Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1090-1060/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
e1-1090-1060/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1090-1060/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38152-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

PrienaiAlytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. G. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. spalio 31 d. apie 20 val. 00 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, E. R. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė E. R. penkis smūgius kumščiu į galvą, suėmęs ranka pasuko jos dešinę ranką, tuo nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis gyveno E. R. priklausančioje sodyboje, padėjo dirbti ūkio darbus. Su E. R. nesieja jokie artimi, šeimyniniai, giminystės ryšiai, bendros buities nevedė. Sodyboje E. R. leido vaikščioti ir naudotis sodybos pastatais, ateiti ir būti name, kambariuose. 2020 metų rudenį, mirus E. R. sugyventiniui, jis išsikraustė į savo namus, bet vėliau sugalvojo sugrįžti į E. R. namus, nes ji gyveno viena, serga, todėl jai reikia pagalbos. Jis keletą kartų siūlė E. R. gyventi kartu, bet ji atsisakė. Su E. R. jokie santykiai nesieja, bet jis nori padėti. 2021 m. spalio 31 d. vakare jis buvo gėręs alkoholio. Kiek buvo išgėręs, jis neprisimena, bet jautėsi neblaivus. Vakare, gal apie 20.00 val. jis pasiėmė degtinės ir nuėjo į E. R. sodybą, pabeldė į namo langą. E. R. pasakė, kad guli, jo neįsileis. Neblaivus jis supyko, pagalvojo, kad pas E. R. yra svečių, todėl priėjęs prie namo lauko durų, jas stipriai pastūmė. Lauko durys iš vidaus nerakinamos, tik užsistumia. Stipriai pastūmęs pečiu, atidarė lauko duris ir įėjo į kambarį. E. R. pradėjo kažką šaukti, todėl jis dar labiau susinervino ir kad ji nerėktų, kumščiu smogė gulinčiai E. R. keletą smūgių kumščiu į galvą. Buvo neblaivus, jo smūgiai buvo stiprūs, todėl jis galėjo E. R. sukelti fizinį skausmą, nes ji pradėjo rėkti, dengėsi galvą. Jis suprato, kad E. R. nuo jo smūgių skauda, todėl nuo jos atsitraukė. E. R. pagrasino iškviesti policiją, todėl iš suėmęs delnu už rankos, ištraukė jos laikytą klavišinį mobiliojo ryšio telefoną. Telefoną iš jos atėmė, kad ji niekam neskambintų, nes jos skriausti neketino, nenorėjo prisidaryti problemų. Telefoną iš karto padėjo tame pačiame kambaryje gėlės vazone. Ji matė, kad telefoną padėjo vazone. E. R. sakė, kad nuo jo smūgių skauda galvą. Jis buvo labai neblaivus ir susinervinęs, todėl koridoriuje sugriebęs nuo skalbimo mašinos buvusį plaktuką, tyčia juo smogė vieną kartą į koridoriuje stovinčią skalbimo mainą ir išdaužė skalbimo mašinos šoninių durelių stiklą. Stiklą išdaužė dėl girtumo ir pykčio. Tuo metu E. R. atsikėlė iš lovos ir jis nurimo. Tuo konfliktas baigėsi. Jie su E. R. išgėrė jo atsineštą alkoholį. Kai išgėrė butelį degtinės, jis išėjo į savo namus. E. R. sakė, kad jai skauda galvą, bet išorinių sužalojimų nematė. Po keleto dienų sužinojo, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo, E. R. kreipėsi į policiją. Jis E. R. atsiprašė, jai padėjo buities darbuose, nes E. R. sirguliavo, buvo peršalusi, o vėliau susirgo Covid-19. Jis surado ir pakeitė išdaužytą skalbimo mašinos durų stiklą, padarytą žalą atlygino, labai gailisi dėl fizinio skausmo sukėlimo. Padėdamas E. R. buityje, jis taip pat susirgo Covid-19 (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 49 – 50).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. R. parodė, kad D. G. apie metus gyveno jos sodyboje ir padėjo dirbti ūkio darbus. 2020 metų lapkričio pradžioje D. G. paprašė išsikelti iš jos namų. Ji su D. G. artimai nebendravo, bendro ūkio ir bendros buities neturėjo, nebuvo sugyventiniai, jokių šeiminių ar giminystės ryšių nėra. D. G. gyveno kaip pagalbininkas, jos leidimu vaikščiojo po visus sodybos pastatus, lankydavosi name, kambariuose. D. G. netoliese turi namus, bet juose nėra elektros, kuro, todėl D. G. nori gyventi jos namuose. Atstumtas D. G. pyksta, bet vis lanko, ateina nekviestas, pavydi. 2021 m. spalio 31 d. apie 20 val. vienkiemyje esančioje sodyboje buvo viena, kai atėjęs neblaivus D. G. pabeldė į namo langą, parodė atsineštą degtinės butelį, prašė įleisti. Ji gulėjo ir sakė, kad neleis. D. G. supyko ir priėjęs prie lauko durų jas kažkaip atidarė. Namo lauko duris buvo iš vidaus per spynos kilpą užkišusi pagaliu. Durys nebuvo užrakintos. Neblaivus D. G. įėjo į kambarį, kažką bambėdamas stipriai smogė jai gal penkis smūgius kumščiu į galvą. Mušdamas D. G. sukėlė fizinį skausmą ir kažką neaiškiai kalbėjo, priekaištavo dėl kažko. Ji gulėjo ir nesigynė, tik pasiėmė prie lovos buvusį seną klavišinį turtinės vertės neturintį mobiliojo ryšio telefoną, kurio modelio nežino. Telefoną paėmė, nes norėjo skambinti mamai. D. G. sugriebė jos dešinę ranką už žasto ir pasuko. Paėmęs iš rankos telefoną, jį padėjo kambaryje gėlės vazone. D. G. nuo jos atsitraukė. Ji sakė, kad skauda galvą, jautė patinimą smūgių vietoje. Matė, kad D. G. neblaivus ir labai susinervinęs, matė, kad jis iš įsiūčio koridoriuje ant skalbimo mašinos buvusiu plaktuku tyčia išdaužė senos, naudotos „Beko“ skalbimo mašinos šoninių durelių stiklą. Stiklas bevertis, nes skalbimo mašina sena, be to po šio įvykio D. G. pats parūpino ir pakeitė išdaužytą durelių stiklą. Dėl įsibrovimo į namą, dėl išdaužyto skalbyklės stiklo, pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Seną mobiliojo ryšio telefoną D. G. taip pat paėmė tik norėdamas, kad ji mamai neskambintų. Jis telefono nepagrobė, tik paėmė iš jos ir padėjo į vazoną. Kai D. G. atsitraukė nuo lovos, ji atsikėlė. D. G. nurimo ir abu gėrė jo atsineštą alkoholį. Kai išgėrė butelį degtinės, D. G. išėjo, o ji nuėjusi pas kaimyną, paprašė iškviesti pagalbą. Greitosios medicininės pagalbos jai nereikėjo. Nuo suduotų D. G. smūgių skaudėjo galvą, buvo patinimai, bet į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. D. G. smogdamas kumščiu gal penkis smūgius sukėlė fizinį skausmą, kurį jautė keletą dienų, bet jos nesužalojo. Vėliau D. G. atsiprašė, padarytą žalą atlygino, civilinio ieškinio nereiškia ir jam pretenzijų neturi. D. G. lankė, padėjo atlikti buities darbus, su juo susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 19).

5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. R. pranešė, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) atėjęs neblaivus pažįstamas, D. G., įsibrovęs pro duris ir įbėgęs į kambarį, jai gulint lovoje sudavė kumščiais kelis (mažiau nei penkis) smūgius jai į pakaušį, ir iš karto po to jai skambinant telefonu, suko dešinę ranką, kad paimti telefoną ir atėmė jį. Telefonas menkavertis. Dėl D. G. veiksmų juto fizinį skausmą, galvoje, plaukuotoje dalyje likęs gumbas. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 7 – 10).

6. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. G., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas E. R. penkis smūgius kumščiu į galvą ir pasukęs jos dešinę ranką nukentėjusiajai E. R. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. G. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė E. R. penkis smūgius kumščiu į galvą ir suėmęs ranka pasuko jos dešinę ranką. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamasis įėjo į kambarį, kažką bambėdamas stipriai smogė jai gal penkis smūgius kumščiu į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą, tuo tarpu ji gulėjo ir nesigynė, tik pasiėmė prie lovos buvusį mobiliojo ryšio telefoną ir tuomet D. G. sugriebė jos dešinę ranką už žasto ir ranką pasuko. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

7. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

8. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. G. dėl E. R. sukelto fizinio skausmo, pasitvirtino. Kaltinamasis D. G. sąmoningai sudavė penkis smūgius kumščiu E. R. į galvą ir pasuko jos dešinę ranką. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius ranka), padaryti penki sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (sužalota galvos sritis) daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad E. R. patirtas fizinis skausmas yra D. G. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai suduoti iš viso penki smūgiai, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tai darė gan intensyviai, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

9. Teismas konstatuoja, kad D. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 55 – 60). Šuo atveju yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

11. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. G. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 36 – 37), administracine tvarka nebaustas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 38 – 39), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 40 – 42), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 45). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo sukeltas pasekmes, skiriama geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitinkanti BK 48 straipsnyje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. BK 64¹ straipsnyje, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

13. Kaltinamajam D. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 51 – 52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti D. G. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Palikti galioti D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį D. G. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam D. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. G., kad:

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė