- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-2360-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Skolininkas
- A. J., R. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15136-528/2012, kuria tenkintas pareiškėjos (kreditorės) AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų A. J. ir R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 320 000,00 Lt (trys šimtai dvidešimt tūkstančių litų ). Prievolės įvykdymo terminas 2032 m. gruodžio 10 d.
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą, įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus A. J. ir R. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad skolininkai A. J. ir R. J. nuo 2009-07-13 tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11. Kreditorius raštais 2012-01-16 įspėjo skolininkus, kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Skolininkai A. J. ir R. J. per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl kredito sutartis Nr. 1850718072226-11 nutraukta 2012-04-02. Skolininkai A. J. ir R. J. negrąžino 61 977,33 Eur kredito, nesumokėjo 10 192,99 Eur palūkanų, 6 865,55 Eur delspinigių, viso 79 035,87 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas.
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis panaikinta ir kreditorės AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas. Nutarta areštuoti A. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą AB SEB bankui, įk.112021238. Įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nustatė, kad skolininkai A. J. ir R. J. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11. Konstatavo, jog skolininkai pažeidė esmines sutarties sąlygas, todėl kreditorė 2012-04-02 pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi sutarties sąlygų, nutraukė kredito sutartį Nr. 1850718072226-11 prieš terminą. Teismas, šalių sutartį kvalifikavo kaip kylančią iš vartojimo teisinių santykių, įvertinęs sutarties sąlygas konstatavo, kad nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėjai turėjo galimybę apsispręsti ar tokia sutartis jiems priimtina ir jie pajėgūs ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jų netenkino, tai jie turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jiems priimtinesnės, juolab, kad 2007 m. kredito paslaugas Lietuvoje teikė daugiau kaip 10 bankų bei kredito unijų (CK 6.188 str., CPK 177, 178, 185 str., LAT nutartis Nr.3K-7-272/2011). Kadangi kreditorė prašė patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, teismas įkeistą turtą areštavo, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu skolininkai (įkeisto daikto savininkai) A. J. ir R. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįstą, kadangi priimta pažeidžiant materialinės teisės normas. Nurodo, kad 2012-18-16 nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, todėl būtina ištirti šios sutarties sąlygas, ar jos sąžiningos, atitinka norminių aktų reikalavimus. Kadangi šie klausimai buvo neištirti byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui. Tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas išvardintų klausimų netyrė, tik formaliai dėl jų pasisakydamas, kad kredito sutarties sąlygos yra sąžiningos. Todėl skolininkai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo ir įsiskolinimo sumos. Skolininkų skaičiavimai dėl skolos, palūkanų ir delspinigių dydžio skiriasi nuo kreditoriaus paskaičiuotos ir teismo nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos.
Atsiliepimo į atskirąjį skindą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-10-08 hipotekos lakštu A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-01-16 raštu kreditorė įspėjo skolininkus kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Kreditorės teigimu, skolininkams nepadengus įsiskolinimo, kredito sutartis nutraukta 2012-04-02.
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas šalių sudarytos kredito sutarties tikslo netyrė ir nevertino, nors kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo teismas turėjo ex officio ir, nustatęs, jog sudaryta kredito sutartis yra vartojimo, spręsti dėl to, ar sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos yra sąžiningos, o jas pripažinus nesąžiningomis, spręsti, ar atliktas sutarties nutraukimas atitinka teisės aktų nuostatas - Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikino ir kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas AB SEB banko pareiškimą, šalių sutartį kvalifikavo kaip kylančią iš vartojimo teisinių santykių, įvertinęs sutarties sąlygas konstatavo, kad nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėjai turėjo galimybę apsispręsti ar tokia sutartis jiems priimtina ir jie pajėgūs ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jų netenkino, tai jie turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jiems priimtinesnės, juolab, kad 2007 m. kredito paslaugas Lietuvoje teikė daugiau kaip 10 bankų bei kredito unijų. Atskirajame skunde skolininkai ir įkeisto daikto savininkai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė sutarties sąlygų, ar jos sąžiningos, atitinka norminių aktų reikalavimus, tik formaliai dėl jų pasisakė, kad kredito sutarties sąlygos yra sąžiningos. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertino tiek sutarties sąlygas, tiek sutarties vykdymo faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad skolininkai nuo 2009 07 13 nustatytais terminais nemokėjo mokėtinų įmokų, 2012 01 15 jų įsiskolinimas buvo 18.464,47 EUR, o ir per papildomai nustatytą terminą įsipareigojimų nevykdė. Įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas nustatė, kad kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 15 dienų raštu įspėjęs skolininką, jeigu kredito laikotarpiu skolininkas padaro esminių sutarties pažeidimų, o esminiais sutarties pažeidimais laikomi kredito sutarties bendrosios dalies 4.1-4.10 punktuose nustatytų skolininkų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Teismas sprendė, kad sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėjai turėjo galimybę apsispręsti ar tokia sutartis jiems priimtina ir jie pajėgūs ją vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą pripažįsta pagrįsta. Tuo labiau, kad skolininkai, pakartotinai teikdami atskirąjį skundą, iš esmės net nenurodo kokios konkrečiai, jų vertinimu, kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nenurodo jokių argumentų, kurie leistų abejoti sutarties nutraukimo pagrįstumu.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad skolininkų skaičiavimai dėl skolos, palūkanų ir delspinigių dydžio skiriasi nuo kreditoriaus paskaičiuotos ir teismo nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad dėl analogiško apeliantų argumento jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2012-08-16 nutartyje, t.y. apeliantams buvo išaiškinta, jog kilus ginčui, susijusiam su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties nekeisti.