Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-20 · Byla Nr. N-502-63-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-20
Bylos Nr.
N-502-63-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-63/2010Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba, Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. T. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymo. Protokole nurodyta, kad Institucijai 2008 m. liepos 15 d. atlikus viešojo pirkimo „Alytaus rajono savivaldybės kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugos“ dokumentų ir procedūrų vertinimą, nustatyta, kad A. T., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu – Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, ir viešojo pirkimo komisijos pirmininku, vykdydamas atviro konkurso „Alytaus rajono savivaldybės kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugos“ pirkimo procedūras pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes:

1. Konkurso sąlygų 14.14 punkte nustatytas reikalavimas „Sutartyje bus numatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalės vykdyti pats, nepasitelkiant kitų asmenų“ neleidžia tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, dirbtinai riboja konkurenciją ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas;

2. 2008 m. gegužės 7 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. 153 4.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalės vykdyti pats, nepasitelkiant kitų asmenų, išskyrus tiekėjus, kurie yra numatyti 2008 m. kovo 31 d. Jungtinės veiklos sutartyje, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alkesta“ ir UAB „Elektrotinklas“. Šis punktas pažeidžia Viešųjų pirkimų statymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, imperatyviai reikalaujančias, kad sudarant sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, ir neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatyme 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi;

3. Komisijos 2008 m. vasario 7 d. posėdžio protokole Nr. 4 užfiksuota, kad „Visos techninėje specifikacijoje numatytos paslaugos/darbai yra glaudžiai susiję, todėl tikslinga organizuoti vieną pirkimą“. Skelbime apie viešąjį pirkimą perkančioji organizacija nurodė kodus pagal Bendrą viešųjų pirkimų žodyną: 90200000-9 – valymo ir sanitarinės paslaugos miesto ir kaimo vietovėse bei kitos susijusios paslaugos; 50232100-1 – gatvių apšvietimo priežiūros paslaugos, 50230000-6 – remonto, priežiūros ir panašios paslaugos, susijusios su keliais ir kitais įrenginiais. Protokole nurodyta, kad visos šios paslaugos nėra glaudžiai susijusios, jos yra skirtingų kategorijų ir skiriasi pagal pobūdį, todėl priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kurių kiekvienai būtų sudaroma pirkimo sutartis, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją ir sumažina tiekėjų, kurie galėtų patys, nesinaudodami kitų ūkio subjektų pajėgumu, teikti pirkimo objektu apibrėžtas perkamas paslaugas bei vykdyti pirkimo sutarties sąlygas, skaičių;

4. Atliekant vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūrą (2008 m. balandžio 8 d. protokolas Nr. 22) nustatyta, kad gauti dviejų tiekėjų vokai su pasiūlymais. Komisija 2008 m. gegužės 7 d. posėdyje (protokolas Nr. 28) priėmė sprendimą pripažinti, kad pasiūlymą laimėjo UAB „Daugesta“, nors 2008 m. vasario 7 d. posėdžio protokole Nr. 4 nurodyta, kad „pirkimo suma gali siekti apie 20 milijonų litų“. Komisija nesvarstė tiekėjo UAB „Daugesta“ pasiūlytos kainos priimtinumo ir priėmė sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, pateikusiu daugiau nei 7 milijonais litų didesnį pasiūlymą, ir taip neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo.

Žemesnės instancijos teismas

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu A. T. už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1500 litų bauda.

II.

A. T. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą. Nesutiko su kaltinimu, kad sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kurių kiekvienai būtų sudaroma pirkimo sutartis, dirbtinai riboja konkurenciją ir mažina tiekėjų skaičių. Pažymėjo, kad Alytaus rajono savivaldybė, vykdydama pirkimą, neribojo tiekėjų konkurencijos, visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos pateikti pasiūlymą ir nesuteiktos išskirtinės teisės konkrečiam teikėjui. Tvirtino, kad jokiame teisės akte nėra imperatyvios nuostatos skaidyti pirkimą į dalis. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika suteikia tik teisę, bet ne pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalis ir kiekvienai iš dalių taikyti vienodą pirkimo būdą. Teigė, kad UAB „Daugesta“ pasiūlyta kaina nebuvo per didelė, bei paaiškino, kad joks teisės aktas nenustato skaičiavimo tvarkos, kokiais atvejais perkančioji organizacija turi teisę nustatyti, kad siūloma kaina yra per didelė. Manė, kad pirkimo dokumentuose nustatyta nuostata, jog sutartyje bus nustatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalės vykdyti pats, nepasitelkdamas kitų asmenų, neprieštarauja įstatymams, nes šią teisę pirkėjui suteikia Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalis.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi A. T. skundą atmetė ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, kurios vadovas yra A. T., Konkurso sąlygų 14.14 punkte nustatė reikalavimą, draudžiantį teikėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė tiekėjui prireikus remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. 2008 m. gegužės 7 d. Alytaus rajono savivaldybės kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugų sutarties Nr. 153 (toliau – ir Sutartis) 4.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti pats, nepasitelkdamas kitų asmenų, išskyrus teikėjus, kurie yra nustatyti 2008 m. kovo 31 d. Jungtinės veikos sutartyje. Teismas pažymėjo, jog ši Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta dėl bendrų Jungtinės veiklos sutarties šalių veiksmų dalyvaujant Alytaus rajono savivaldybės organizuojamame konkurse kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugoms teikti. Pabrėžė, kad iš Sutarties sąlygų matyti, jog viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs paslaugų tiekėjas gali naudotis trečiųjų šalių pagalba ir konstatavo, kad viešuosius pirkimus rengusi organizacija, Konkurso sąlygose nustačiusi draudimą tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumams, o vėliau pasitelkusi trečiuosius asmenis, nepagrįstai suvaržė kitų viešųjų pirkimų konkurse galėjusių dalyvauti asmenų teises ir taip dirbtinai apribojo konkurenciją. Taip buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas sprendė, kad minėtas Sutarties 4.4 punkte įtvirtintas draudimas taip pat pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Taip pat buvo pažeistas skaidrumo principas, įtvirtintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Teismas sutiko su Institucijos išvada, jog perkančioji organizacija, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, kurių kiekvienai būtų sudaroma pirkimo sutartis, dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją ir sumažino tiekėjų, kurie galėtų patys, nesinaudodami kitų ūkio subjektų pajėgumu, teikti pirkimo objektu apibrėžtas perkamas paslaugas bei vykdyti pirkimo sutarties sąlygas, skaičių. Teismas pabrėžė, kad Konkurso sąlygų 14.14 punktas nustatė tiekėjui pareigą sutartinius įsipareigojimus vykdyti pačiam, o konkursą laimėjusiai įmonei Sutartyje sudaryta galimybė sutartinius įsipareigojimus vykdyti pasitelkiant kitus ūkio subjektus, nustatytus Jungtinės veiklos sutartyje, nors konkurso sąlygose tai nebuvo nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tačiau perkančioji organizacija neužtikrino nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, nes nesvarstė tiekėjo pasiūlytos kainos priimtinumo.

IV.

Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad pirkimo dokumentų 14.4 punktas nustato specialų reikalavimą kaip paslaugų teikėjui, o ne kaip tiekėjui, dalyvaujančiam konkurse. Teigia, kad minėtas punktas reglamentuoja civilinius santykius, atsirandančius po viešojo pirkimo pabaigos. Pabrėžia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis viešosios pirkimo sutarties sudarymo tvarką, tačiau pirkimui pasibaigus, t. y. sudarius pirkimo sutartį, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos negali būti taikomos ir šalių santykius reglamentuoja specialios civilinio kodekso nuostatos. Todėl pirkimo dokumentų 14.14 punkte nustatytas reikalavimas yra priskirtinas civiliniams santykiams, kuriuos reglamentuoja civilinis kodeksas, o ne Viešųjų pirkimų įstatymas.

Tvirtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas tiekėjo galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais numato įstatymo dalyje, reglamentuojančioje tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą, todėl darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šiuo atveju numatė, kad kiekvienas tiekėjas gali remtis kitų subjektų pajėgumas tam, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus.

Pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 punktas numato, kad tiekėjas yra kiekvienas ūkio subjektas, tame tarpe ir asmenų grupė, galinti pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Teigia, kad tiekėjas, kuris pateikė pasiūlymą konkursui bei buvo pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo sudaryta sutartis, yra ne vienas ūkio subjektas - UAB „Daugesta", bet ūkio subjektų – UAB „Daugesta", UAB „Alkesta" ir UAB „Elektrotinklas" grupė.

Remiasi Europos Teisingumo Teismo bylomis Nr. C-324/98, C-458/03 ir teigia, kad skaidrumo principas pirmiausia reiškia galimybių viešumą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-416/2005 konstatavo, jog skaidrumas reiškia tinkamos informacijos apie organizuojamus viešuosius pirkimus, jo sąlygas bei priežastis, dėl kurių atmetamas vienas ar kitas dalyvio pasiūlymas, suteikimą. Teigia, kad Alytaus rajono savivaldybė, atlikdama pirkimo procedūras ir nustatydama laimėtoją, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo.

Nurodo, kad joks teisės aktas nenumato imperatyvios nuostatos skaidyti pirkimą į dalis. Pabrėžia, kad vykdant pirkimą nebuvo tikslinga svarstyti pasiūlytos kainos atitikimą ar tiekėjo pasiūlyta kaina nėra per didelė, nes šiame pirkime kaina yra tik orientacinė, naudojama tik laimėtojui nustatyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tik pagrįstais atvejais galima riboti subtiekėju ar subrangovų paslaugų teikimo/darbų atlikimo apimtis, tačiau visiškas subrangos uždraudimas, negalint pagrįsti tokio draudimo būtinybės, dirbtinai riboja konkurenciją. Pažymi, iš Institucijai pateiktų dokumentų (2008 m. balandžio 8 d. vokų atplėšimo protokolas Nr. 22, 2008 m. balandžio 9 d. protokolas Nr. 23) matyti, kad pasiūlymą perkančiajai organizacijai pateikė du pavieniai tiekėjai – UAB „Daugesta“ ir UAB „Ordo“. Pabrėžia, kad apeliantas, aiškindamas skaidrumo principo turinį, nepagrįstai jį susiaurina, kadangi skaidrumo principas reiškia ir nuoseklų bei tikslų perkančiosios organizacijos nustatytų konkurso sąlygų reikalavimų laikymąsi, vienodą nustatytų reikalavimų taikymą visų be išimties tiekėjų atžvilgiu. Tvirtina, kad sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kurių kiekvienai būtų sudaroma pirkimo sutartis, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją ir sumažina tiekėjų, kurie galėtų patys, nesinaudodami kitų ūkio subjektų pajėgumu, teikti pirkimo objektu apibrėžtas perkamas paslaugas bei vykdyti pirkimo sutarties sąlygas, skaičių. Tai patvirtina ir šia viešajame konkurse dalyvavusių tiekėjų skaičius. Pažymi, kad neskaidant pirkimo objekto į dalis, eliminuojami tiekėjai, kurie galėtų kokybiškai teikti pasiūlymą tik daliai reikalingų paslaugų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo objektu apibrėžus visiškai skirtingas ir nesusijusias paslaugas, kurias gali teikti vienas tiekėjas, viešasis pirkimas tampa tik formalumu, nes pasibaigus 3 metų pirkimo sutarčiai ir vykdant viešąjį pirkimą dėl tų pačių paslaugų, tokėtina, kad laimės tas pats tiekėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

A. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimu jis nubaustas už tai, kad būdamas Viešojo pirkimo komisijos pirmininku, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju atviro konkurso „Alytaus rajono savivaldybės kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugos“ (toliau – ir Konkurso) sąlygų 14.14 punkte buvo nustatyta, jog sutartyje bus numatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalės vykdyti pats, nepasitelkiant kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Konkurso sąlygų 14.14 punkto nuostata, neleidžianti tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, dirbtinai riboja konkurenciją ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Apelianto argumentai, kad 14.14 punktas reglamentuoja civilinius santykius, atsirandančius po viešojo pirkimo pabaigos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl viešojo konkurso organizatorius, nustatydamas konkurso sąlygas, turi vadovautis būtent Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Kaip matyti iš Konkurso komisijos 2008 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolo, pasiūlymą perkančiajai organizacijai pateikė du pavieniai tiekėjai – UAB „Daugesta“ ir UAB „Ordo“ (b. l. 99). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. gegužės 7 d. posėdžio metu UAB „Daugesta“ buvo pripažinta laimėjusi konkursą (b. l. 115). Tačiau 2008 m. gegužės 7 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. 153 4.4. punkte numatyta, kad tiekėjas sutartinius įsipareigojimus privalės vykdyti pats, nepasitelkiant kitų asmenų, išskyrus tiekėjus, kurie yra numatyti 2008 m. kovo 31 d. Jungtinės veiklos sutartyje, t. y. UAB „Alkesta“ ir UAB „Elektrotinklas“ (b. l. 117). Taigi, viešuosius pirkimus rengusi organizacija, Konkurso sąlygose nustačiusi draudimą tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumams (Konkurso sąlygų 14.14 punktas), o vėliau leidusi pasitelkti trečiuosius asmenis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą sudarant sutartį keisti pirkimo sąlygas, ir nepagrįstai suvaržė kitų viešųjų pirkimų konkurse galėjusių dalyvauti asmenų teises, taip dirbtinai apribodama konkurenciją. Pastebėtina, jog byloje yra 2008 m. kovo 31 d. Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta UAB „Daugesta“, UAB „Alksta“ ir UAB „Elektrotinklas“ dėl bendrų Jungtinės veiklos sutarties šalių veiksmų dalyvaujant Alytaus rajono savivaldybės organizuojamame konkurse kelių, gatvių, aikščių, šaligatvių, elektros apšvietimo tinklų, želdinių, gėlynų ir kitų viešųjų plotų priežiūros, eksploatavimo bei tvarkymo paslaugoms teikti (b. l. 131–133). Tačiau, kaip minėta, viešojo konkurso komisijos 2008 m. balandžio 8 d. posėdžio protokole nurodyta, jog pasiūlymą perkančiajai organizacijai pateikė du tiekėjai – UAB „Daugesta“ ir UAB „Ordo“ (b. l. 99). Be to, iš byloje esančių Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolų matyti, kad sutartyje nurodytų UAB „Alksta“ ir UAB „Elektrotinklas“ kvalifikacija net nebuvo svarstoma (b. l. 100-105), kas paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad viešąjį konkursą laimėjo ne vieno tiekėjo, o ūkio subjektų grupės pasiūlymas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-506/2009). Todėl tuo atveju, kai perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su tiekėju, nesilaiko konkurso sąlygų, draudžiančių vykdant sutartinius įsipareigojimus pasitelkti kitus asmenis, yra pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Kartu pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tad, akivaizdu, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai net nesvarsčius tiekėjo, pripažinto laimėjusiu viešąjį konkursą, pasiūlytos kainos priimtinumo, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimas nebuvo užtikrintas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis, kurių kiekvienai būtų sudaroma pirkimo sutartis, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją (b. l. 36). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad specifikacijoje numatytos paslaugos/darbai nėra glaudžiai susiję, bei į tai, kad Konkurso sąlygų 14.14 punktas nustatė teikėjui pareigą sutartinius įsipareigojimus vykdyti pačiam, sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją ir sumažino tiekėjų, kurie galėtų patys, nesinaudodami kitų ūkio subjektų pajėgumu, teikti pirkimo objektu apibrėžtas perkamas paslaugas bei vykdyti pirkimo sutarties sąlygas, skaičių.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė