- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1-23-829/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23190-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiutė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.2.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Pukinskaitei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta;
3) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
4) Kauno apylinkės nuosprendžiu 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 vai. iki 6 vai., jei tai nesusiję su darbu (2018 m. balandžio 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro);
5) Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį bauda 36 MGL (1 800 Eur) dydžio; vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. sausio 25 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo pareigas atliekančiai (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai su rizikos šeimomis V. S. į kairį petį ir kairį skruostą, tuo jai padarydamas kairio skruosto, peties sąnario sumušimus, nosies kaulo lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai su rizikos šeimomis V. S.
Kaltinamasis M. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. jam paskambino motina B. P. Iš jos kalbos suprato, kad kilo problemos dėl vaikų. Mergaitės miegojo pas kaimynus. Pasakė, kad socialinė darbuotoja gali atimti vaikus. Nesuprato, ar juos pagavo girtus, ar atvažiavo juos tik patikrinti. Motina paprašė jo atvažiuoti. Jis apie 11 vai. sėdo į automobilį ir atvažiavo pas motiną į namus. Jam paaiškino, kad juos pagavo girtus. Mergaitės buvo pas kaimynus. Pasiūlė važiuoti pasiimti mergaičių. Trise: A. S., B. P. ir jis, nuvažiavo prie mokyklos. Nuėjo su motina į mokyklą ir susirado mergaites. Mokykloje pašnekėjo per pertrauką su mergaičių auklėtojomis. Paklausė kaip mergaitės mokinasi. Paaiškino situaciją. Jos jį nukreipę pas direktorę. Kalbėjosi apie 10 minučių ir su direktore. Jis buvo vienas pas direktorę. Negali pasakyti kur tuo metu buvo B. P. Gal buvo nuėjusi su mergaitėmis iki automobilio atsigerti. Gal ir pačios mergaitės nubėgo į automobilį. Jis norėjo jau rašyti prašymą, kad jis galėtų pasiimti mergaites, tačiau atbėgo apsiverkusi B. P. pas direktorę. Pasakė, kad vaikai yra traukiami iš automobilio. Jis greitai apsisuko ir nubėgo prie automobilio. Atbėgęs rado automobilio galines dureles atidarytas ir sėdinčią V. S. Prašė jos penkis kartus prisistatyti, tačiau ši neprisistatė. Galiausiai užsidarė durelės ir ji liko sėdėti automobilyje. Liepė jai išlipti iš automobilio. Kai su juo buvo nebendraujama jis paėmė V. S. už pažastų, ištraukė iš automobilio, nors ji priešinosi – buvo užsikabinusi už diržo, ir pastatė ant takelio, kadangi ji visiškai su juo nebendravo. Socialinė darbuotoja automobilyje mergaitei timptelėjo už plaukų. Automobilyje liko vairuotojas su mergaitėmis. Po to moteris lakstė įsiutusi aplink automobilį, norėdama pasiimti mergaites. Jis užrakino automobilį, motina apėjo iš kitos automobilio pusės, t. y. pro keleivio pusės galines dureles. Jis toliau kalbino socialinę darbuotoją. Atrakino automobilį, motina pasiėmė mergaites ir nuėjo. V. S. pradėjo vytis mergaites. Jis pamatęs, kad mergaites vejasi pribėgo ir paėmęs su dešine ranka už paties pasakė, kad palauktų ir jie pakalbėtų. Ji jam atsisukusi užsimojo su rankinuku į veidą. Jam gavosi automatiška reakcija ir davėjai atgal iš delno į veidą. Ji pritūpė prie medžio. Socialinė darbuotoja savo elgesiu išprovokavo jį. Jis nuėjo atgal į automobilį, jį užsikūrė. Moteris šoko ant vairuotojo pusės, užgulė automobilį, kad jie niekur neišvažiuotų. Ji paskui pasitraukė, o jie pavažiavo. Atėjo B. P. su mergaitėmis ir jie parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) k. Už 40 minučių atvažiavo pareigūnai su vaikų teisės specialistėmis. Šios moterys prisistatė. Jie pašnekėjo. Jis mergaičių giminaitis, o globėja B. P. Jo tikslas nebuvo pasiimti mergaičių. Norėjo pabūti su mergaitėmis. Civilinius ieškinius pripažįsta (t. 2, b. 1. 14—15).
Nukentėjusioji V. S. nurodė, kad tą dieną ryte ji nuvažiavo pas L. P. paėmė mergaites, kadangi buvo išvežusi su policija vaikus pas ją. Mergaites atvežė į mokyklą, kur jas ir paliko. Nuėjo pas mergaičių mokytojas ir papasakojo apie susidariusią situaciją. Po to nuėjo pas pavaduotoją ir socialinę pedagogę ir pasakė, kad mergaitėms reikalingas psichologas. Pasakė, kad toliau viską spręs vaikų teisės. Tuomet nuvažiavo į darbą, ir jai paskambino viena iš mergaičių mokytoja ir pasakė, kad atvažiavo močiutė su sūnumi ir savavališkai išsivedė mergaites. Jos sėdi automobilyje ir ruošiasi išvažiuoti. Paprašė, kad ji atvažiuotų į mokyklos aikštelę. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvažiavusi mergaites rado automobilyje ant galinės sėdynės. Aplink automobilį vaikščiojo vairuotojas. Taip pat buvo mokytoja. Mokytoja jai atėjus išėjo. Šalia buvo B. P., stovėjo ant šaligatvio. Bandė su ja kalbėtis, kadangi jai buvo pasakyti, kad 8 vai. ji turi būti vaikų teisių kabinete ir kalbėtis apie susidariusią padėti. Tuomet klausė, kodėl ji nenuvyko ir nepadarė kas jai buvo pasakyta. B. P. su ja nenorėjo kalbėti. Ji visą laiką pyko ir šaukė. Matė, kad situacija tampa nebevaldoma. Tuo metu ji išsikvietė policijos pareigūnus. Be to nuo jos sklido gana stiprus alkoholio kvapas. Jai neradus bendros kalbos su B. P., ji užkalbino vairuotoją, kodėl jis taip elgiasi. Jis sakė, kad nieko nežino, tiesiog jo paprašė, todėl jis ir atvažiavo. Tuomet ji įsėdo į automobilį pakalbėti su mergaitėmis. Jos buvo susigūžusios, išsigandusios, viena iš mergaičių verkė. Jai bekalbant atėjo M. P. Automobilio durelės buvo atidarytos. Jis atėjo ir piktai paklausė, kas ji tokia. Ji prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri dirba su šeimomis. B. P. buvo lauke, vairuotojas lyg ir buvo vienu tarpu atsisėdęs. Tada M. P. ją griebė už kairės rankos ir ištempė iš automobilio. Ištempus iš automobilio jie dar bandė kalbėtis. Pokalbis buvo emocingas. Jiems bekalbant durelės buvo atidarytos. Automobilis nebuvo užrakintas. Tuo metu viena mergaitė perlipo iš galinės sėdynės į priekinę ir išlipo per vairuotojo ar keleivio pusės dureles. O kita mergaitė išlipo per galines automobilio dureles. Mergaitės pradėjo bėgti. B. P. dar joms šaukė, kad bėgtų. Ji bėgo paskui. Ji bandė sulaikyti, sakydama ką ji daro, vis tiek kitaip nebus. Bėgo ir ji kartu, kad situacija dar labiau nepablogėtų. Bebėgant M. P. jai griebė už rankos. Tuo metu ji su medžiagine vasarine rankine jam mostelėjo, tačiau ne prie medžio. Nežino, ar pataikė ar ne. Tuomet ji pabėgo. Jis ją pasivijo ir trenkė jai į kairį petį, o po to į žandą. Ji nukrito prie medžių, jo akiniai nuskrido kitur. Griūdama dar trenkėsi į medį. Kai šis nuėjo, ji dar gulėjo. Tik po to atsikėlė. Kai ji atsikėlė M. P. šalia jos jau nebebuvo. Po to ji dar buvo priėjusi prie automobilio, bet jie jau nuvažiavo. Buvo arti automobilio, bet jokių veiksmų neatliko. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, vaikų teisės. Močiutė mergaites globojo, buvo laikina globėja. Nusprendė, kad reikia važiuoti jų ieškoti, nes asmenys neturėjo teisių pasiimti mergaičių. Jie nuvažiavo pas B. P. į namus, tačiau namuose buvo M. P. ir B. P. sugyventinis. Mergaičių, vairuotojo ir B. P. namuose nebuvo. Bandė su jais kalbėtis. Jai skaudėjo kairį petį, sąnarį, skaudėjo galvą, nosį. Maudė visą galvą. Ją stipriai pykino. Į veido sritį buvo gavusi vieną smūgis. Negalėjo nešioti akinių dvi savaites, nes buvo lūžęs išorinis kaulas. Lūžis sugijo savaime. Operacijos nereikėjo. Nosies pertvara nebuvo lūžusi. Dar vienas smūgis ar stumtelėjimas buvo į kairį petį. Taip pat buvo sumuštas kairys petys. Dar galėjo būti ir dėl tempimo iš automobilio. Smegenų sutrenkimas taip pat buvo. Civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu sulūžo auskarai. Taip pat sulinko akiniai. Akinius buvo sudėtingiau nešioti dėl sulūžusios nosies. Be akinių negali matyti. 3 dienas pirmas namuose pragulėjo dėl smegenų sutrenkimo. O po to akiniai buvo ant nosies galo. Po dviejų savaičių ėjo į darbą. Pirko ir vaistus. Vaikui netempė už plaukų (t. 2, b. 1. 15-16).
Liudytoja A. V. parodė, kad įvykį prisimena. Tą dieną dirbo su kolega M. S. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie mokyklos yra ar atimti vaikai, ar sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą rado vieną nukentėjusiąją Prisistatė kaip socialinė darbuotoja. Pasakojo, kad mergaites pasiėmė dėdė, ji bandė jį sulaikyti, tačiau šis jai smūgiavo. Teigė, kad ją sumušė į veidą. Sakė, kad jai skauda. Tada paklausė, ar važiuoja į greitąją ar važiuoja ieškoti vaikų. Ji sėdo į tarnybinį automobilį pas juos ir išvažiavo ieškoti vaikų. Matėsi, kad kažkas nosiai padaryta. Atvažiavo ir Šakių socialinės darbuotojos. Nuvažiavo į sodybą, pas vaikų senelius. Kaltinamasis ir senelis buvo namuose. Kaltinamajam dar girtumą nustatė. Susiskambino telefonu su močiute, kuri pasakė, kad jie išvažiavo į Kauną ir jų čia neras. Paskui jie išvažiavo ir nusprendė patikrinti keliukus prie namų. Miškelyje rado užrakintą automobilį. Pamatė, kad per miškelio keliuką bėga močiutė, motina ir mergaitės. Skundėsi, kad mergaites nuskriaudė socialinė darbuotoja. Visi įvykio dalyviai susirinko komisariate. M. P. buvo susierzinęs ir nepatankintas dėl mergaičių (t. 2, b. L 17- 18).
Liudytoja J. K. parodė, kad apie 11 val. buvo ilgoji pertrauka ir ji išėjo trumpai iš klasės. Kai grįžo vaikai jai pranešė, kad atėjo M. močiutė ir išsivedė mergaitę. Ryte buvo kalbėjusi su socialine darbuotoja. Ji informavo, kad dedasi negeri dalykai, kad mergaitės nakvojo ne namuose ir jos po pamokų turi eiti į dienos centrą, kurį visada ir lankė. Vaikai pasakė, kad močiutė ją nusivedė į antrą aukštą. Šoko į antrą aukštą, nubėgo į ketvirtą klasę, kur mokėsi M. sesuo. Ten mokytojos nerado, tačiau vaikai pasakė, kad buvo močiutė ir su mergaitėmis išėjo. Dar į kitą klasę nubėgo. Jai beieškant, vaikai pasakė, kad močiutė išsivedė mergaites į lauką. Tada ji išbėgo paskui jas į lauką. Pamatė, kad jau važiuoja automobilis. Mojavo, kad sustotų. Jie pavažiavo ir sustojo prie takelio. Dar prieš tai paskambino socialiniai seniūnijos darbuotojai, kad močiutė yra mokykloje ir pasiėmė mergaites. Iš automobilio išlipo močiutė B. P. Mergaitės sėdėjo automobilio gale ir verkė. Dar buvo vairuotojas, kurio ji nepažinojo. Ji bandė įtikinti močiutę, kad ji elgiasi neteisingai, kad mergaitės turi būti mokykloje. Močiutė šalinosi jos, tačiau ji bandė su ja užmegzti kontaktą. Po to atvažiavo socialinė darbuotoja. Kai atvažiavo socialinė darbuotoja ji grįžo vesti pamokos. Daugiau nieko nematė. Nei močiutė, nei M. P. su ja nešnekėjo. Nežino, kad jis mokykloje išvis buvo (t. 2, b. 1. 18).
Liudytoja D. M. parodė, kad ryte buvo atėjusi V. S., kuri pasakė, kad vakar vakare buvo tikrinama P. šeima. Prašė neišleisti iš mokyklos mergaitės, kad ji nevažiuotų namo, o kad ji būtų nukreipta į dienos centrą. Jie galvos ką toliau daryti. Po 2–3 pamokų ji budėjo koridoriuje. Prie jos klasės durų pamatė jai nepažįstamą vyrą. Ji pasidomėjo ko jis ieško. Šis pasakė, kad yra E. dėdė. Pasakė, kad nori pasiimti mergaitę. Ji pasiūlė nueiti pas direktorę, paklausti ar ji gali išleisti mergaitę. Direktorė pasikvietusi vyrą į kabinetą su juo pradėjo kalbėtis. Paskui įbėgo P. globėja, sakydama, kad mergaites veža policija. Mergaitės dėdė išbėgo paskui, o ji išėjo į pamoką nes ji negalėjo palikti vaikų vienų klasėje (t. 2, b. 1. 18-19).
Liudytoja B. P. parodė, kad prieš dieną mergaitės buvo paimtos iš jos ir nuvežtos pas jos kaimynę L. P. Jas išvežė socialinė darbuotoja V. S. O paskui jas išvežė į mokyklą. Jai paskambino anūkėlė M. ir pasakė, kad jų namo neveš, o perveš į Šakius. Tada ji paskambino vaikams. Jie nuvažiavo į mokyklą. Norėjo pasiimti mergaites nesibaigus pamokoms, nes sakė, kad jas išveš. Ji tuo metu buvo pagiringa. Prie mokyklos ji pasiėmė mergaites ir įsodino į automobilį. Lauke rado M.. Liepė jai bėgti į automobilyje. Lauke sutiko ir E. ir jai liepė eiti. Mokykloje, o vėliau teigė lauke, susitiko su M. mokytoja, kuri ją labai smarkiai barėsi. Mokytoja paklausė, ar jie prašė direktoriaus leisti pasiimti iš pamokų mergaites. M. P. liepė bėgti pas direktorę. M. P. nuėjo į mokyklą o ji paskui mergaites nuėjo į automobilį. Vėliau atėjo socialinė darbuotoja. V. S. nuėjo į automobilį, o jie nuėjo pas direktorę. Vairuotojas liko automobilyje. V. S. mergaites tempė iš automobilio lauk. V. S. labai šaukė. Mergaitės verkė, nenorėjo lipti. M. P. buvo pas direktorę, o ji bėgo M. P. pasakyti, kad V. S. tampo mergaites, nori jas atimti. Jiedu pribėgo prie automobilio. Ji atidarė kitas dureles ir pasiėmė mergaites ir pabėgo. Kai grįžo namo, jie nuvažiavo į mišką. Ten jie buvo pasislėpę kelias valandas. Policija juos vėliau sugavo. Nematė kaip socialinė darbuotoja buvo sumušta. Ji nebuvo niekur iškviesta. Nebandė važiuoti automobiliu (t. 2, b. 1. 19).
Liudytojas G. G. parodė, kad prie mokyklos jis nebuvo. Jis tvarkėsi namie. Mergaitės pas juos namuose gyvena. M. P., B. P., A. S. ir mergaitė parvažiavo namo. Mergaitės verkė. Pribėgo prie jo ir puolė į glėbį. Jos buvo išsigandusios. Sakė, kad jas tampė už plauką plėšė iš automobilio. Paklausė kas, tai mergaitės sakė, kad V. S. Išvakarėse buvo atvykusi socialinė darbuotoja, nes buvo neblaivūs. Patikrino blaivumą ir išsivežė mergaites. Palaiko ką ikiteisminio tyrimo metu nurodė. Jo draugas atvežė M. P. (t. 2, b. 1. 20).
Liudytojas A. S. parodė, kad jis, M. P. ir B. P. važiavo automobiliu „Audi“ iki mokyklos. Jis vairavo. Kai atvažiavo B. P. ir M. P. atsivedė mergaites iš mokyklos. Jos atlėkė pirmos, atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Kalbėjosi. Paskui atėjo M. P., B. P. ir auklėtoja. M. P. su B. P. nesėdo. Paskui kita atėjo auklėtoja. Jos stovėjo. M. P. kalbėjosi su mokytojomis. Atsirado ir socialinė darbuotoja. Mokėtojos nuėjo. Ji atsisėdo ant galinės sėdynės, norėjo ištraukti mergaites. Ji kalbino mergaites visaip išlipti. Jos praėjo klykti. Gavosi triukšmas. Ji pradėjo elgtis agresyviai, rėkti. Ji paėmė M. už plaukų. Mergaitė pradėjo verkti. Po to dar ginčijosi. Jis sėdėjo automobilio priekyje. Jis visą laiką buvo automobilio viduje prie vairo. Jis niekur nevažiavo. M. P. pasakė, ką jūs darot. Ir jis to paties paklausė. M. P. buvo įlipęs iš kitos pusės automobilyje. Nežino kodėl ji išlipo. Tada ir M. P. užlipo. Mergaitės iš automobilio išlipo ir pabėgo toliau su B. P. Mergaičių niekas nesivijo. Socialinė darbuotoja perbėgo į kitą automobilio pusę ir kirto M. P. su rankinuku. Ji buvo pastumta. Vartojo visokius žodžius. Ji įsikibo į dureles, kad nevažiuotų. Norėjo nulaužti veidrodį. Buvo ir automobilio kapoto. Mergaites paskui pasiėmė ir parvežė pas M. P. B. P. ir mergaitės laukė. B. P. buvo nuėjusi nuo automobilio. Nematė kada buvo sužalota socialinė darbuotoja. Nematė jokio sustumdymo, nematė kur kaltinamasis ir socialinė darbuotoja buvo paėję nuo automobilio. Teisingi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šiuo metu jis gerai neprisimena. M. P. dėl vaikų pergyveno, nenorėjo, kad mergaites paimtų socialiniai darbuotojai. Nebuvo pajudėję su mergaitėmis (t. 2, b. 1. 28-30).
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojo A. S. parodymų, duotų 2018 m. rugsėjo 13 d. liudytojo apklausos metu nustatyta, jog konfliktas vyko apie pusę valandos, socialinė darbuotoja tai išlipdavo, tai įlipdavo į automobilį. Kur B. P. tuo metu buvo, jis nežino, nematė. Tuo metu kai socialinė darbuotoja tempė M. už plaukit, jis buvo atsisukęs, ramino ją, sakė: Baikite, ką jūs darote?“. Tada M. P. išlipo iš automobilio, nuėjo prie galinių durų, kur sėdėjo socialinė darbuotoja ir gražiai prašė jos išlipti iš automobilio. Ji išlipo ir iš karto, nieko nesakiusi, rankinuku trenkė M. P. per veidą. Po suduoto smūgio M. P. socialinę darbuotoją viena ranka pastūmė į krūtinę ir ji atsisėdo ant žemės. Tada ji atsistojo ir pradėjo jį pulti, tai yra rėkauti ir griebė už automobilio veidrodėlio, suko jį. Jis jai sakė: Baikite, baikite“. M. P. jau buvo įsėdęs į automobilį, todėl jie išvažiavo. Ji nenorėjo jų išleisti, rankomis buvo atsirėmusi į automobilio kapotą, bet po to ji pasitraukė. Už kokių 50 metrų paėmė B. P., kuri jų jau laukė ant gatvės (t. 1, b. 1. 71-72).
2018 m. gegužės 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01- 1-23190-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal gautą V. S. pareiškimą, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 vai., darbo metu, į (duomenys neskelbtini) gimnaziją atvyko M. P. pasiimti savo mažamečių dukterėčių, nors tam teisės jis neturėjo, ir V. S. bandant sutrukdyti išsivežti mažametes mergaites, M. P. jai trenkė į veidą ir petį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. 1. 1-2, 5-9).
2018 m. spalio 8 d. parodymų patikrinimo protokole ir fotonuotaukose užfiksuota įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 17-19, 20-24).
2018 m. gegužės 17 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK- 0120, patikros sertifikato Nr. 0811830, 2018 m. gegužės 17 d., 11 vai. 49 min., M. P. nustatytas 0,32 promilės neblaivumas (t. 1, b. 1. 30).
2018 m. gegužės 17 d. Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. viešojoje įstaigoje „Šakių ligoninė“ V. S. nustatyta diagnozė: veido, kairio peties sąnario sumušimai, įtariamas nosies kaulo lūžimas (t. 1, b. 1. 31).
2018 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 147/2018(10) nurodyta, kad V. S. padaryta kairio skruosto, peties sąnario sumušimai, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 12-24 vai. iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. 1. 35- 36).
2018 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. pateikė 4 lapus, iš socialiniame tinkle www.facebook.com paskelbto įrašo iš naudotojo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. 1. 48, 49-52).
2018 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2018 m. spalio 1 d. nukentėjusioji V. S. savanoriškai pateiktų įrašų socialiniame tinkle, adresu www.facebook.com, įrašų apžiūra. Įrašas paskelbtas iš socialinio tinklo naudotojo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, grupėje - „(duomenys neskelbtini)“. Įrašas pateiktas pirmuoju asmeniu, pasakojančiu apie 2018 m. gegužės 17 d. įvykius, kalbama apie socialinės darbuotojos V. S. veiksmus mažamečių mergaičių atžvilgiu (t. 1, b. 1. 53-55).
2018 m. spalio 12 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018 m. gegužės 16 d., 20 vai. 44 min., pareiškėja socialinė darbuotoja V. S. skambino bendruoju pagalbos telefonu, prašydama pagalbos policijos pareigūnų dėl neblaivumo sustatymo mažamečių mergaičių globėjams, t. y. G. G. 21 vai. 17 min. nustatytas 2,45 prom. girtumas, B. P. 21 vai. 53 min. - 2,45 prom. girtumas. Mažametės mergaitės - M. P. ir E. P. prieš atvykstant policijos pareigūnams, globėjos B. P. liepimu buvo pasislėpusios miške, ten ir surastos ir perduotos socialinei darbuotojai (t. 1, b. 1. 56-58).
2018 m. liepos 13 d. policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2018 m. gegužės 17 d., 11 vai. 13 min., pareiškėja socialinė darbuotoja V. S. pranešė apie vykstantį konfliktą automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams, kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis mergaitės M. P. ir E. P. kartu su močiute B. P. buvo surastos besislapstančios miške, esančiame (duomenys neskelbtini), B. P. 2018 m. gegužės 17 d., 12 vai. 58 min. nustatytas 1,36 prom. girtumas, M. P. 11 vai. 49 min. - 0,32 prom. girtumas (t. 1, b. 1. 59-62).
Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios V. S. gydymo reiškia 145,36 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. 1. 86-89, 90).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius reiškia 414,36 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. 1. 112-113, 114-121).
2018 m. spalio 1 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. S. ir įtariamojo M. P. metu prieštaravimai nepašalinti (t. 1, b. 1. 134—136).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. P. 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, ne mažiau kaip du kartus trenkė (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai su rizikos šeimomis V. S. į kairį petį ir kairį skruostą, tuo jai padarydamas kairio skruosto, peties sąnario sumušimus, nosies kaulo lūžimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją V. S. dėl jos tarnybos vykdymo. Nors kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo teisme pripažino tik iš dalies, tvirtino, kad V. S. jam atsisukusi užsimojo su rankinuku į veidą. Jam gavosi automatiška reakcija ir davė jai atgal iš delno į veidą, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino sudavęs vieną smūgį V. S. į veido sritį, nuosekliais nukentėjusiosios, aptarta rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl M. P. kaltės. Nukentėjusioji jau pirmą kartą apklausta vyresniosios tyrėjos 2018 m. gegužės 17 d. apie šio įvykio aplinkybes nurodė, kad kaltinamasis puolė tempti iš automobilio, besivejant mergaites, ją M. P. sugriebė už rankos ir ji iš inercijos mostelėjo su rankine, kad jis šios nelaikytų, tada ją vėl prisivijo kaltinamasis ir jai trenkė ranka į petį, po to dar vieną smūgį sudavė į veidą (1 t., b. 1. 5-9). Tyrėjos apklausta 2018 m. liepos 13 d. nukentėjusioji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, tik detalizavo, kad antru smūgiu M. P. jai trenkė delnu per veidą į kairę pusę. Smūgis buvo toks stiprus, dėl ko ji trenkėsi į šalia augantį medį, susitrenkė galvą ir pargriuvo ant žemės (t. 1, b. 1. 11-14). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausta teisme. Jos parodymus iš esmės patvirtina ir 2018 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 147/2018(10), kurioje nurodoma, kad V. S. padaryta kairio skruosto, peties sąnario sumušimai, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasėkoje (t. 1, b. 1. 35-36). Tai tik patvirtina, kad galimas ir toks sužalojimo padarymo mechanizmas, kaip nurodo nukentėjusioji. Visa tai įvertinus, teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad, kaip teigia kaltinamasis jis nukentėjusiajai davė atgal iš delno į veidą vieną kartą ir tik po šios smūgio su rankinuku, ir atmeta tokius teiginius kaip nepagrįstus bylos medžiaga. Todėl teismas laiko šią aplinkybę patikimai nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu. Pažymėtina, kad liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nematė jokio sustumdymo, nematė kur kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo paėję nuo automobilio. Prie pat automobilio įvyko konfliktas. Nukentėjusioji apėjo automobilį, t. y. buvo kitoje vairuotojo pusėje, ir kirto rankinuku kaltinamajam. Tada matė, kad kaltinamasis ją pastūmė. Nuo smūgio nukentėjusioji atsisėdo. Nebuvo pajudėję su mergaitėmis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausoje nurodė, kad M. P., sėdėjęs automobilio priekyje, keleivio pusėje, išlipo iš automobilio, nuėjo prie galinių durų, kur sėdėjo socialinė darbuotoja, ir gražiai prašė jos išlipti. Ji išlipo, nieko nesakiusi, rankinuku trenkė M. P. per veidą. Tuo metu mergaitės sėdėjo automobilyje. Po suduoto smūgio M. P. socialinę darbuotoją viena ranka pastūmė į krūtinė ir ji atsisėdo ant žemės (t. 1, b. 1. 71-72). Tačiau liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino socialiniai seniūnijos darbuotojai, kad močiutė yra mokykloje ir pasiėmė mergaites, o išbėgusi į lauką pamatė, kad važiuoja automobilis su mergaitėmis. Ji mojavo, kad automobilis sustotų. Jie pavažiavo ir sustojo prie takelio. Analizuojant liudytojo A. S. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir atskiromis detalėmis prieštarauja vieni kitiems, be to A. S. ir M. P. yra susieti artimais ryšiais vienas su kitu (A. S. yra M. P. sesers I. P. sugyventinis), todėl šio asmens teismui duoti parodymai laikytini sąmoningu teismo klaidinimu ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji V. S. įvykio metu ėjo jai pavestas (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai su rizikos šeimomis pareigas, veikė teisėtai neperžengdama jai nustatytos kompetencijos, t. y. pamokų metu nelaido mergaičių išsivežti jų močiutei B. P. ir jų dėdei M. P. Nors kaltinamasis M. P. nurodo, kad V. S. neprisistatė, kad ji yra socialinė darbuotoja, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybė ir teismas jais nesivadovauja. Kaltinamasis su motina B. P., mergaičių globėja, atvyko vaikų pasiimti pamokų metu, kadangi tiek jis, tiek liudytoja B. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė žinoję, kad vaikai nebūtų grąžinti į globėjos B. P. namus. Be to ir liudytojas A. S. nurodė, kad M. P. nenorėjo, kad mergaitės būtų atimtos iš globėjos. Kaltinamasis taip pat iškėlė versiją, kad socialinė darbuotoja automobilyje mergaitei timptelėjo už plaukų. Liudytojai B. P., A. S. bei G. G. taip pat nurodė šią aplinkybę. Tačiau teismas, įvertinęs visumą surinktų ir ištirtų įrodymų, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais viso proceso metu dėl šios veiksmų. Be to byloje nėra duomenų, kad mergaitei būtų sukeltas fizinis skausmas. Niekas nesikreipė į policiją dėl mergaitės sužalojimo. Kaltinamasis M. P. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad panaudodamas aktyvius veiksmus priešinasi socialinei darbuotojai, teisėtai vykdančiai savo pareigas, ir norėjo taip veikti, ko pasekmėje socialinei darbuotojai, vykdžiusiai savo tarnybines pareigas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.
Skiriant M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, - padarytas apysunkis nusikaltimas, nukreiptas į kito asmens sveikatą; į kaltės formą ir rūšį, - nusikaltimas padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, - nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskaitą į nusikalstamos veikos stadiją - nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą- teistas, paskutinį kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (2 veikos), tačiau šios nusikalstamos veikos padarytos 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po šios nusikalstamos veikos, administracine tvarka baustas; duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ir kaltinamąjį charakterizuojamų duomenų byloje valstybinis kaltintojas nepateikė, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. P. už nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui. Kadangi M. P. šį nusikaltimą padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamą; įsakymą todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams, sumokėti 36 MGL (1 800 Eur) baudą bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai.
Kaltinamasis M. P. yra kaltinamas vieno tyčinio nusikaltimo padarymu (apysunkio), be to prieš tai jis buvo nuteistas įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu už smurtines veikas, tačiau už šias nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos švelniausios bausmės - baudos. M. P. taip pat baustas administracine tvarka, šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Kita vertus, be minėtų, M. P. neigiamai apibūdinančių duomenų nustatyta ir tai, kad savo kaltę pripažinimo iš dalies dėl nusikalstamos veikos padarymo, paaiškino dėl ko prasidėjo konfliktas, pripažino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Be to M. P. šiuo metu dirba. Teismas daro išvadą kad visuma duomenų tai yra, padarytų nusikaltimų pavojingumas, kaltininko asmenybė, socialinė kaltinamojo padėtis leidžia daryti išvadą jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti M. P. taikant BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į M. P. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 414,36 Eur turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 145,36 Eur turtinę žalą (BK 75 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnis), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus tai, kad M. P. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, todėl skirti dar kartą šį įpareigojimą nėra tikslinga.
Kaltinamasis M. P. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 1, b. 1. 137-138).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės palaikomas 145,36 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog dėl V. S. nedarbingumo jai buvo skirta ligos pašalpa, prašo priteisti 414,36 Eur iš kaltinamojo. Teismas laiko, kad civilinio ieškovo prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo M. P.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė nukentėjusioji V. S. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 1. 82, 83).
Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, dėl neturtinės žalos ieškinį palaiko. Po įvykio buvo sudėtinga nešioti akinius dėl sulūžusios nosies. Be akinių negali nieko matyti. O po to akinius galėjo užsidėti tik ant nosies galo. Tris dienas namuose pragulėjo dėl smegenų sutrenkimo. Tik po dviejų savaičių galėjo eiti į darbą. Be tojai buvo padaryta moralinė žala, ji buvo apšmeižta.
Konstatuotina, kad nukentėjusioji V. S. dėl kaltinamojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė nepatogumų, skausmą, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jos sveikatą, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo dirbti. Dėl civilinės ieškovės V. S. nurodomos neturtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma neturtinė žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. P. civilinei ieškovei V. S. priteistina 200 Eur dydžio nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams bei sumokėti 36 MGL (1 800 Eur) baudą, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. sausio 25 d.).
M. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuosprendžiu paskirtos bausmės - laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams - vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. P. paskirti: 1) įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; 2) įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 414,36 Eur (keturių šimtų keturiolikos eurų trisdešimt šešių centų) turtinę žalą, Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą vieno 145,36 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų trisdešimt šešių centų) turtinę žalą.
Įpareigoti M. P. per 4 (keturis) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. sausio 25 d.), baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų raštinės poskyriaus tarnautojui (Šakiai, Bažnyčios g. 6).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. P. galutinę bausmę įskaityti bausmę ir įpareigojimą - dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose, atliktus pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam M. P. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.
Priteisti iš kaltinamojo M. P. 145,36 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus trisdešimt šešis centus) už V. S. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Priteisti iš kaltinamojo M. P. 414,36 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų trisdešimt šešis centus) žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įmonės kodas 188677622, naudai.
Priteisti iš kaltinamojo M. P. 200 Eur (du šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei V. S.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.