Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF lėšomis nustatė, jog atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 189,49 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas nebuvo draustas. Ieškovė nurodo, jog jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimo statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nepateikta.

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų) (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Kadangi atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, todėl biudžetui buvo padaryta žala. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė, reikalavimo neginčijo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 189,49 Eur žalos atlyginimas (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 189,49 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas, banko kodas 73000).

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.