Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2S-835-372/2010

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjės Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos pakartotinį prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu priverstinai išieškoti kreditoriaus naudai 72933,65 Lt negrąžintos paskolos, 2158,03 Lt palūkanų, 1930,66 Lt delspinigių, 132 Lt žyminio mokesčio iš įkeisto nekilnojamojo turto, kurio savininkas yra A. V. .

- 9.1000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- 7.0000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

- pardavus įkeistąjį turtą, iš jo vertės priverstinai išieškoti 72933,65 Lt paskolos, 2158,03 Lt palūkanų ir 1930,66 Lt delspinigių, viso 77022,34 Lt skolos ir 132 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos (77022,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-28) iki pilno skolos išieškojimo.

- pardavus įkeistąjį turtą, pardavimo (perdavimo) aktą pateikti hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, o gautas lėšas, atskaičius pardavimo iš varžytynių išlaidas, pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį turėjo vadovautis ne tik nutartyje nurodytomis normomis bet ir CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.204 str., ir kt. str. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija nesiteikė spręsti klausimo dėl sutarties tęstinumo bei įmokų mokėjimo termino atidėjimo.

2. Pažymi, kad delspinigiai yra neteisingai paskaičiuoti tiek dydžiu, tiek bendra suma. Skolininko nuomone, delspinigių dydis neturėtų būti didesnis negu 0,02 proc. už dieną.

1. Nurodo, kad CK 6.189 str. 1 d. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, t.y. sutartys šalims, kurias jos pasirašė ir prisiėmė tam tikras prievoles, yra privalomos ir negalima jos atsisakyti.

2. Pažymi, kad CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nurodo, kad A. V. buvo suteikta paskola ir jis įsipareigojo sutartimi nustatytomis sąlygomis ją grąžinti, tačiau A. V. nevykdė savo prisiimtų prievolių grąžinti paskolą.

3. Skolininko ir įkeistų daiktų savininko atskirajame skunde nurodytos aplinkybės kreditoriui neprivalomos nei pagal pasirašytas sutartis, nei pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą, teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje G. J. v. R. L., Nr. 3K-3-260/2010). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl skolininko argumentų, dėl delspinigių dydžio, dėl kreditoriaus elgesio, dėl mokėjimo termino atidėjimo, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija pagal 2008 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui A. V. suteikė 110000 Lt paskolą, nustatant galutinį paskolos grąžinimo terminą 2011-04-23. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui Hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2008-05-06 įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 9,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 7,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas A. V. piniginių prievolių pagal paskolos sutartį nevykdė, todėl paskolos sutartis su juo nutraukta prieš terminą. Skolininkas liko skolingas kreditoriui 72933,65 Lt paskolos, 2158,03 Lt palūkanų ir 1930,66 Lt delspinigių, viso 77022,34 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.200 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.