Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. E. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-11-21 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Priteista iš A. K. L. E. 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 Lt atstovavimo išlaidų; priteista iš A. K. D. E. 253, 45 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 800 Lt atstovavimo išlaidų; priteista iš A. K. į valstybės pajamas 111, 55 Lt teismo išlaidų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2005-09-06 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), A. A. ir L. E. gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgį kumščiu L. E. į veidą, po to, šiam nugriuvus ant grindų ir bandant atsikelti, batu apautos kojos padu sudavė jam dar du smūgius į galvą, dėl to nukentėjusysis L. E. buvo sunkiai suluošintas bei prarado didelę dalį bendro darbingumo.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skundą atmesti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusios ir civilinės ieškovės skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo.

Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. K. padarytą veiką reikėjo kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, o ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių.

Nustatyta, jog L. E. metė peleninę į A. K., kuria kliuvo jam į kairę kaktos pusę, po ko A. K. sunkiai sutrikdė L. E. sveikatą. Remiantis ekspertizės aktu, kuriame ekspertas G. Butkus nurodė, kad A. K. nukentėjusiajam L. E. pirmą smūgį atliko spontaniškai, o kitus du smūgius valingai ir juos kontroliavo, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. nebuvo didžiai susijaudinęs dėl L. E. veiksmų, kadangi smūgiavo sąmoningai. Be to, ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, yra pripažinta, kaip nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

A. K., apklaustas įtariamuoju bei apylinkės teisme (t. 2 b.l 57), parodė, kad jį išvedė iš pusiausvyros L. E. mesta peleninė, kuri kliuvo jam į kairę kaktos pusę, todėl jis staiga supykęs dėl tokio elgesio, pribėgo prie L. E. ir dešinės rankos kumščiu sudavė L. E. į veidą, po ko L. E. nugriuvo ir bandė keltis, tačiau jis matydamas, kad L. E. suspaudęs kumščius ir yra nusiteikęs pulti muštis, jam dar visai nepakilus nuo grindų, kojos padu du kartus iš viršaus sudavė L. E. į veidą. Psichologinės ekspertizės metu, kuri buvo paskirta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis jau kitaip nusakė savo veiksmus įvykio metu. A. K., skirtingai nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, teigė, kad gavus į kaktą smūgį iš peleninės „jam pasipylė kibirkštys iš akių“, jis pašoko iš sėdimos vietos, pribėgo prie L. E., sudavė kumščiu į veidą, po ko L. E. nuvirto su visa kėde, bet po to jo paties sąmonė tarsi „išsijungė“, ir jis „atsipeikėjo“ tik tuomet, kai L. E. jau gulėjo ant žemės, o jis buvo primynęs gulintįjį savo koja (t.2 b.l. 166). Taigi apeliantas teigia, kad jis staiga labai susijaudino dėl nukentėjusiojo veiksmų, t. y. L. E. mestos peleninės į jį, tačiau tokią nuteistojo versiją paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akto išvada Nr. 86 TPK – 165, kuriame konstatuojama, jog A. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nebūdamas juridiškai reikšmingoje fiziologinio afekto būsenoje. Minėtą ekspertizės aktą teismo posėdyje patvirtino teismo psichologas – ekspertas G. Butkus ir parodė, kad A. K. nukentėjusiajam L. E. pirmą smūgį atliko spontaniškai, o kitus du smūgius valingai ir juos kontroliavo, kas rodo, fiziologinės afekto būsenos nebuvimą A. K. veiksmuose veikos padarymo metu ir nurodo į apgalvotą kaltininko veikimą tyčia. A. K. parodymų keitimas psichologinės ekspertizės bei konsultacinės išvados davimo metu, kurie skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, jų skirtumas dėl esminių veikos padarymo aplinkybių, rodo jo siekį palengvinti savo padėtį ir apeliacinės instancijos teismo yra vertinamas kaip nuteistojo pasirinktas gynybos būdas.

2008-12-02 teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjos prašymu prie bylos medžiagos buvo prijungta A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-75-118 (2008-11-21), kurioje konstatuojama, kad A. K. 2005-09-06 po gauto smūgio pelenine į kaktą, suduodamas L. E. smūgį ranka į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindų, suduodamas dar du smūgius koja L. E. į galvą, nesuprato savo veiksmų ir veikė fiziologinio afekto būsenoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos ši konsultacinė išvada prieštarauja valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktui, kuriame daroma priešinga išvada. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, t. y. A. G. TMTB teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-75-118 ją atmeta ir vertina, kaip hipotezę, neturinčią objektyvaus pagrindo, kadangi A. K. pirminiai parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina ekspertizės aktą, o ne specialisto konsultacinę išvadą, o jo parodymų keitimas parodo jo pasirinktą gynybos būdą.

Paminėtina, jog prieštaravimai tarp ekspertizės akto ir specialisto konsultacinės išvados, jų priėmimas ir aiškinimas, yra teismo proceso metu surinktų duomenų visumos sugretinimo ir vertinimo dalykas. Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai, neatsietai nuo kitų duomenų, bet juos sugretinus visumoje.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad apylinkės teismas A. K. padarytą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes nenustačius fiziologinio afekto požymių, nėra juridinio pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

Dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir BK 75 str. taikymo.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus, tačiau netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų A. A., D. B., Ž. B., V. J., L. B., A. S., A. B., teismo medicinos specialistės S. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. K. sunkiai sutrikdė sveikatą L. E., t. y., įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Nuteistojo A. K. skunde nurodytas prašymas taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nepagrįstas. LR BK 75 str. taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., o tai yra sunkus nusikaltimas, todėl LR BK 75 str. negali būti netaikomas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skunde nurodyti teiginiai, jog A. K. veiksmai turėtų būti papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 144 str., ir kiti asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškintos visos sužalojimo aplinkybės, nes pagal sužalojimų mastą ir pobūdį matyti, kad L. E. mušė ne vienas A. K., nepagrįsti. Nuteistojo A. K. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 144 str. nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės iškelta versija, kad L. E. sumušė ne vienas A. K., o daugiau asmenų, buvo tikrinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bet nepasitvirtino. Baudžiamojoje byloje yra A. K., A. A., V. J., A. B. ir kitų liudytojų parodymai, kurie paneigia D. E. iškeltą versiją.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skunde nurodytas teiginys, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos sūnus buvo neblaivus, atmestinas. Nustatyta, kad 2008-09-06 konfliktas tarp L. E. ir A. K. kilo vartojant alkoholinius gėrimus, ką patvirtina liudytojų A. A. ir V. A. parodymai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais.

Dėl neturtinės žalos dydžio vertinimo.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad L. E. konflikto metu su A. K. buvo sužalotas, t.y. L. E. buvo sunkiai suluošintas bei prarado didelę dalį darbingumo, ryšium su tuo patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumą, gydymosi laikotarpį bei paties nuteistojo materialinę padėtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, netekta didelės dalies darbingumo, gydimosi laikotarpis 238 dienos. Kaip nurodė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. E. - A. K. padarytas nusikaltimas sukėlė itin sunkias pasekmes jos sūnui L. E., iš sveiko, darbingo žmogaus liko visiškai neįgalus, nesugebantis bendrauti, nesiorientuojantis aplinkoje, savęs neapsitarnaujantis žmogus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam L. E. sužalojimai padaryti nuteistojo A. K. veiksmais, t.y. konflikto metu suduodant smūgį kumščiu L. E. veidą, po ko, šiam nugriuvus ant grindų ir bandant atsikelti, batu apautos kojos padu sudavė jam dar du smūgius į galvą, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, L. E. tapo nedarbingas, iki 2008-10-10 buvo nustatytas darbingumo lygis 15 %, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, dėl ko yra didintinas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, buvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu pripažintas kaltu nuteistasis, yra tyčinis, taip pat atsižvelgiant į ypač skaudžias pasekmes, ko pasekoje nukentėjusysis L. E. tapo faktiškai nedarbingas, į tai, kad D. E. yra nukentėjusiojo L. E. motina ir, kad L. E. dabar būtina nuolatinė priežiūra, kurią suteikia D. E., teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistinos neturtinės žalos dydis 5000 Lt yra aiškiai per mažas. Kolegija primena, kad neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. L. E. buvo sunkiai suluošintas bei prarado didelę dalį darbingumo, ryšium su tuo nuketėjusioji ir civilinė ieškovė D. E. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės aplinkybes, kad jos dvasiniai išgyvenimai ir kančios tęsiasi nuo sūnaus sužalojimo momento iki šiol, ieškinys tenkintinas iš dalies. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas, didinant priteistą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. E. priteistą žalą iki 20 000 Lt.

Dėl paskirtos bausmės.

Apeliantės D. E. prašymas sugriežtinti bausmę A. K. yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikaltimas padarytas ypatingai saugomai įstatymo vertybei - žmogaus sveikatai) ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie sunkių), kaltės formą (tyčinis), nuteistojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Taip pat teismas įvertino nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, yra ūkininkas, charakterizuojamas teigiamai, įvertino tai, kad nustatytos nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, bei kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, todėl jo sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal 135 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per švelni, todėl ją griežtinti nėra jokio teisinio pagrindo.

2008-12-02 teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. E. priteisti 1000 Lt, advokato pagalbai apmokėti už atstovavimo išlaidas, iš nuteistojo A. K.. Buvo pateiktas advokato Antano Danieliaus pinigų priėmimo kvitas ir advokato orderis. Ryšium su tuo, jog byloje yra duomenų apie tai, kokias išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti turėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, todėl šis prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo: padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu priteistos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. E. neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.

Priteisti iš A. K. D. E. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.