Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2023-221/2013) patvirtintas A. K. 14 049,69 litų kreditorinis reikalavimas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laiduotojo, įvykdžiusio prievolę už bankrutuojančią įmonę, finansinio reikalavimo tvirtinimo, o būtent, ar sudaro pagrindą šio reikalavimo netvirtinti aplinkybė, kad bankrutuojanti įmonė galimai turi didesnės vertės reikalavimą šiam kreditoriui.

2013 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „AG Vimonta“ bankroto byloje teismas patvirtino UAB „DNB lizingas“ 34 707,27 litų dydžio kreditorinį reikalavimą, kylantį iš 2007 m. rugpjūčio 27 d. lizingo sutarties Nr. 200708F-771 ir 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutarčių 200711F-1888 bei 200711F-1886.

BUAB „AG Vimonta“ laiduotojas A. K. pagal šias lizingo sutartis už BUAB „AG Vimonta“ įmonės kreditoriui UAB „DNB lizingas“ sumokėjo 14 049,69 litus kaip atsiskaitymą pagal lizingo sutartis Nr. 200708F-771 ir Nr. 200711F-1886. Todėl A. K. prašė (papildomai be jau 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gegužės 7 d. nutartimis patvirtinto 2641,71 litų finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo teisinių santykių) patvirtinti papildomai 14 049,69 litų dydžio finansinį reikalavimą BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas kreditoriaus reikalavimą turi tvirtinti tik tokiu atveju, kai jis pagrįstas įrodymais byloje ir tų įrodymų nepaneigia kiti įrodymai. Kai byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas, gindamas viešą interesą ir būdamas aktyvus bankroto bylose, turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes.

BUAB „AG Vimonta“ ne tik neskolinga A. K., bet pastarasis dar ir praturtėjo bankrutuojančios įmonės sąskaita. BUAB „AG Vimonta“ UAB „DNB lizingas“ buvo skolinga 34 707,27 litų (tai pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. lizingo sutartį Nr. 200708F-771 5684,18 litų pradelstų lizingo įmokų, 1099,27 litų delspinigių, pagal 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį Nr. 20071 IF-1888 450,49 litų likusių mokėjimų, 5867,88 litų pradelstų lizingo įmokų, 947,87 litų delspinigių, pagal 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį Nr. 20071 IF-1886 17747,53 litų pradelstų lizingo įmokų, 2910,05 litų delspinigių).

A. K. kaip laiduotojas už BUAB „AG Vimonta“ sumokėjo UAB „DNB lizingas“ likutines lizinguojamo turto vertes pagal dvi lizingo sutartis: 2007 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. 20071 IF-1888 bei 2007 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 200708F-771.

Sumokėjęs likutines vertes A. K. susitarė su įmonės direktoriumi G. R. ir mainais už sumokėtą 14 049,69 litų likutinių verčių sumą 2013 m. kovo 12 d. turto perdavimo - priėmimo akto pagrindu perėmė sunkvežimį VW LT bei automobilį Renault Mascott.

Tokiu būdu po bankroto bylos iškėlimo įmonei UAB „AG Vimonta“ įmonės akcininko A. K. bei direktoriaus G. R. neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais įmonei priklausantis turtas (du automobiliai) neteisėtai perleistas vienam akcininkui - A. K.. Bankrutuojanti bendrovė neteko 84 935,46 litų vertės turto, jai buvo padaryta 70 885,77 litų žala (skirtumas tarp A. K. perimto turto vertės ir A. K. sumokėtos sumos lizingo bendrovei).

Ginčai dėl daiktinės nuosavybės teisės į A. K. perimtus automobilius, galimo A. K. nepagrįsto praturtėjimo gali ir turi būti nagrinėjami kitose bylose ir ginčo išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos šios bylos išnagrinėjimui. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

2. BUAB „AG Vimonta” neprieštaravo dėl UAB „DNB lizingas” kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, kad šiam kreditoriui išliko daiktinė nuosavybės teisė į lizingo dalyką (automobilius). A. K. kaip laiduotojui įvykdžiusiam prievolę perėmus visas pirminio kreditoriaus UAB „DNB lizingas” teises, BUAB „AG Vimonta“ nepagrįstai pakeitė nuomonę.

3. Lizingo sutarčių pagrindu UAB „AG Vimonta” valdė transporto priemones (sunkvežimį VW LT 2007 m. rugpjūčio 27 d. lizingo sutarties Nr. 200708F-771 pagrindu nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., o automobilį Renault Mascott 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutarties Nr. 200711 F-1888 pagrindu nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d.). Pagal lizingo sutartis UAB „AG Vimonta“, mokėdama turto vertės dengimo įmokas ir palūkanas, 60 mėnesių laikotarpyje turėjo teisę turtą valdyti ir naudoti, o pasibaigus minėtam lizingo terminui ir pilnai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus UAB „AG Vimonta“ būtų įgijusi į turtą daiktinę nuosavybės teisę. BUAB „AG Vimonta” sutartinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis UAB „DNB lizingas” pilnai neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Atsakovui UAB „AG Vimonta“ Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2644-221/2012) iškelta bankroto byla.

Įmonei iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės turtas gali būti naudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti tik LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iškėlus įmonei bankroto bylą, ĮBĮ nustatyta tvarka visi kreditoriai reiškia savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei ir vėliau ĮBĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu kreditorių reikalavimai tenkinami realizavus bankrutuojančios įmonės turtą.

Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Taigi įskaitymai leidžiami tik įstatymo numatytu atveju. Kitų kreditorių, kurie ir patys įmonei skolingi, finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei tvirtinami bendra ĮBĮ nustatyta tvarka. Tas pats asmuo tuo pat metu gali būtį įrašytas tiek į bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir į skolininkų sąrašą.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar bankroto byloje tvirtintinas laiduotojo, atsakiusio bankrutuojančios įmonės kreditoriui pagal prievolę, už kurią buvo laiduota, kreditorinis reikalavimas, taip pat ar jo tvirtinimui turi įtakos bankrutuojančios įmonės galimi reikalavimai laiduotojui.

Byloje nėra ginčo, kad A. K. kaip UAB „AG Vimonta“ laiduotojas šios įmonės kreditoriui UAB „DNB lizingas“ sumokėjo 14 049,69 litus pagal 2007 m. rugpjūčio 27 d. lizingo sutartį Nr. 200708F-771 ir 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį Nr. 200711F-1886, kad kreditorius prievolės įvykdymą priėmė, atitinkamai buvo sumažintas kreditoriaus finansinis reikalavimas (dėl reikalavimo sumažinimo ginčas nekilo). Pagal LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Nagrinėjamu atveju, pagal šią teisės normą A. K. už UAB „AG Vimonta“ sumokėjus pagal lizingo sutartis jos kreditoriui UAB „DNB lizingas“ mokėtiną 14 049,69 litų sumą, A. K. perėjo UAB „DNB lizingas“ teisė reikalauti, kad BUAB „AG Vimonta“ sumokėtų jam 14 049,69 litus. Taigi prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas teisėtas, pagrįstas įrodymais ir jo nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Atsakovo BUAB „AG Vimonta“ argumentai, kad A. K. finansinis reikalavimas netvirtintinas dėl tos priežastis, kad A. K. galimai neteisėtai perėmė didesnės vertės bankrutuojančios įmonės turtą (dvi transporto priemones), atmestini kaip neturintys reikšmės ginčo išsprendimui. Kaip jau minėta, bankrutuojančios įmonės turtas naudojamas būtent ir tik ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ draudžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, išskyrus numatytus mokesčių įstatymuose. Todėl įrodytas ir pagrįstas A. K. finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti tvirtinamas nepriklausomai nuo bankrutuojančios įmonės reikalavimų A. K. (nagrinėjamu atveju – ginčas dėl transporto priemonių perėmimo). Bankrutuojančios įmonės reikalavimai A. K., kaip ir pažymėjo skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, gali būti nagrinėjami kitoje byloje ir ginčų dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimų A. K. baigtis neturi įtakos šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Dėl šios priežasties kaip dėl nereikšmingų sprendžiant ginčą dėl A. K. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nepasisakytina dėl argumentų, susijusių su galimu bankrutuojančios įmonės reikalavimu A. K. grąžinti transporto priemones. Šie argumentai bus reikšmingi ir nagrinėjami sprendžiant ginčą dėl BUAB „AGVimonta“ reikalavimų A. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.