Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, susipažinusi su pareiškėjo J. K. pareiškimu suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. K. per įgaliotą atstovę B. B. pateikė pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teikiant prašymą pripažinti pareiškėją paveldėtoju.

2017-03-03 teismas priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad pateiktas pareiškimas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 111 str. 2 d. 5 p., 447 str. 1 p., 3 p., reikalavimų, todėl reikalinga šalinti esminius jo trūkumus. Pareiškėjas pateikė reikalavimą pripažinti jį paveldėtoju pagal juridinę reikšmę turintį faktą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas tokį prašymą kildina iš aplinkybių, kad šiuo metu esantis vienintelis savo močiutės E. K. anūkas. Nurodo, kad jo močiutė E. K. mirė 1996m.. Pareiškėjo motina, E. K. dukra V. K., mirė 1996m. ir pareiškėjas, kartu su tėvu R. K. ir broliu E. K., iki močiutės mirties liko gyventi močiutei priklausančiame name. 2015-04-18 mirė pareiškėjo tėvas, po jo laidotuvių pareiškėjas su broliu liko gyventi E. K. priklausančiame name. 2015-06-25 mirė pareiškėjo brolis ir pareiškėjas liko vienintelis paveldėtojas. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš pateikto pareiškimo turinio ir pateiktų priedų nėra aiški paveldėjimo seka, kas yra svarbu nustatant palikimų priėmimų momentą, įpėdinių eiliškumą ir jų ratą; t.y. kas ir kokiu būdu ( pareiškimu notarei ar faktiniu valdymu), pirmiausia priėmė V. K. (pareiškėjo motinos) palikimą po jos mirties 1996m. ( o ne 1961m., kaip nurodyta pareiškime), kas po pareiškėjo motinos mirties priėmė 1996m.atsiradusį E. K. palikimą ( vienas pareiškėjas ar su savo broliu), taip pat kas priėmė pareiškėjo tėvo R. K. palikimą ir pareiškėjo brolio E. K. palikimą. Todėl pareiškėjui privalui pateikti oficialius duomenis iš Testamentų registro apie nurodytų mirusių asmenų testamentų nebuvimą, palikimo priėmimo/ nepriėmimo faktų registravimą, nurodyti informaciją apie galimus kitus galimus suinteresuotus asmenis ( pareiškėjo tėvo, brolio sudarytas santuokas, gimusius vaikus) ar jų nebuvimą bei pateikti šiuos duomenis pagrindžiančius rašytinius įrodymus arba prašyti tokius duomenis teismo išreikalauti, jei pats pareiškėjas negali tokių įrodymų gauti iš atitinkamų registrų (CPK 112 str. 1 d. 3 p., 443 str. 3 d., 447 str. 1 d. 3 p.). Teismo nuomone, pareiškimas iš esmės turėtų būti tikslinamas, formuluojant reikalavimus galimai dėl trijų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, susijusių su V. K., R. K. ir E. K. palikimų priėmimu pareiškėjo veiksmais - faktiniu valdymu, atitinkamai pagrindžiant tokius veiksmus atitinkamais įrodymais ir aiškiai išdėstant paveldėjimo teisės atsiradimą įpėdiniams, tame tarpe ir pareiškėjui, pagal kiekvieną mirusio giminaičio palikimą.

Taip pat teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad pareiškimas yra pasirašytas pareiškėjo J. K. įgalioto asmens B. B., tačiau šis įgaliotas asmuo nepateikė visų duomenų apie savo procesinę teisę teikti pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Su prašymu teismui pateiktas 2016-07-25 notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, pagal kurį J. K. įgaliojo B. B. atstovauti jo interesus teismuose. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio nuostatas, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti tik tam tikri asmenys, tame tarpe advokatai, advokatų padėjėjai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Todėl ieškinį pasirašęs asmuo turi teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra tinkamas atstovas pagal pavedimą CPK 56 str. 1 d. 4 p. prasme, t.y. pateikti įgalioto atstovo (B. B. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir artimą šeiminį ryšį su įgaliotoju patvirtinančius dokumentus. Be to, išaiškinama, kad jei įgaliotas atstovas neturi reikiamo teisinio išsilavinimo, teikiamą procesinį dokumentą turi teisę pasirašyti pats pareiškėjas arba abu kartu jo įgalioti atstovai – advokatas ir kitas asmuo pagal pavedimą (CPK 56 str. 3 d.,111 str. 5-6 d.).

Paaiškėjus, kad pareiškimas neatitinka bendrųjų procesiniam dokumentui ir jo priedams taikomų reikalavimų, nustatytinas ne trumpesnis kaip 7 dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos bus grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepateikė papildomų duomenų, patikslinto pareiškimo, todėl pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 str. 3 d., 443 str. 1 d., 447 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui ir jo įgaliotam asmeniui.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo gavimo atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.