Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (toliau VSDFV) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Amota“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės VSDFV pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Amota“.

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui duomenis apie UAB „Amota“ pradelstus įsipareigojimus už 2017 metus. Atsakovė pateikė pradelstų įsipareigojimų sąrašą ir prašo ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnį 7 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o minėto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai rodo įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Be to, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertindamas jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t. y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

Taigi, šiuo atveju, sprendžiant klausimą ar tikslinga kelti UAB „Amota“ bankroto bylą, atsižvelgtina ne tik į ĮBĮ nuostatas, bet it Lietuvos apeliacinio teismo formuojamus kriterijus bylose dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus UAB „Amota“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir papildomai pateiktą pradelstų įsipareigojimų sąrašą, matyti, kad 2018 m. vasario 15 d. atsakovės skolos kreditoriams siekia 54024,78 Eur. Tuo tarpu 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad UAB „Amota“ ataskaitiniu laikotarpiu turi turto 100602 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 31 d. - 116054 Eur sumai. Be to, atsakovė teismui pateikė ir susitarimą su skolininke UAB „Eklida“ dėl atsiskaitymo su ieškove VSDFV, kuriuo susitarė, kad iki 2018 m. kovo 5 d. UAB „Eklida“ už atsakovę padengs jos turimą 1869,59 Eur įsiskolinimą ieškovei. Nors atsakovės pradelsti įsipareigojimai beveik siekia pusę į jos balansą įrašytos turto vertės, tačiau sudarius susitarimą dėl įsiskolinimo dengimo ieškovei, akivaizdu, jog kelti bankroto bylą veikiančiai įmonei nėra tikslinga, nes veikianti ir siekianti atsiskaityti su ieškove įmonė, nelaikytina nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Amota“.

Nutartis per 10 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.