Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-144-1048/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
1-144-1048/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19735-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-144-1048/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19735-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.26.2; 2.12.1 (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 11 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. K., gimusi 1954 m. liepos 9 d., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., 2017 m. balandžio 21 d. apie 13 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo šeštoje laiptinėje, ketvirtame aukšte, aikštelėje prie buto (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje be aiškios priežasties sugriebusi už rankos stūmė nepilnametį M. V., gimusį 2002 m., į sieną, ko pasekoje suskilo M. V. ant kairės rankos buvęs uždėtas gipsas ir nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, taip ji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. K. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji G. K. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 13 val. 00 min, ji, būdama laiptinėje prie savo buto durų (duomenys neskelbtini), sutiko nepilnametį kaimyną M. V.. Su juo žodžiu sukonfliktavo ir sugriebusi M. už rankos, pastūmė jį į sieną. Kiek pamena, daugiau jam nieko nedarė ir nuėjo namo. Pirmos apklausos metu kalta neprisipažino, nes įvykio aplinkybių neprisiminė dėl girtumo, bet po pokalbio su V. V. ir jos sūnumi M. prisiminė. Labai gailisi to, kad pastūmė M. į sieną, dėl ko sulaužė jam ant rankos buvusią langetę ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. M. ir V. atsiprašė, šie jai atleido (b.l. 60-61).

Kaltinamosios G. K. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo M. V. ir liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė tądien, penktadienį tarp 12-13 val. su klasiokais E. ir E. parėjęs į savo namus. Paskui, išlydėdamas draugus, pravėrė buto duris ir išgirdo kažką lyg krentant. Pro laiptų turėklus pažiūrėjęs pamatė ketvirtame aukšte kaimynę. Nuėjo link jos, nes pamanė, kad jai bloga. Jos buto durys buvo praviros, ji bandė atsikelti. Paklausė, ar nereikia pagalbos, padėjo jai atsikelti. Tada ši ėmė jį kaltinti iškvietus policiją. Ji draugų akivaizdoje jį žemino necenzūriniais žodžiais, vadino narkomanais, kaltino jį, jo sesę, mamą. Jo nuomone, kaimynė buvo girta. Jo draugą E. S. buvo suėmusi už striukės, vėl vos nenukrito. M. V. prašė kaimynės eiti vidun, o pasikalbėti galėsianti būdama blaivi. Kaimynė atsakė norinti jį išauklėti. Jis tada supyko ir truputį šaukė, bei švelniai ją patraukė link jos buto durų, nes ji šūkavo laiptinėje, o kalbėdama dar apspjovė. Jis pasiūlė jai pasitraukti nuo durų, o ji atsakė tuoj jį patį patrauksianti. Buvo suėmusi jį už rankos, tačiau jis ją atstūmė. Tada ji paėmė už kitos rankos ir iš jėgų pastūmė jį į sieną. Jis užkliuvo už turėklų ir sugipsuota ranka atsitrenkė į sieną, po ko gipsas sulūžo. Nuo smūgio rankos piršte juto skausmą, gipsas lūžo dviejose vietose (b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, jog 2017 m. balandžio 21 d. apie 13 val. 00 min. jos sūnus M. V. iš mokyklos parėjo namo ir ketvirtame aukšte susitiko laiptinėje girtą G. K.. Sūnus sakė, kad pamačiusi jį kaimynė atsistojo nuo laiptų, ant kurių sėdėjo ir pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jo mama jai iškvietė policiją. Pasak jos, sūnus kaimynei gražiai bandė paaiškinti, kad policiją iškvietė kiti kaimynai, o ne jie, bet Gražina nesiklausė ir toliau koneveikė sūnų. Po to, priėjusi prie sūnaus ji sugriebė už krūtinės ir pradėjo jį purtydama šaukti ant jo. Tada sūnus liepė kaimynei nustoti taip elgtis, priešingu atveju pagrasino iškviesti policiją. Tai išgirdusi kaimynė dar labiau supyko ir stūmė jos sūnų į laiptinės sieną, dėl ko sūnus neišlaikė pusiausvyros ir kaire sugipsuota ranka trenkėsi į sieną, uždėtas gipsas suskilo. Pasak jos, G. K. sūnui sukėlė fizinį skausmą. Apklausta papildomai V. V. parodė, jog G. K. sūnaus M. atsiprašė, jis jai atleido, jokių pretenzijų jai neturi. Kaimynė tik pastūmė jos sūnų į sieną ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, jokių kitų sužalojimų jam nepadarė. Dėl lūžusios langetės jiems teko eiti pas gydytoją. Civilinio ieškinio nereikš (b.l. 9, 19).

2017 m. birželio 12 d. nutarimu V. V. leista kaip atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. R. parodė, jog G. K. yra jos kaimynė. Pasak jos, kaimynė yra labai konfliktiška, neblaivi dažnai kabinėjasi prie kaimynų ir vaikų. Jos nuomone, V-ame aukšte gyvenantis M. V. yra mandagus, geras berniukas. 2017 m. balandžio 21 d. apie pietus, išėjusi iš savo buto į laiptinę prasilenkė su M. V., bei dar vienu berniuku, kurio nepažįsta. Vaikams užlipus į IV aukštą, ji išgirdo triukšmą. Iš balso pažino G. K.. Dėl ko tarp pastarosios ir M. V. kilo konfliktas ji nesuprato, girdėjo tik jį sakant G. K. „kviesk, ir ką man padarys". Iš balso suprato, kad kaimynė girta. Ji nesikišo į konfliktą ir išėjo laukan. Grįžusi iš kaimynų sužinojo, kad G. K. apstumdė M. Pati to nematė, tik girdėjo konfliktą laiptinėje, ją toks G. K. elgesys labai papiktino (b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. Z. parodė 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 14 val. 00 min. buvusi viena savo namuose, bute (duomenys neskelbtini), kai laiptinėje išgirdo triukšmą. Pro buto durų akutę pamatė savo kaimynę iš buto (duomenys neskelbtini), jos vardo ir pavardės nežino, neblaivią, vos pastovinčią ant kojų. Šalia jos matė stovintį berniuką, gyvenantį bute penktame aukšte ir dar vieną, stovėjusį atokiau, t. y. laiptų aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukštų. Jos teigimu, kaimynė labai šaukė ant greta stovėjusio berniuko, tačiau konflikto priežasties nežino. Nematė, jog kaimynė būtų trenkusi berniukui, nes nuo buto durų nuėjo (b.1. 34-35).

2017 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 986/2017(04) užfiksuota, jog remiantis užduotyje suformuluotomis aplinkybėmis, M. V. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra. Gipso įtvaro lūžis nekvalifikuojamas sveikatos sutrikdymu (b.l. 27).

2017 m. balandžio 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedais užfiksuotas V. V. pareiškimas dėl jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, jos pirminė apklausa, įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), šeštoje laiptinėje esanti ketvirto aukšto laiptų aikštelė, bei pridėtas išrašas iš asmens sveikatos istorijos, kuriame užfiksuota, jog 2017 m. balandžio 25 d. apsilankymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu M. V. informavo, jog prieš tris dienas sutrenkus ranką į sieną sulūžo langetė, kuri ligoninėje nuimta ir sutvirtinta iš naujo (b.l. 8-13, 14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog G. K. 2017 m. balandžio 21 d. apie 13 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje be aiškios priežasties sugriebusi už rankos ir pastūmusi nepilnametį M. V., gimusį 2002 m., į sieną, dėl ko suskilo jo kairės rankos gipso įtvaras ir nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką.

Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors G. K. girtumas alkoholio kiekio matuokliu ar gydymo įstaigoje nepatikrintas, tačiau iš bylos duomenų ir jos pačios parodymų matyti, kad įvykio dieną ji buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2017 m. spalio 2 d. įtariamoji supažindinta su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 64-66).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veika yra tyčinė.

Kaltinamoji nėra teista, tačiau anksčiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b. l. 37), daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia – už viešosios tvarkos pažeidimus, paskirtas baudas moka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 39-43, 44-46), pensininkė, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, po 2015 m. liepos 20 d. centre nebesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje nėra (b.l. 52).

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 284 straipsnyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. K. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 62-63).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. K. 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. K., jog darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. K., kad asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. K., jog vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai G. K..

Informuoti kaltinamąją, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Diržienė