Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka išsprendusi ieškovo I. K. (I. K.) ieškinio atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovė deklaravo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Teisme 2014-08-19 gautas I. K. atstovės pagal įgaliojimą S. K. pranešimas, kad pasikeitė O. K. gyvenamoji vieta, ji išvyko iš Klaipėdos ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2014-08-22 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą ir išspręsti ieškinio teismingumo klausimą ir primokėti 243,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas žyminį mokestį primokėjo, nurodė, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tik pablogėjus šeiminiams santykiams laikinai atsakovė O. K. yra išvykusi gyventi pas savo tėvus į Visagino miestą. Kaip įrodymą, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas pateikia 2013-03-28 sudarytą ir 2014-04-01 atšauktą įgaliojimą Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure, kur nurodyta minėta atsakovės gyvenamoji vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o jei asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, gyvenamąja vieta laikoma vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, t. y. kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta, arba kur jis gyvena ilgiausiai (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma fizinio asmens gyvenamoji vieta – turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad įgaliojime nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad atsakovė faktiškai dažniausiai gyvena nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Be to, ieškovo atstovas nurodo, kad tik pablogėjus šeiminiams santykiams laikinai atsakovė O. K. yra išvykusi gyventi pas savo tėvus į Visagino miestą. Tačiau byloje nagrinėjamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į dalintino turo balansą, nes įgytas iki santuokos, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, tai savo atsiliepime pripažįsta ir N. B. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad skiria vaikui kas mėnesį 500-600 Lt išlaikymą, ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaikas gyvena su atsakove ir kartu su ja išvyko į Visaginą. Kadangi atsakovės gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, laikytina, kad atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CPK 30 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis dėl teismingumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Visagino miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo I. K. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ieškovui išaiškintina, kad, pateikiant atskirąjį skundą, ieškovas kartu turi pateikti ieškinio ir jo priedų originalus.