Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei A. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, trečiuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei Ritai Vasiliauskienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad E. K. ir V. K. susilaukė dviejų vaikų – dukros A. B. ir sūnaus A. K. (b. l. 9, 35). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. K. ir atsakovės A. B. motina E. K. (b. l. 10). 2006 m. lapkričio 7 d., paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, E. K. palikimą priėmė dukra A. B. ir likęs gyvas mirusiosios sutuoktinis V. K.. Priimdamas palikimą, V. K. patvirtino, kad kiti įpėdiniai pagal įstatymą yra E. K. dukra A. B., o daugiau asmenų, turinčių teisę paveldėti nėra. Atsakovė A. B., priimdama E. K. palikimą patvirtino, kad asmenys turintys teisę paveldėti yra sutuoktinis V. K., o kitų įpėdinių pagal įstatymą nėra. Ji taip pat pareiškė, kad daugiau įpėdinių nėra ir ji įspėta, kad esant kitiems įpėdiniams, teismas gali panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą bei patvirtino, kad daugiau vaikų mirusioji neturėjo (b. l. 30, 33). Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2007 m. rugpjūčio 6 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ¾ dalis mirusiosios E. K. turto, paveldėjo dukra A. B., o ¼ dalį sutuoktinis V. K.. (b. l. 7-8). Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2007 m. rugpjūčio 6 d. išdavė V. K. nuosavybės teisės liudijimus į ½ dalį statinių ir žemės sklypų, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2011 m. gegužės 11 d. ieškovas A. K. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. K.; jis ir sesuo yra paveldėtojai pagal įstatymą; neseniai sužinojo, kad palikimą priėmė jo sesuo ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; dėl šios priežasties nori pareikšti ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (b. l. 120-124). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 1 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-11-T-1562-2439, A. K. suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir paskirta advokatė Kristina Mikolaitė. Šis sprendimas galiojo iki 2012 m. balandžio 30 d. (b. l. 94). 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šakių rajono 1-ajame notaro biure gautas Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės K. Mikolaitės prašymas suteikti informaciją ar po E. K. mirties užvesta paveldėjimo byla, ir jei užvesta, kas priėmė palikimą ir išduoti prašymų priimti palikimą ir paveldėjimo teisės liudijimo nuorašus (b. l. 95). 2011 m. rugpjūčio 1 d. Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė raštu Nr. 421/2011 informavo advokatę K. Mikolaitę, kad po E. K. mirties palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis V. K. ir dukra A. B. (b. l. 93). (duomenys neskelbtini) mirė V. K. – ieškovo A. K. ir atsakovės A. B. tėvas (b. l. 11), po V. K. mirties palikimas priimtas nebuvo (b. l. 101).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.). Įpėdiniai, įgyvendindami teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas po motinos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas motinos E. K. palikimą būtų priėmęs faktiniu valdymu, kadangi jis tuo metu gyveno Rusijoje. Tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, ieškovas šio fakto teisme taip pat neįrodinėjo. Nedelsiant po motinos E. K. mirties ieškovas išvyko į namus (duomenys neskelbtini), 2007 m. grįžęs gyventi į Lietuvą, taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų jo norą priimti palikimą po motinos mirties. Ieškovas 2011 metais pradėjo aiškintis, kas priėmė palikimą po jo motinos mirties, tačiau sužinojęs, kad palikimą priėmė jo tėvas V. K. ir sesuo A. B., nesikreipė į teismą, neprašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti, tuo metu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo neginčijo ar kitaip savo galimai pažeistų teisių teisme ieškovas negynė. Teismas laiko, kad tokie ieškovo veiksmai rodo jo sąmoningą apsisprendimą nepriimti palikimo po motinos E. K. mirties, ieškovas suvokė savo veiksmų pasekmes, elgėsi pasyviai, nerūpestingai ir neatidžiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų nežinojęs apie jo teisę paveldėti ar pagal savo turimas žinias, patirtį būtų galėjęs nesuvokti savo turimos teisės. Be to, ieškovas žinojo, kad atsakovė priėmė palikimą po motinos mirties ir notaro biure vykdomos paveldėjimo procedūros. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo elgesį, konstatuotina, kad ieškovo veiksmai nelaikytini aktyviais, kadangi daugiau nei devynerius metus jis nedėjo jokių realių pastangų palikimui po motinos mirties priimti ar kitaip išreikšti savo valią. Nors ieškovas nurodė, kad periodiškai klausdavo atsakovės A. B. apie vykdomas paveldėjimo procedūras, tačiau tokie jo veiksmai nelaikytini ketinimu priimti palikimą. Teismas nenustatė jokių aktyvių atsakovės A. B. veiksmų, kurie būtų užkirtę ieškovui kelią kreiptis į notaro biurą ar teismą dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo. Konstatuotina, kad atsakovės A. B. ir ieškovo tėvo V. K. trečiajam asmeniui notarei R. Vasiliauskienei pateiktas patvirtinimas, kad mirusioji E. K. daugiau vaikų neturėjo, neužkirto ieškovui kelio kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl savo teisių gynimo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė R. Vasiliauskienė paaiškino, kad 2006-2007 metais neturėjo galimybės patikrinti duomenų apie mirusiosios palikuonis, palikimą priėmusiems įpėdiniams paaiškino, kad kiti įpėdiniai turi teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kitais būdais ieškoti galimų įpėdinių nebuvo įpareigota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, notarė turėjo teisę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pirmos eilės palikimą priėmusiems įpėdiniams, kadangi daugiau jokių prašymų dėl palikimo priėmimo notaro biure nebuvo gauta, jokių priežasčių laukti ar kitaip atidėti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimą nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas sąmoningai nepriėmė palikimo po motinos mirties, todėl nėra pagrindo pripažinti Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Vasiliauskienės 2007 m. rugpjūčio 6 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3413, negaliojančiu.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnis). Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimą priėmusio asmens teisių į palikimą. Teismas įvertinęs tai, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovės A. B. kilo ginčas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, konstatuoja, kad turėtų būti taikytinas CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminas.

Remiantis CK 1.127 straipsniu, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po motinos E. K. mirties ieškovas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. paaiškino, kad motinos mirties dieną ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini) su šeima, į Lietuvą sugrįžo tik motinos laidotuvėms, tuoj po jų vėl išvyko namo. Ieškovas į Lietuvą gyventi grįžo praėjus daugiau nei metams po motinos mirties. Teismo posėdžio metu šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Ieškovas nurodė, kad apie 2011 metus su savo tėvu V. K. kreipėsi į Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarę R. Vasiliauskienę, norėdamas išsiaiškinti, kas priėmė, po motinos E. K. mirties, likusį palikimą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė R. Vasiliauskienė paaiškino prisimenanti, jog ieškovas su tėvu buvo atvykęs į notaro biurą, jam buvo paaiškinta, kad palikimą po motinos mirties priėmė likęs gyvas sutuoktinis V. K. ir dukra A. B., jam taip pat buvo paaiškinta, kad norėdamas ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, turi teisę kreiptis į teismą. 2011 m. gegužės 11 d. ieškovas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė iš palikimo atsiradimo vietos notarės išsireikalavo duomenis apie palikimą priėmusius įpėdinius. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas apie tai, jog atsakovė A. B. ir jos tėvas V. K. priėmė palikimą, sužinojo 2011 m. gegužės mėnesį, todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams. Ieškovo motyvai, kad jis 2011 m. į teismą nesikreipė dėl to, jog atsakovė žadėjo dovanoti jam butą, kaip kompensaciją už tai, kad nepriėmė motinos palikimo, ir jis laukė, kol butas bus padovanotas, laikytini nepagrįstais. Byloje yra pateikta 2010-05-21 sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo dovanoti ieškovui butą, jeigu jis grąžins jai 12500 Lt. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog grįžęs į Lietuvą brolis neturėjo kur gyventi, todėl ji geranoriškai pasirašė tokią sutartį, pagal kurią brolis turėjo grąžinti dalį pinigų už butą. Vėliau jie susipyko, brolis pradėjo gerti, todėl susitarimas nebuvo įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuo 2011 m. vidurio, kai ieškovas sužinojo apie atsakovės priimtą palikimą, iki 2015 m. pabaigos nebuvo jokių teisiškai reikšmingų įvykių, kurie pagrįstų ieškovo delsimą kreiptis į teismą. Ieškovo argumentai, kad jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2015-10-20, kai jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, laikytini nepagrįstais, nes 2011 m. gegužės mėnesį šios aplinkybės ieškovui jau buvo žinomos, be to, ieškovas žinojo, jog nedelsiant po motinos mirties atsakovė kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, žinojo, kad atsakovė tvarko dokumentus, tačiau pats nedėjo jokių pastangų ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu.

Ieškovas, ginčydamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kaip vieną iš argumentų nurodo atsakovės apgaulę, t. y. kad atsakovė žadėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir jo nenuskriausti, neinformavo jo apie būtinybę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir jis, pasikliaudamas seserimi, palikimo nepriėmė, neinformavo notaro apie kito įpėdinio buvimą. Atsakovė 2010 m. gegužės 21 d. sutartimi įsipareigojo padovanoti butą ieškovui, tačiau to nepadarė. Iš tiesų įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas. CK nustato asmens sąžiningumo prezumpciją, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Net ir bylos nagrinėjimo metui atsakovė, jausdama moralinę pareigą, siūlė ieškovui piniginę kompensaciją, tačiau toks susitarimas byloje nubuvo pasiektas. Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pateikia pareiškimą apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu dokumentų, kad ieškovas būtų suteikęs įgaliojimą atsakovei jo vardu tvarkyti paveldėjimo dokumentus, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų slėpusi nuo ieškovo palikimo priėmimo faktą, būtų aktyviais veiksmais kliudžiusi ieškovui priimti palikimą. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad priimdama palikimą nurodė esanti vienintelis mirusiosios E. K. vaikas, nes norėjo operatyviai susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, ieškovas gyveno užsienyje, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tuoj po motinos mirties išvyko namo į (duomenys neskelbtini), todėl dėl jo neveikimo nebūtų galėjusi gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimą, konstatuotina, kad šie ieškovo argumentai nėra pakankami beveik 10 metų galiojančiam paveldėjimo teisės liudijimui panaikinti. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į Lietuvą gyventi grįžo iširus šeimai, t. y. 2007 metais. Grįžęs į Lietuvą jis neturėjo gyvenamosios vietos, pajamų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl atsakovė suteikė ieškovui gyvenamąjį būstą, leido gyventi atsakovės sūnui priklausančiame bute, periodiškai duodavo pinigų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui padėjo iš geros valios. Jos įsipareigojimas dovanoti ieškovui butą nebuvo susijęs su tuo, kad atsakovė priėmė palikimą po motinos E. K. mirties ir tai nebuvo kompensacija ieškovui už jai tekusį palikimą. Teismas laiko, kad atsakovės su ieškovu pasirašyta sutartis nelaikytina pažeistų ieškovo teisių pripažinimu (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo išdėstytas aplinkybes apie tai, kad butą atsakovė įsipareigojo jam padovanoti kaip kompensaciją už priimtą palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui ginčyti, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 270, 85, 93, 96 straipsniais, CK 5.8, 5.11 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.