Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-691-337/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-27
Bylos Nr.
1S-691-337/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Nr.1S-691-337/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,advokatui gynėjui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo G. Ž. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-13 nutarties, kuria G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. įtariamas tuo, kad jis, 2010-07-12 apie 22.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. ir dvejais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, apgaule išviliojęs nukentėjusįjį M. J. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvežė M. J. į Panevėžio rajono, Paberžio kaimo teritoriją, kur su nusikaltimo bendrininkais atėmė laisvę nukentėjusiajam bei panaudodamas fizinį smurtą – smaugdamas bei suduodamas smūgius M. J. į galvos sritį, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė M. J. perduoti didelės vertės turtą – pinigus 20000 eurų (69 000 litų), tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.

2010-08-11 G. Ž. buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-13 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Šalies argumentai

Suimtojo G. Ž. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-13 nutartį ir G. Ž. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad ši teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nutartyje nėra išdėstyti duomenys, kurie teismui tariamai leido pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nutartyje tik išvardinti tam tikrų procesinių veiksmų pavadinimai, nenurodant konkrečių tyrimo veiksmų ir visiškai nenurodant, kokie būtent duomenys išvardintuose protokoluose leido teismui pagrįstai manyti, kad G. Ž. nusikalto. Gynėjo manymu, duomenys, kuriais prokuroras grindė savo prašymą, yra pakankamai prieštaringi, nenuoseklūs, logiškai sunkiai paaiškinami vienintelio nukentėjusiojo parodymai, kurie negali būti vertinami kaip patikimi duomenys pagrįstai įtarti įtariamąjį. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir juose esantys prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių, jog jis savo parodymuose nutyli svarbias aplinkybes, kurios galimai privers keisti įtariamųjų veiksmų teisinį įvertinimą ir taikyti jų atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą, numatantį švelnesnę atsakomybę, jei tokia apskritai bus taikoma. Kadangi šiuo metu nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad G. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į įtariamojo asmenybę, jo užimtumą, legalių pajamų turėjimą, tvirtus socialinius ryšius, galimas įtarimas padarius apysunkį tyčinį nusikaltimą galėjo ir gali būti užkardomas už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo manymu, nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs nuo gresiančios nebūtinai realios laisvės atėmimo bausmės. O legalių pajamų buvimas šalina galimybę pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Taip pat gynėjas teigia, kad nesuprantamas teismo motyvas, kad G. Ž. gali būti siejamas su nukentėjusiojo M. J. buto durų padegimu, nes teismui pateiktoje medžiagoje tokių duomenų visiškai nebuvo. Todėl neaišku, iš kur teismas tokius duomenis gavo, nes bent šiuo metu G. Ž. su šiuo įvykiu niekaip nėra siejamas.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-13 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas G. Ž. paskirta pagrįstai.

Skundu suimtojo gynėjas ginčija paskiriant G. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą daromą išvadą apie duomenų, kuriais remiantis buvo galima pagrįstai manyti, kad G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, pakankamumą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje medžiagoje, tokių duomenų pakako ir šie duomenys bent iš dalies yra įvardinti nutartyje. Byloje surinkti duomenys, t. y. nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, parodymų patikrinimo vietoje bei parodymo atpažinti protokolų duomenys, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad G. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiama nutartimi įtariamajam G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būdamas laisvas įtariamasis G. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, suėmimo skyrimo metu nebuvo. Suimtasis G. Ž. yra neteistas (teistumas išnykęs), dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, šioje byloje jis įtariamas padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Manyti, kad G. Ž. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus iš esmės vien tik dėl to, jog jis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 3 p., apylinkės teismui skundžiama nutartimi skiriant G. Ž. suėmimą, nebuvo, todėl šis suėmimo skyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Nors suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei dirba, tačiau tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas G. Ž., pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, taip pat gresiančios griežtos bausmės tikimybė, bei tai, kad jis yra nevedęs ir nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai nustatė esant ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo pagrindą. Šį suėmimo skyrimo pagrindą pagrindžia G. Ž. inkriminuojamo BK 181 str. 3 d. numatyto nusikaltimo pobūdis, be kita ko pasireiškęs psichinės bei fizinės prievartos nukentėjusiajam darymu, bei byloje esantys tai patvirtinantys duomenys – nukentėjusiojo išsamūs parodymai ir liudytojos parodymai, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. Ž. gali trukdyti procesui – pats ar per kitus asmenis paveikdamas nukentėjusįjį, liudytojus ar kitus nenustatytus įtariamuosius (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik G. Ž. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta. Aukščiau nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai yra patvirtinti šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje surinktais faktiniais duomenimis. Skundo teiginys apie švelnesnių kardomųjų priemonių galimą paskyrimą kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo nepaneigia.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas – G. Ž. paskirta nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Suimtojo G. Ž. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-13 nutartį.

Pašalinti iš Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-08-13 nutarties kardomosios priemonės – suėmimo G. Ž. skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas