Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. jam paskambino motina B. P. Iš jos kalbos suprato, kad kilo problemos dėl vaikų. Mergaitės miegojo pas kaimynus. Pasakė, kad socialinė darbuotoja gali atimti vaikus. Nesuprato, ar juos pagavo girtus, ar atvažiavo juos tik patikrinti. Motina paprašė jo atvažiuoti. Jis apie 11 vai. sėdo į automobilį ir atvažiavo pas motiną į namus. Jam paaiškino, kad juos pagavo girtus. Mergaitės buvo pas kaimynus. Pasiūlė važiuoti pasiimti mergaičių. Trise: A. S., B. P. ir jis, nuvažiavo prie mokyklos. Nuėjo su motina į mokyklą ir susirado mergaites. Mokykloje pašnekėjo per pertrauką su mergaičių auklėtojomis. Paklausė kaip mergaitės mokinasi. Paaiškino situaciją. Jos jį nukreipę pas direktorę. Kalbėjosi apie 10 minučių ir su direktore. Jis buvo vienas pas direktorę. Negali pasakyti kur tuo metu buvo B. P. Gal buvo nuėjusi su mergaitėmis iki automobilio atsigerti. Gal ir pačios mergaitės nubėgo į automobilį. Jis norėjo jau rašyti prašymą, kad jis galėtų pasiimti mergaites, tačiau atbėgo apsiverkusi B. P. pas direktorę. Pasakė, kad vaikai yra traukiami iš automobilio. Jis greitai apsisuko ir nubėgo prie automobilio. Atbėgęs rado automobilio galines dureles atidarytas ir sėdinčią V. S. Prašė jos penkis kartus prisistatyti, tačiau ši neprisistatė. Galiausiai užsidarė durelės ir ji liko sėdėti automobilyje. Liepė jai išlipti iš automobilio. Kai su juo buvo nebendraujama jis paėmė V. S. už pažastų, ištraukė iš automobilio, nors ji priešinosi – buvo užsikabinusi už diržo, ir pastatė ant takelio, kadangi ji visiškai su juo nebendravo. Socialinė darbuotoja automobilyje mergaitei timptelėjo už plaukų. Automobilyje liko vairuotojas su mergaitėmis. Po to moteris lakstė įsiutusi aplink automobilį, norėdama pasiimti mergaites. Jis užrakino automobilį, motina apėjo iš kitos automobilio pusės, t. y. pro keleivio pusės galines dureles. Jis toliau kalbino socialinę darbuotoją. Atrakino automobilį, motina pasiėmė mergaites ir nuėjo. V. S. pradėjo vytis mergaites. Jis pamatęs, kad mergaites vejasi pribėgo ir paėmęs su dešine ranka už paties pasakė, kad palauktų ir jie pakalbėtų. Ji jam atsisukusi užsimojo su rankinuku į veidą. Jam gavosi automatiška reakcija ir davėjai atgal iš delno į veidą. Ji pritūpė prie medžio. Socialinė darbuotoja savo elgesiu išprovokavo jį. Jis nuėjo atgal į automobilį, jį užsikūrė. Moteris šoko ant vairuotojo pusės, užgulė automobilį, kad jie niekur neišvažiuotų. Ji paskui pasitraukė, o jie pavažiavo. Atėjo B. P. su mergaitėmis ir jie parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) k. Už 40 minučių atvažiavo pareigūnai su vaikų teisės specialistėmis. Šios moterys prisistatė. Jie pašnekėjo. Jis mergaičių giminaitis, o globėja B. P. Jo tikslas nebuvo pasiimti mergaičių. Norėjo pabūti su mergaitėmis. Civilinius ieškinius pripažįsta (t. 2, b. 1. 14—15).

Nukentėjusioji V. S. nurodė, kad tą dieną ryte ji nuvažiavo pas L. P. paėmė mergaites, kadangi buvo išvežusi su policija vaikus pas ją. Mergaites atvežė į mokyklą, kur jas ir paliko. Nuėjo pas mergaičių mokytojas ir papasakojo apie susidariusią situaciją. Po to nuėjo pas pavaduotoją ir socialinę pedagogę ir pasakė, kad mergaitėms reikalingas psichologas. Pasakė, kad toliau viską spręs vaikų teisės. Tuomet nuvažiavo į darbą, ir jai paskambino viena iš mergaičių mokytoja ir pasakė, kad atvažiavo močiutė su sūnumi ir savavališkai išsivedė mergaites. Jos sėdi automobilyje ir ruošiasi išvažiuoti. Paprašė, kad ji atvažiuotų į mokyklos aikštelę. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvažiavusi mergaites rado automobilyje ant galinės sėdynės. Aplink automobilį vaikščiojo vairuotojas. Taip pat buvo mokytoja. Mokytoja jai atėjus išėjo. Šalia buvo B. P., stovėjo ant šaligatvio. Bandė su ja kalbėtis, kadangi jai buvo pasakyti, kad 8 vai. ji turi būti vaikų teisių kabinete ir kalbėtis apie susidariusią padėti. Tuomet klausė, kodėl ji nenuvyko ir nepadarė kas jai buvo pasakyta. B. P. su ja nenorėjo kalbėti. Ji visą laiką pyko ir šaukė. Matė, kad situacija tampa nebevaldoma. Tuo metu ji išsikvietė policijos pareigūnus. Be to nuo jos sklido gana stiprus alkoholio kvapas. Jai neradus bendros kalbos su B. P., ji užkalbino vairuotoją, kodėl jis taip elgiasi. Jis sakė, kad nieko nežino, tiesiog jo paprašė, todėl jis ir atvažiavo. Tuomet ji įsėdo į automobilį pakalbėti su mergaitėmis. Jos buvo susigūžusios, išsigandusios, viena iš mergaičių verkė. Jai bekalbant atėjo M. P. Automobilio durelės buvo atidarytos. Jis atėjo ir piktai paklausė, kas ji tokia. Ji prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri dirba su šeimomis. B. P. buvo lauke, vairuotojas lyg ir buvo vienu tarpu atsisėdęs. Tada M. P. ją griebė už kairės rankos ir ištempė iš automobilio. Ištempus iš automobilio jie dar bandė kalbėtis. Pokalbis buvo emocingas. Jiems bekalbant durelės buvo atidarytos. Automobilis nebuvo užrakintas. Tuo metu viena mergaitė perlipo iš galinės sėdynės į priekinę ir išlipo per vairuotojo ar keleivio pusės dureles. O kita mergaitė išlipo per galines automobilio dureles. Mergaitės pradėjo bėgti. B. P. dar joms šaukė, kad bėgtų. Ji bėgo paskui. Ji bandė sulaikyti, sakydama ką ji daro, vis tiek kitaip nebus. Bėgo ir ji kartu, kad situacija dar labiau nepablogėtų. Bebėgant M. P. jai griebė už rankos. Tuo metu ji su medžiagine vasarine rankine jam mostelėjo, tačiau ne prie medžio. Nežino, ar pataikė ar ne. Tuomet ji pabėgo. Jis ją pasivijo ir trenkė jai į kairį petį, o po to į žandą. Ji nukrito prie medžių, jo akiniai nuskrido kitur. Griūdama dar trenkėsi į medį. Kai šis nuėjo, ji dar gulėjo. Tik po to atsikėlė. Kai ji atsikėlė M. P. šalia jos jau nebebuvo. Po to ji dar buvo priėjusi prie automobilio, bet jie jau nuvažiavo. Buvo arti automobilio, bet jokių veiksmų neatliko. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, vaikų teisės. Močiutė mergaites globojo, buvo laikina globėja. Nusprendė, kad reikia važiuoti jų ieškoti, nes asmenys neturėjo teisių pasiimti mergaičių. Jie nuvažiavo pas B. P. į namus, tačiau namuose buvo M. P. ir B. P. sugyventinis. Mergaičių, vairuotojo ir B. P. namuose nebuvo. Bandė su jais kalbėtis. Jai skaudėjo kairį petį, sąnarį, skaudėjo galvą, nosį. Maudė visą galvą. Ją stipriai pykino. Į veido sritį buvo gavusi vieną smūgis. Negalėjo nešioti akinių dvi savaites, nes buvo lūžęs išorinis kaulas. Lūžis sugijo savaime. Operacijos nereikėjo. Nosies pertvara nebuvo lūžusi. Dar vienas smūgis ar stumtelėjimas buvo į kairį petį. Taip pat buvo sumuštas kairys petys. Dar galėjo būti ir dėl tempimo iš automobilio. Smegenų sutrenkimas taip pat buvo. Civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu sulūžo auskarai. Taip pat sulinko akiniai. Akinius buvo sudėtingiau nešioti dėl sulūžusios nosies. Be akinių negali matyti. 3 dienas pirmas namuose pragulėjo dėl smegenų sutrenkimo. O po to akiniai buvo ant nosies galo. Po dviejų savaičių ėjo į darbą. Pirko ir vaistus. Vaikui netempė už plaukų (t. 2, b. 1. 15-16).

Liudytoja A. V. parodė, kad įvykį prisimena. Tą dieną dirbo su kolega M. S. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie mokyklos yra ar atimti vaikai, ar sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą rado vieną nukentėjusiąją Prisistatė kaip socialinė darbuotoja. Pasakojo, kad mergaites pasiėmė dėdė, ji bandė jį sulaikyti, tačiau šis jai smūgiavo. Teigė, kad ją sumušė į veidą. Sakė, kad jai skauda. Tada paklausė, ar važiuoja į greitąją ar važiuoja ieškoti vaikų. Ji sėdo į tarnybinį automobilį pas juos ir išvažiavo ieškoti vaikų. Matėsi, kad kažkas nosiai padaryta. Atvažiavo ir Šakių socialinės darbuotojos. Nuvažiavo į sodybą, pas vaikų senelius. Kaltinamasis ir senelis buvo namuose. Kaltinamajam dar girtumą nustatė. Susiskambino telefonu su močiute, kuri pasakė, kad jie išvažiavo į Kauną ir jų čia neras. Paskui jie išvažiavo ir nusprendė patikrinti keliukus prie namų. Miškelyje rado užrakintą automobilį. Pamatė, kad per miškelio keliuką bėga močiutė, motina ir mergaitės. Skundėsi, kad mergaites nuskriaudė socialinė darbuotoja. Visi įvykio dalyviai susirinko komisariate. M. P. buvo susierzinęs ir nepatankintas dėl mergaičių (t. 2, b. L 17- 18).

Liudytoja J. K. parodė, kad apie 11 val. buvo ilgoji pertrauka ir ji išėjo trumpai iš klasės. Kai grįžo vaikai jai pranešė, kad atėjo M. močiutė ir išsivedė mergaitę. Ryte buvo kalbėjusi su socialine darbuotoja. Ji informavo, kad dedasi negeri dalykai, kad mergaitės nakvojo ne namuose ir jos po pamokų turi eiti į dienos centrą, kurį visada ir lankė. Vaikai pasakė, kad močiutė ją nusivedė į antrą aukštą. Šoko į antrą aukštą, nubėgo į ketvirtą klasę, kur mokėsi M. sesuo. Ten mokytojos nerado, tačiau vaikai pasakė, kad buvo močiutė ir su mergaitėmis išėjo. Dar į kitą klasę nubėgo. Jai beieškant, vaikai pasakė, kad močiutė išsivedė mergaites į lauką. Tada ji išbėgo paskui jas į lauką. Pamatė, kad jau važiuoja automobilis. Mojavo, kad sustotų. Jie pavažiavo ir sustojo prie takelio. Dar prieš tai paskambino socialiniai seniūnijos darbuotojai, kad močiutė yra mokykloje ir pasiėmė mergaites. Iš automobilio išlipo močiutė B. P. Mergaitės sėdėjo automobilio gale ir verkė. Dar buvo vairuotojas, kurio ji nepažinojo. Ji bandė įtikinti močiutę, kad ji elgiasi neteisingai, kad mergaitės turi būti mokykloje. Močiutė šalinosi jos, tačiau ji bandė su ja užmegzti kontaktą. Po to atvažiavo socialinė darbuotoja. Kai atvažiavo socialinė darbuotoja ji grįžo vesti pamokos. Daugiau nieko nematė. Nei močiutė, nei M. P. su ja nešnekėjo. Nežino, kad jis mokykloje išvis buvo (t. 2, b. 1. 18).

Liudytoja D. M. parodė, kad ryte buvo atėjusi V. S., kuri pasakė, kad vakar vakare buvo tikrinama P. šeima. Prašė neišleisti iš mokyklos mergaitės, kad ji nevažiuotų namo, o kad ji būtų nukreipta į dienos centrą. Jie galvos ką toliau daryti. Po 2–3 pamokų ji budėjo koridoriuje. Prie jos klasės durų pamatė jai nepažįstamą vyrą. Ji pasidomėjo ko jis ieško. Šis pasakė, kad yra E. dėdė. Pasakė, kad nori pasiimti mergaitę. Ji pasiūlė nueiti pas direktorę, paklausti ar ji gali išleisti mergaitę. Direktorė pasikvietusi vyrą į kabinetą su juo pradėjo kalbėtis. Paskui įbėgo P. globėja, sakydama, kad mergaites veža policija. Mergaitės dėdė išbėgo paskui, o ji išėjo į pamoką nes ji negalėjo palikti vaikų vienų klasėje (t. 2, b. 1. 18-19).

Liudytoja B. P. parodė, kad prieš dieną mergaitės buvo paimtos iš jos ir nuvežtos pas jos kaimynę L. P. Jas išvežė socialinė darbuotoja V. S. O paskui jas išvežė į mokyklą. Jai paskambino anūkėlė M. ir pasakė, kad jų namo neveš, o perveš į Šakius. Tada ji paskambino vaikams. Jie nuvažiavo į mokyklą. Norėjo pasiimti mergaites nesibaigus pamokoms, nes sakė, kad jas išveš. Ji tuo metu buvo pagiringa. Prie mokyklos ji pasiėmė mergaites ir įsodino į automobilį. Lauke rado M.. Liepė jai bėgti į automobilyje. Lauke sutiko ir E. ir jai liepė eiti. Mokykloje, o vėliau teigė lauke, susitiko su M. mokytoja, kuri ją labai smarkiai barėsi. Mokytoja paklausė, ar jie prašė direktoriaus leisti pasiimti iš pamokų mergaites. M. P. liepė bėgti pas direktorę. M. P. nuėjo į mokyklą o ji paskui mergaites nuėjo į automobilį. Vėliau atėjo socialinė darbuotoja. V. S. nuėjo į automobilį, o jie nuėjo pas direktorę. Vairuotojas liko automobilyje. V. S. mergaites tempė iš automobilio lauk. V. S. labai šaukė. Mergaitės verkė, nenorėjo lipti. M. P. buvo pas direktorę, o ji bėgo M. P. pasakyti, kad V. S. tampo mergaites, nori jas atimti. Jiedu pribėgo prie automobilio. Ji atidarė kitas dureles ir pasiėmė mergaites ir pabėgo. Kai grįžo namo, jie nuvažiavo į mišką. Ten jie buvo pasislėpę kelias valandas. Policija juos vėliau sugavo. Nematė kaip socialinė darbuotoja buvo sumušta. Ji nebuvo niekur iškviesta. Nebandė važiuoti automobiliu (t. 2, b. 1. 19).

Liudytojas G. G. parodė, kad prie mokyklos jis nebuvo. Jis tvarkėsi namie. Mergaitės pas juos namuose gyvena. M. P., B. P., A. S. ir mergaitė parvažiavo namo. Mergaitės verkė. Pribėgo prie jo ir puolė į glėbį. Jos buvo išsigandusios. Sakė, kad jas tampė už plauką plėšė iš automobilio. Paklausė kas, tai mergaitės sakė, kad V. S. Išvakarėse buvo atvykusi socialinė darbuotoja, nes buvo neblaivūs. Patikrino blaivumą ir išsivežė mergaites. Palaiko ką ikiteisminio tyrimo metu nurodė. Jo draugas atvežė M. P. (t. 2, b. 1. 20).

Liudytojas A. S. parodė, kad jis, M. P. ir B. P. važiavo automobiliu „Audi“ iki mokyklos. Jis vairavo. Kai atvažiavo B. P. ir M. P. atsivedė mergaites iš mokyklos. Jos atlėkė pirmos, atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Kalbėjosi. Paskui atėjo M. P., B. P. ir auklėtoja. M. P. su B. P. nesėdo. Paskui kita atėjo auklėtoja. Jos stovėjo. M. P. kalbėjosi su mokytojomis. Atsirado ir socialinė darbuotoja. Mokėtojos nuėjo. Ji atsisėdo ant galinės sėdynės, norėjo ištraukti mergaites. Ji kalbino mergaites visaip išlipti. Jos praėjo klykti. Gavosi triukšmas. Ji pradėjo elgtis agresyviai, rėkti. Ji paėmė M. už plaukų. Mergaitė pradėjo verkti. Po to dar ginčijosi. Jis sėdėjo automobilio priekyje. Jis visą laiką buvo automobilio viduje prie vairo. Jis niekur nevažiavo. M. P. pasakė, ką jūs darot. Ir jis to paties paklausė. M. P. buvo įlipęs iš kitos pusės automobilyje. Nežino kodėl ji išlipo. Tada ir M. P. užlipo. Mergaitės iš automobilio išlipo ir pabėgo toliau su B. P. Mergaičių niekas nesivijo. Socialinė darbuotoja perbėgo į kitą automobilio pusę ir kirto M. P. su rankinuku. Ji buvo pastumta. Vartojo visokius žodžius. Ji įsikibo į dureles, kad nevažiuotų. Norėjo nulaužti veidrodį. Buvo ir automobilio kapoto. Mergaites paskui pasiėmė ir parvežė pas M. P. B. P. ir mergaitės laukė. B. P. buvo nuėjusi nuo automobilio. Nematė kada buvo sužalota socialinė darbuotoja. Nematė jokio sustumdymo, nematė kur kaltinamasis ir socialinė darbuotoja buvo paėję nuo automobilio. Teisingi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šiuo metu jis gerai neprisimena. M. P. dėl vaikų pergyveno, nenorėjo, kad mergaites paimtų socialiniai darbuotojai. Nebuvo pajudėję su mergaitėmis (t. 2, b. 1. 28-30).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojo A. S. parodymų, duotų 2018 m. rugsėjo 13 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog konfliktas vyko apie pusę valandos, socialinė darbuotoja tai išlipdavo, tai įlipdavo į automobilį. Kur B. P. tuo metu buvo, jis nežino, nematė. Tuo metu kai socialinė darbuotoja tempė M. už plaukit, jis buvo atsisukęs, ramino ją, sakė: Baikite, ką jūs darote?“. Tada M. P. išlipo iš automobilio, nuėjo prie galinių durų, kur sėdėjo socialinė darbuotoja ir gražiai prašė jos išlipti iš automobilio. Ji išlipo ir iš karto, nieko nesakiusi, rankinuku trenkė M. P. per veidą. Po suduoto smūgio M. P. socialinę darbuotoją viena ranka pastūmė į krūtinę ir ji atsisėdo ant žemės. Tada ji atsistojo ir pradėjo jį pulti, tai yra rėkauti ir griebė už automobilio veidrodėlio, suko jį. Jis jai sakė: Baikite, baikite“. M. P. jau buvo įsėdęs į automobilį, todėl jie išvažiavo. Ji nenorėjo jų išleisti, rankomis buvo atsirėmusi į automobilio kapotą, bet po to ji pasitraukė. Už kokių 50 metrų paėmė B. P., kuri jų jau laukė ant gatvės (t. 1, b. 1. 71-72).

2018 m. gegužės 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01- 1-23190-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal gautą V. S. pareiškimą, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 vai., darbo metu, į (duomenys neskelbtini) gimnaziją atvyko M. P. pasiimti savo mažamečių dukterėčių, nors tam teisės jis neturėjo, ir V. S. bandant sutrukdyti išsivežti mažametes mergaites, M. P. jai trenkė į veidą ir petį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. 1. 1-2, 5-9).

2018 m. spalio 8 d. parodymų patikrinimo protokole ir fotonuotaukose užfiksuota įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 17-19, 20-24).

2018 m. gegužės 17 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK- 0120, patikros sertifikato Nr. 0811830, 2018 m. gegužės 17 d., 11 vai. 49 min., M. P. nustatytas 0,32 promilės neblaivumas (t. 1, b. 1. 30).

2018 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 147/2018(10) nurodyta, kad V. S. padaryta kairio skruosto, peties sąnario sumušimai, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 12-24 vai. iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. 1. 35- 36).

2018 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. pateikė 4 lapus, iš socialiniame tinkle www.facebook.com paskelbto įrašo iš naudotojo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. 1. 48, 49-52).

2018 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2018 m. spalio 1 d. nukentėjusioji V. S. savanoriškai pateiktų įrašų socialiniame tinkle, adresu www.facebook.com, įrašų apžiūra. Įrašas paskelbtas iš socialinio tinklo naudotojo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, grupėje - „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas pateiktas pirmuoju asmeniu, pasakojančiu apie 2018 m. gegužės 17 d. įvykius, kalbama apie socialinės darbuotojos V. S. veiksmus mažamečių mergaičių atžvilgiu (t. 1, b. 1. 53-55).

2018 m. spalio 12 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018 m. gegužės 16 d., 20 vai. 44 min., pareiškėja socialinė darbuotoja V. S. skambino bendruoju pagalbos telefonu, prašydama pagalbos policijos pareigūnų dėl neblaivumo sustatymo mažamečių mergaičių globėjams, t. y. G. G. 21 vai. 17 min. nustatytas 2,45 prom. girtumas, B. P. 21 vai. 53 min. - 2,45 prom. girtumas. Mažametės mergaitės - M. P. ir E. P. prieš atvykstant policijos pareigūnams, globėjos B. P. liepimu buvo pasislėpusios miške, ten ir surastos ir perduotos socialinei darbuotojai (t. 1, b. 1. 56-58).

2018 m. liepos 13 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018 m. gegužės 17 d., 11 vai. 13 min., pareiškėja socialinė darbuotoja V. S. pranešė apie vykstantį konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams, kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis mergaitės M. P. ir E. P. kartu su močiute B. P. buvo surastos besislapstančios miške, esančiame (duomenys neskelbtini), B. P. 2018 m. gegužės 17 d., 12 vai. 58 min. nustatytas 1,36 prom. girtumas, M. P. 11 vai. 49 min. - 0,32 prom. girtumas (t. 1, b. 1. 59-62).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios V. S. gydymo reiškia 145,36 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. 1. 86-89, 90).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius reiškia 414,36 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. 1. 112-113, 114-121).

Nukentėjusioji V. S. įvykio metu ėjo jai pavestas (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai su rizikos šeimomis pareigas, veikė teisėtai neperžengdama jai nustatytos kompetencijos, t. y. pamokų metu nelaido mergaičių išsivežti jų močiutei B. P. ir jų dėdei M. P. Nors kaltinamasis M. P. nurodo, kad V. S. neprisistatė, kad ji yra socialinė darbuotoja, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybė ir teismas jais nesivadovauja. Kaltinamasis su motina B. P., mergaičių globėja, atvyko vaikų pasiimti pamokų metu, kadangi tiek jis, tiek liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė žinoję, kad vaikai nebūtų grąžinti į globėjos B. P. namus. Be to ir liudytojas A. S. nurodė, kad M. P. nenorėjo, kad mergaitės būtų atimtos iš globėjos. Kaltinamasis taip pat iškėlė versiją, kad socialinė darbuotoja automobilyje mergaitei timptelėjo už plaukų. Liudytojai B. P., A. S. bei G. G. taip pat nurodė šią aplinkybę. Tačiau teismas, įvertinęs visumą surinktų ir ištirtų įrodymų, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais viso proceso metu dėl šios veiksmų. Be to byloje nėra duomenų, kad mergaitei būtų sukeltas fizinis skausmas. Niekas nesikreipė į policiją dėl mergaitės sužalojimo. Kaltinamasis M. P. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad panaudodamas aktyvius veiksmus priešinasi socialinei darbuotojai, teisėtai vykdančiai savo pareigas, ir norėjo taip veikti, ko pasekmėje socialinei darbuotojai, vykdžiusiai savo tarnybines pareigas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai.