Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. 23.10 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,93% promilių neblaivumas), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą sudavė vieną smūgį ranka S. L. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą veido srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. dėl nusikalstamos veikos savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad jis su trimis draugais atėjome į barą „(duomenys neskelbtini)“, padėjo atsineštus alkoholinius gėrimus ant žemės maišiuke ir ėjo į tualetą, eidamas užkalbino žmones. Po to pamatė kaip barmenė paėmė butelį degtinės ir pasakė „konfiskuosiu“. Jis jai pasakė „atiduok man ir išeinu“. Ji neatidavė butelio, jis nusekė jai iš paskos. Ji padėjo butelį bare. Kai pamatė, kad neatstos ir padėjo butelį ant stalo. Jis, pasiėmęs butelį, norėjo išeiti, tada nukentėjęs su savo draugu pradėjo lįsti prie jo, sakė „ką čia darai“. Jis veržėsi pro juos, jie jo nepaleido, laikė už striukės. Pradėjo jausti įtampą. Patraukė ranką ir striukė suplyšo. Tada jau nekontroliuodamas savęs sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį. Priėjo R. ir pasakė, kad iškvietė policiją. Nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu, nes jam suma per didelė, jis dirba, augina sūnų, sutiktų atlyginti ieškinį iki 25 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

nukentėjusio S. L. parodymais, iš kurių matyti, kad jis sėdėjo prie baro, nugara į barą, gėrė antrą alaus bokalą. Išgirdęs kaip R. šaukė, kad negalima eiti už baro, atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis yra už baro ir sugriebęs purto barmenę R. už peties, ji purtoma lingavo ir klykė. Tada jis su J. greitai čiupo kaltinamąjį, galėjo suplėšyti tuo momentu jo striukę, ištempė jį iš už baro, jis priešinosi, veržėsi atgal į barą. Stengėsi jį išstumti iš baro teritorijos, kad jis nepultų barmenės ir nepadarytų dar daugiau žalos. Jis priešinosi, stumdėsi, veržėsi atgal į barą. Besistumdant kaltinamasis smogė į tarpuakį, atšoko nuo jų, išsitraukė butelį iš kišenės, grasino. Tuo metu R. atėjo iš baro ir pasakė, kad iškviesta policiją. Kaltinamasis pasidėjo butelį už tvoros ir bandė pasišalinti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis su J. liepė jam grįžti atgal, jis pakluso, grįžo atgal. Kraujosruvos po smūgio sukėlė nepatogumų darbe, nes dirba nacionaliniame dramos teatre, reikėjo darbe sėdėti su tamsiais akiniais, juto skausmą, kuris pasireiškė po kelių dienų. Išgertas alkoholis - apie pusantro bokalo alaus - neturėjo įtakos jo veiksmams;

liudytojos R. B. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirbo barmene kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną išėjo surinkti stikliukų į terasą ir ant vieno stalo rado butelį su alkoholiu. Prie staliuko sėdėjo trys žmonės, M. M. jų tarpe nebuvo. Paėmusi tą butelį nešė į kavinės vidų. Tada M. pamatė ir pradėjo prie jos agresyviai kabinėtis, šaukti, reikalavo atiduoti butelį, griebė už rankų. Vaikinai, sėdėję bare, pasakė jam „ką darai, nelįsk prie jos“. M. M. ėjo paskui ją, nusileido laiptukais ir Justas pamatė, kad prie jos kaltinamasis kabinėjasi. Jis užstojo jam kelią, ji praėjo į barą, užėjo už baro, bet nespėjo nieko padėti ir jis, užlindęs už baro, griebė jai už rankų, ištraukė butelį. S. su J. jį ištempė į lauką, nes jis nenorėjo išeiti. Kas ten vyko nematė, nes liko viduje. Ji išėjo į lauką ir suprato, kad buvo įvykę muštynės. Justas sakė, kad M. M. agresyvus, darkosi, bandė iš butelio trenkti. Atvažiavo policija, ir jiems viską papasakojo. L. buvo ant kaktos gumbas, atnešė jam ledo. Po kelių dienų atsirado jam mėlynės po akim;

liudytojo J. M. parodymais, iš kurių matyti, kad būdamas bare „(duomenys neskelbtini)“ ir išgirdęs lauke triukšmą, išėjo ir pamatė, kaip kaltinamasis bėgo paskui R. ir tampė ją. Atsistojo tarpe jų, sakė, kad nelįstų. R. nuėjo į vidų, jis praėjo pro jį ir nuėjo už baro, pradėjo R. tampyti. Tada jis su S. pradėjo jį tempti, sakė jam eiti iš ten. Jis pradėjo konfliktuoti, stumdytis, bandė smūgiuoti, taip pat ir su buteliu. Jie stūmė kaltinamąjį į lauką, jis buvo agresyvus, sudavė S. L. vos išėjus iš kavinės, lauke, užlipus laiptais;

liudytojo A. M. parodymais, iš kurių matyti, kad atsimena tiek, kad bare įvyko konfliktas, muštynės ir vienas asmuo sudavė kitam asmeniui. Barmenė teigė, kad ją sulaikytas asmuo stumdė, nukentėjęs laikė ledą ant veido. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; iš liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis. 2020-09-19 apie 23.20 val. patruliuojant su vyr. patruliu N. Z. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), bare yra agresyvus asmuo, kuris prašomas iš baro neišeina. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja R. B., kuri paaiškino, jog jai dirbant šiame bare užėjo vyriškis, kuris į barą atsinešė savo alkoholinius gėrimus. Jai paprašius vyriškio nevartoti savo atsineštų gėrimų pastarasis pradėjo konfliktuoti, ją stumdyti. Tai pamatę kiti baro lankytojai bandė išprašyti vyriškį iš baro, tada įvyko tarp jų grumtynės, kurių metu vienam iš bandžiusiu sutramdyti vyriškį buvo suduotas smūgis į galvos sritį. R. B. nurodė konfliktavusį vyriškį - M. M., kuris stovėjo lauke prie baro, šalia stovėjo kiti du vyriškiai, kurie prisistatė J. M. ir S. L., kurie paaiškino, taip pat, kaip ir R. B., kad jie bandė išvesti iš baro konfliktavusį M. M., dėl to tarp jų gavosi susistumdymas, kurio metu M. M. tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį S. L. į kaktos sritį (b. l. 59-60);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2279-2020(02), iš kurios matyti, kad S. L. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) veido srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, ji padaryta praėjus nemažiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32);

2020-09-19 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr.4665, iš kurio matyti, kad M. M. fiksuotas 0,93 promilių girtumas (b. l. 91).

Taigi, tiek iš specialisto išvados, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu ištirtų rašytinių įrodymų, tiek iš kaltinamojo apklausos teisme bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų duotų teisme matyti, kad kaltinamojo M. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis M. M. pripažino sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad jis gynėsi, jo veiksmus prašo vertinti kaip būtinąją gintį.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, objektyviai joks pavojingas pavojus kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės nebuvo kilęs, S. L. ir J. M. kaltinamojo nesužalojo ir nesiekė to padaryti, smūgis buvo suduotas jau po to, kai nukentėjęs ir liudytojas J. M. išvedė kaltinamąjį iš baro dėl paties kaltinamojo netinkamo elgesio baro darbuotojos atžvilgiu.

Taigi teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad M. M. 2020 m. rugsėjo 19 d. 23.10 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,93% promilių neblaivumas), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą sudavė vieną smūgį ranka S. L. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą veido srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis neteistas (b. l. 95), administracine tvarka baustas (b. l. 96), dirbantis (b. l. 97), neužregistruotas Priklausomybės ligų centre (b. l. 100), VšĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 102).

Kaltinamasis M. M. padarė nesunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą, praeityje neteistas, kaltę iš esmės pripažino, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už šiuos nusikaltimus taikomą laisvės apribojimo bausmės sankcijos vidurkį.

Nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta ekchimozė (poodinė kraujosruva) veido srityje. Sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį ranka ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 500 eurų suma.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti M. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

S. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. M. 500 (penkis šimtus) Eur S. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.