir teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti bei prašo konfiskuoti pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, šis jo prašymas netenkinamas.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis praeityje (per paskutinius 5 metus) 3 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe praeityje jis vairavo transporto priemonę ,kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (ATPK 126 straipsnio 4 dalis). Iš pateiktos informacijos iš kitų valstybių (Registro duomenys) K. A. Vokietijoje baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų. Šiuo atveju, kaltinamasis K. A. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,80 promilių neblaivumas), smurtavo artimojoje aplinkoje ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - žmonai bei vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,30 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais K. A. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai bei būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę sukėlė didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei ,sveikatai ir saugumui.

Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, todėl K. A. nustatytinas ilgesnis, t. y. 8 (atštuonių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams. Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio, kurį vairavo kaltinamasis K. A. nusikalstamos veikos padarymo metu, savininkas yra K. A. , valdytoja - B. A., kuri patvirtinusi, kad automobilis priklauso tiek jai, tiek jos vyrui, automobiliu naudojasi abu. Byloje pateikti duomenys, kad B. A. nedavė leidimo naudotis automobiliu savo sutuoktiniui, jam esant neblaiviam. (t. 2, b. l. 84-85)

Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų taikyti transporto priemonės konfiskavimą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, kaltinamajam užtikrinant tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, iš K. A. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal Transporto priemonės-automobilio „Volvo XC 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo pažymą Nr. 20-065, rinkos vertė su PVM yra 3960 Eur. (t. 2, b. l. 104)

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas, susijusias su automobilio Volvo XC 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu, kurios sudarė 60,50 Eur, šios proceso išlaidos atlygintos (t. 1, b. l. 159), automobilis „Volvo XC 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-27 nutarimo pagrindu grąžinti saugoti B. A. (b. l. 172-176).

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis K. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka – 2020-05-27 20:45 val., iš sulaikymo paleistas – 2020-05-28 13.55 val. bei jis buvo laikinai sulaikytas – 2020-07-21 21:05 val., iš sulaikymo paleistas – 2020-07-22 14:28 val. šis laikas (dvi paros) įskaitytinos į paskirtas bausmes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, kurios paliktinos galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

2020-07-24 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. A. nuo 2020-07-24 iki 2020-11-24 į automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant automobiliu disponuoti. (t. 1, b. l. 163-171).Ši priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta įsakymo dalis dėl konfiskuotinos automobilio vertės 3960 Eur išieškojimas valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo B. A.) skirti jam 6(šešis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4(keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ( dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas) skirti jam 75(septyniasdešimt penkių) MGL (3750 eurų) dydžio baudą. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50(penkiasdešimt) MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti ir skirti K. A. galutinę subendrintą bausmę: 4(keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį ir 50(penkiasdešimt) MGL – 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Remiantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtas bausmes K. A. laikiną sulaikymą nuo 2020 m. gegužės 27 d. 20:45 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 13:55 val. t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei laikiną sulaikymą nuo 2020 m. liepos 21 d. 21:05 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 14:28 val. t. y. vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 2400,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų 00 euro centų).

Nustatyti K. A. 8 (aštuonių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą K. A. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. A. naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2020-07-22 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš K. A. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „VOLVO XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 3960,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt eurų) sumą, įpareigojant jį įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

2020-07-24 nutarimu K. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-07-24 iki 2020-11-24, uždraudžiant automobiliu disponuoti, palikti galioti iki bus įvykdyta įsakymo dalis dėl konfiskuotinos automobilio vertės 3960 Eur išieškojimo valstybės naudai, o šią sumą sumokėjus(išieškojus) laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikinti K. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą.

Išaiškinti K. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei K. A. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.