- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2KT-35/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Ieškovas
- K. J. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo pirmininko Artūro Šumsko 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi dėl Vilniaus apygardos teismo nusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-484-345/2009 dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4777-608/2008, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K., nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 gegužės 4 d. gauta Vilniaus apygardos teismo pirmininko Artūro Šumsko 2009 m. balandžio 30 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo nusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-484-345/2009 dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4777-608/2008, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui (tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K.), nagrinėjimo. Nutartimi prašoma spręsti klausimą dėl bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (CPK 35 str. 2 d.). Toks procesinis sprendimas motyvuojamas tuo, jog ieškovui pagrįstai kyla abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo galimo šališkumo byloje. Nutartyje nurodoma, jog įvertinus aplinkybę, kad visos ieškovo abejonės dėl teisėjų nešališkumo yra susijusios su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme bei siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti net menkiausių abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo nešališkumo nagrinėjamoje byloje, yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo (CPK 66 str.).
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nu(si)šalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (paskirtiems teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, t. y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų pageidavimais. Priešingu atveju teismo atsisakymas nagrinėti bylą reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymų reikalavimus.
Proceso teisės normos nedraudžia nuo konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo nusišalinti visiems teisme dirbantiems teisėjams. Tačiau toks teismo procesinis sprendimas galimas tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms. Bylą nagrinėjančio teismo pirmininkui priėmus nutartį nusišalinti visiems teisme dirbantiems teisėjams nuo bylos nagrinėjimo, byla perduodama aukštesnės pakopos teismo vadovui, kad šis išspręstų bylos teismingumo klausimą (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 2 d.). Šiuo atveju CPK 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti teismo subjektai iš esmės yra saistomi žemesnės pakopos teismo pirmininko procesinio sprendimo, nes šio teismo nutartis nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kai teisme nebelieka teisėjų, kurie galėtų nagrinėti bylą, neskundžiama apeliacine tvarka. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama bylą nagrinėjančiam teismui suteikti teisę nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis pats, esant konkrečioms aplinkybėms, protingai abejoja, jog gali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai visi teismo, kuriame turėtų būti nagrinėjama byla, teisėjai laikytų save galimai suinteresuotais bylos baigtimi, bet, nepaisant to, šio teismo vadovai būtų įpareigoti spręsti bylos paskyrimo konkretiems teisėjams klausimą, o teisėjai prieš savo valią turėtų nagrinėti bylą, nors ir laikytų save galimai šališkais. Tai pažeistų pamatinius tarpusavyje glaudžiai susijusius teisinės valstybės principus - teismų nepriklausomumo bei asmenų teisės į teisingą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas iš esmės netikrina žemesnės instancijos teismo pirmininko nutarties nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau tai nereiškia, kad žemesnės instancijos teismas gali nepaisyti įstatymų reikalavimų ir nepagrįstai nusišalinti nuo jam teismingos bylos nagrinėjimo. Todėl aukštesnės instancijos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, iš žemesnės instancijos teismo gavęs nutartį dėl teismo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo remiantis CPK 34 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, kiekvienu atveju turi nustatyti, ar iš tiesų atitinkamoje byloje egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atsirasti protingoms abejonėms dėl teismo nešališkumo.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo pirmininkui kyla abejonių dėl galimumo apeliacine tvarka nagrinėti civilinę bylą dėl to, kad joje sprendžiamas klausimas, susijęs su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla, kurią nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-484-345/2009 esančios medžiagos matyti, kad ieškovas – fizinis asmuo pareiškė ieškinį atsakovui – žiniasklaidos priemonei dėl tikrovės neatitinkančių, jo garbę bei orumą žeminančių žinių paviešinimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo (t. 7, b.l. 2-8). Nors ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla, tačiau paskelbta informacija, kuri, anot ieškovo, žemina jo garbę bei orumą, kildinama iš bankroto byloje ištirtos medžiagos – nagrinėjamoje byloje esančio ieškovo, kuris bankroto byloje buvo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorius, reikalavimo patenkinimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla ir joje išspręstas kreditorinių reikalavimų pagrįstumas, taip pat įvertinant faktą, jog pats Vilniaus apygardos teismas mano, kad gali atsirasti pagrįstų abejonių dėl šio teismo galimo nešališkumo, yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-4777-608/2008 dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo apeliacine tvarka perduoti nagrinėti iš Vilniaus apygardos teismo kitam apygardos teismui. Kadangi Kauno bei Klaipėdos apygardų teismuose nagrinėtos kelios su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla susijusios civilinės bylos bei siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo, byla apeliacine tvarka perduotina nagrinėti Panevėžio apygardos teismui (CPK 3 str. 1 d., 34 str. 2 d. 3 p., 35 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio antros dalies trečiu punktu, 35 straipsnio antrąja dalimi, 69 straipsniu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Civilinę bylą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo byloje Nr. 2-4777-608/2008, iškeltoje pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K., perduoti apeliacine tvarka nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.