Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis Gariūnų turguje padangų montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusiam gyvenamąją vietą Didžioji Britanija, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu trenkė savo tėvui V. Š., į veido sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą , pasireiškusį muštinėmis antakių žaizdomis su poodine kraujosruva apie dešinę akį. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo V. Š. pareiškimu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio duomenimis, ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 24 d. apklaustas kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvena apie pusę metų. Minėtame bute yra du kambariai, jo tėvas V. Š. gyvena su močiute, A. Š. viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena jis. 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.00 val. gulėjo savo kambaryje ir išgirdo kaip kitame kambaryje tėvas pykstasi su močiute. Jis atėjo į jų kambarį ir pasakė, kad tėvas nusiramintų, po to vėl grįžo į savo kambarį. Jam išėjus iš jų kambario konfliktas tęsėsi toliau, išgirdo kaip močiutė išbėgo iš kambario. Jis nuėjo pas tėvą pasikvietė jį į virtuvę, bandė su juo pakalbėti. Tėvas buvo girtas, nesileido į kalbas, jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiai, sakė "eik tu nachui". Jis buvo šiek tiek išgėręs-būdamas savo kambaryje išgėrė du puodelius alaus, 5 laipsnių stiprumo, ir apimtas pykčio trenkė tėvui į veido sritį du kartus. Tėvas susiėmė už veido, o jis nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jie tėvui iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jį pristatė į policijos komisariatą. Jo tėvas savaitę su puse geria kiekvieną dieną, prisigėręs tampa agresyvus, nuolat kabinėjasi prie savo motinos. Dėl savo poelgio labai gailisi, nenorėjo tėvo sužaloti, apimtas pykčio, kad tėvas kabinėjasi prie močiutės 83 metų, savęs nesuvaldė. Tarp jo ir tėvo anksčiau buvo žodinių konfliktų, tėvo nemušė, čia pirmas kartas, policija nebuvo kviečiama (b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu pareiškus galutinį įtarimą, 2017 m. lapkričio 21 d. apklaustas kaltinamasis A. Š. parodė, kad laikosi savo parodymų, kuriuos davė pirminėje apklausoje. Parodymų nekeičia ir papildymų neturi. Dėl to ką padarė labai gailisi. Su tėvu susitaikė (b.l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. 21.22 val. buvo registruotas V. Š. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją namuose sumušė neblaivus sūnus (b.l. 4).

2017 m. rugsėjo 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole V. Š. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute su mama A. Š. gim. 1938. Kartais pas juos nakvoja sūnus A. Š.. 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.20 val. jis būdamas kambaryje paprašė mamos pritildyti televizorių, bet ši jo neklausė, todėl jis užsidėjo ausines ir klausėsi muzikos iš telefono. Vėliau nuėjo į virtuvę rūkyti cigaretės. Po ko atėjo jo sūnus Aleksandras ir pasakęs dėl ko taip garsiai šnekėjo su motina, trenkė jam du kartus kumščiu į veido sritį. Jis pajuto fizinį skausmą. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Sūnus nuėjo į kitą kambarį, kur ir buvo prieš tai. Atvykusi greitoji medicininė pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur po apžiūros jam diagnozavo akies voko ir perekolinės srities žaizdas. Atlikti teismo med. ekspertizę atsisako. Sūnus smurtavo prieš jį pirmą kartą. Ankščiau į policiją jis nesikreipė (b.l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės J. Z. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 21.22 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė jo neblaivus sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. Š.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad pranešėją V. Š. sumušė (ternkė į veidą) jo sūnus A. Š.. Namuose bendra namų tvarka nepažeista. Pranešėjas pareigūnų akivaizdoje buvo blaivus. Kaip paaiškino A. Š., konfliktas kilo dėl to, kad tėvas pradėjo „kabinėtis“ prie močiutės A. Š., o jis norėjo ją apginti. V. Š. su GMP išvežtas į Lazdynų ligoninę (b.l. 14-15, 16).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje V. Š. buvo suteiktos šios sveikatos priežiūros paslaugos- žaizdų abiejuose vokuose susiuvimas (b.l. 10-11).

VTMT Vilniaus skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertas J.M. P., atlikęs dokumentų tyrimą, apžiūros protokole išvadoje nurodė, kad V. Š. gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta muštinės antakių žaizdos su poodine kraujosruva apie dešinę akį. Sužalojimas visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ne mažiau kaip 2 trauminiais kieto buko daikto poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.1.21-22).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2017 m. rugsėjo 23 d. 0.56 val. A. Š. nustatytas 0,56 promilių girtumas (b.l. 33).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. mušdamas, t.y. suduodamas 2 smūgius kumščiu į veido sritį sukėlė šeimos nariui – savo tėvui jį sužalojo, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. Š. pareiškime nurodytos aplinkybės, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio duomenys, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus Teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 34,59 eurų sumai civilinį ieškinį (b.l. 27-29,31). Ieškinys atlygintas (b.l. 65)

Kaltinamasis A. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio pareiškė, kad prašo sumažinti prokuroro jam siūlomą bausmę. (b.l. 67-68).

A. Š. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 21.55 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. d. 17.46 val. (b.l. 35,36).

2017 m. rugsėjo 24 d. kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.43).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis A. Š. yra 34 metų amžiaus, išsiskyręs (b.l. 53), deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę (b.l. 53), nedirbantis (b.l. 55), Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l. 54), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 56-63), Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybę, bei teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Tačiau netenkinamas prokurorės pareiškime nurodytas siūlymas skirti nuteistajam įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kadangi atlikdamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- jį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje (48 straipsnio 6 dalies 3 punktas)

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 21.55 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. d. 17.46 val. (vieną parą), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.