Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 24 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimas; 2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2022 m. balandžio 22 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo kambaryje, kilusio konflikto metu su broliu A. J., tyčia kumščiu ir kojomis sudavė nemažiau penkis smūgius nukentėjusiajam A. J. į veidą ir kairį šoną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 22 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), sudavė nemažiau du smūgius kumščiu A. J. į veidą, taip mušdamas šeimos nariui – broliui A. J. sukėlė fizinį skausmą.

M. J., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis brolį A. J. buvo priėmęs gyventi pas save. 2022 m. balandžio 22 d., apie 8 val. išėjo dirbti pas draugą netoli namų. Namuose liko M. K.-J. ir A. J.. Vakare, gal apie 17.30 val., jis grįžo namo. Įėjęs į namą, miegamojo kambaryje, pamatė brolį A. J., kuris gulėjo lovoje užgulęs jo žmoną ir buvo įkišęs ranką jo žmonai už kelnaičių. Tai pamatęs, suprato, kad A. J. priekabiauja prie jo žmonos ir, supykęs, priėjo prie jo bei sudavė kumščiu jam nemažiau keturis smūgius į veidą ir koja spyrė į kairį šoną. Kiek viso smūgių sudavė broliui, nežino, buvo labai supykęs dėl tokio brolio elgesio su jo žmona. A. J. nuo jo suduotų smūgių iškrito iš lovos ir pabėgo. Šio konflikto metu buvo blaivus. Suprato, kad A. J. pabėgo pas savo draugą S. R.. Kai A. J. pabėgo, jis pakalbėjo su žmona ir netrukus nuėjo pas S. R. į namus toliau pasiaiškinti su A. J.. Pas S. R. buvo A. J., kuris buvo neblaivus. Tarp jų tęsėsi konfliktas, A. J. jam bandė suimti už kaklo, tada jis A. J. kumščiu sudavė nemažiau du smūgius į veidą. Nuo jo suduotų smūgių A. J. veide jokio sužalojimo tuo metu nematė. Sudavęs smūgius A. J., jis išėjo namo. Sudavė smūgius, nes šis lindo prie jo sutuoktinės, dėl to labai jį supykdė ir įžeidė (b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. prieš pietus M. J. išvažiavo į darbą Prienuose. Tuo metu jis buvo pas draugą, jam padėjo prie ūkio darbų. Apie 12 val. grįžo į brolio namus. Namuose buvo M. K.-J., o brolis M. dar buvo darbe. Jis parsinešė 3 litrus alaus, kuriuos kartu su brolio žmona pradėjo gerti. Apie 18 val. nutarė užkurti krosnį. Jis atsitūpęs pradėjo dėti malkas į krosnį, tuo metu prie jo priėjo M. K. J. ir ranka jam suėmė už klyno. Nors ji jam nieko nesakė, tačiau jis tai suprato kaip pasiūlymą pasimylėti. Atsistojo ir parvertė M. ant kambaryje esančios lovos, ji nesipriešino, jį apsikabino. Aistros pagautas įkišo ranką jai už kelnaičių, jokios prievartos nenaudojo, o brolio žmona neprieštaravo jo tokiems veiksmams. Tuo metu į kambarį įėjo M. J. ir pamatė jį su M. lovoje. M. puolė jį mušti, sudavė penkis ar šešis smūgius rankomis ir kojomis jam į veidą ir kairį šoną. Po konflikto jis pabėgo ir nuėjo pas savo draugą S. R.. Po kokio pusvalandžio atėjo M. ir vėl pradėjo jį pulti bei sudavė dar du ar tris smūgius į veidą. Kai jis nuo smūgių nukrito ant grindų, M. J. išėjo. Kadangi jautėsi šiek tiek kaltas, nes lindo prie brolio žmonos, todėl tą dieną į policiją nesikreipė ir apie įvykusį įvykį pranešė tik praėjus parai po muštynių. Muštynių metu jis gindamasis M. taip pat sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Konflikto metu buvo išgėręs apie 2 litrus alaus. Kadangi M. J. jį sumušė ir sukėlė fizinį skausmą, nori, kad M. J. būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka (b. l. 40-43).

Nukentėjusysis A. J. papildomos apklausos metu parodė, kad 2022 m. balandžio 22 d. įvykio metu buvo neblaivus. Jo brolis M. J. jam sudavė kumščiu smūgius į veidą ir spyrė į kairį šoną. Jam suduoti smūgiai buvo stiprūs, jautė fizinį skausmą, kurį jaučia ir šiandien, tiek veide, tiek kairiame šone. Prie dešinės akies liko kraujosruva. Jam padarytus sužalojimus užfiksavo atvykę policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. 2022 m. vasario 24 d. jam pasirašytinai buvo įteikta užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau pas ekspertus nevyks, į medikus nesikreipė. Dėl jam sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 44-47).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusysis A. J.. A. J. sužalojimai: aplink dešinę akį žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė), nugaros kairėje pusėje žaizda, įdrėskimas, kraujosruva (mėlynė). A. J. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2,67 promilių girtumas. Smurtu įtariamas M. J.. M. J. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. M. J. ir A. J. yra broliai (b. l. 8-10).

2022 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).

2022 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-25).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis M. J. tyčia kumščiu ir kojomis sudavė nemažiau penkis smūgius nukentėjusiajam A. J. į veidą ir kairį šoną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė nemažiau du smūgius kumščiu A. J. į veidą, taip mušdamas šeimos nariui – broliui A. J. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (kaltinamasis kumščiu ir kojomis sudavė nemažiau penkis smūgius nukentėjusiajam A. J. į veidą ir kairį šoną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nemažiau du smūgius kumščiu A. J. į veidą), nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį (aplink dešinę akį žaizda, patinimas, kraujosruva (mėlynė), nugaros kairėje pusėje žaizda, įdrėskimas, kraujosruva (mėlynė)), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį brolį. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. J. tris kartus teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 68-73), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas 2022 m. balandžio 25 d., prieštaravimų prokuroro sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, M. J. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Įteikti M. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti M. J., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.