Kauno apygardos teismo nutarimas

2020-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-496-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-16
Bylos Nr.
AN2-496-926/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01450-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-496-926/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01450-2020-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo P. B. (toliau – P. B.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu P. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 24 d., 9.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai jie įrengti. Už šios administracinio nusižengimo padarymą P. B. buvo nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, P. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu P. B. skundą tenkino: panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – P. B. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Institucijos teigimu, P. B. administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai jo kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų. Sustabdęs P. B. vairuojamą automobilį, policijos pareigūnas paklausė jo, kodėl vairuoja neprisisegęs saugos diržo, į ką šis atsakė, kad važiuoja iš parduotuvės namo, visai netoli. Iš to seka, kad savo padaryto pažeidimo P. B. neginčijo. Be to, P. B. pažeidimą fiksavę pareigūnai V. A. ir J. B. jau yra grąžinti į tarnybą, jų veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo požymių, todėl V. A. teiginiai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad P. B. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu P. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 24 d., 9.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai jie įrengti. Nors P. B. neigia vairavęs automobilį neprisisegęs saugos diržo, tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, prasilenkdami su P. B. vairuotu automobiliu jie matė, kaip jis, pamatęs pareigūnų tarnybinį automobilį, juosiasi saugos diržą, iš ko seka, kad saugos diržą asmuo prisisegė jau dalyvaudamas eisme, t. y. transporto priemonei judant.

8. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse (Kelių eismo taisyklių 198 punktas). Nors, sprendžiant iš aptartų Kelių eismo taisyklių normų, neprisisegti saugos diržo galima gyvenvietėse važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse, tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, asmuo važiavo keliu, todėl reikalavimą prisisegti saugos diržą, kas, sprendžiant iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nebuvo padaryta, P. B. privalėjo vykdyti.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas nesivadovavo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, konstatuodamas, kad pareigūnų M. A. ir V. A. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl galimai jų padarytos nusikalstamos veikos ir jie yra nušalinti nuo darbo. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas nesutinka. Jokia medžiaga apie pareigūnų atžvilgiu pradėtą tyrimą, vertinamu atveju nebuvo išreikalauta, ji teismui nepateikta, pasikliaujant vien tik telefonu pateikta informacija, kad pareigūnams M. A. ir V. A. yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie tęsiasi iki šiol, dėl ko, negalima užtikrinti jų dalyvavimo procese (b. l. 20). Iš aptariamo tarnybinio pranešimo nėra aišku, dėl kokių veiksmų pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, ar šie veiksmai susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Tokiu būdu, nesiremti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija vien tik dėl neaišku kokiu pagrindu jų atžvilgiu pradėto tyrimo, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Tam buvo būtina papildoma medžiaga, kurios apylinkės teismas nepagrįstai neišsireikalavo.

10. Svarbu ir tai, kad skundžiamas nutarimas analizuojamu atveju buvo priimtas ne tik nesivadovaujant pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bet ir neapklausus jų teismo posėdžio metu, nors byloje neginčytinai nustatyta, kad iš esmės jie yra vieninteliai liudytojai, galintys patvirtinti/paneigti P. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo ar nukentėjusiojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu. Dėl šios priežasties, asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktu, buvo būtina apklausti pareigūnus teismo posėdyje, ko apylinkės teismas vėlgi nepadarė.

11. Tuo tarpu paties P. B. parodymai skirtingose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs. 2020 m. birželio 25 d., t. y. po įvykio praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui, pateikdamas savo rašytinius paaiškinimus, P. B. teigė, jog saugos diržą buvo prisisegęs, o policijos pareigūnai jį greičiausiai sustabdė dėl neįjungtų šviesų, administracinio nusižengimo protokolo jis neskaitė, jį tik pasirašė, o perskaitė namuose. Sprendžiant iš šio paaiškinimo turinio, akivaizdu, jog jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai iš jo reikalavo ir paėmė kyšį, P. B. nenurodė. Tuo tarpu skunde apylinkės teismui jis jau tvirtino, kad policijos pareigūnai iš jo reikalavo ir jis davė kyšį, dėl ko, pareigūnų atžvilgiu yra pradėtas tyrimas. Šie prieštaravimai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pašalinti, P. B. liko prie savo skunde apylinkės teisme išdėstytų aplinkybių. Tokiu būdu, vadovautis tokiais prieštaringais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kai jų iš esmės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, teismo posėdyje neapklausus liudytojų, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

12. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą P. B. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą P. B. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų P. B. teisę į apeliaciją.

13. Tokiu būdu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla P. B. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą P. B. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė