Utenos apylinkės teismo nutarimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Ž., jo advokatui Dainiui Tamošiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 16 d. L. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – protokolas), kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 16 d., apie 20.15 val. Anykščių raj. „Puntukas“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete medžiojo tykojant iš bokštelio su užtaisytu ir į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu TIKKAT3 308 Winchester Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo uždėtas optinis taikiklis „Meopta“ Nr. (duomenys neskelbtini). L. Ž. medžiojo turėdamas medžioklės klubo „Puntukas“ vadovo J. P. jam 2016 m. sausio 12 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 00144, kuriame nebuvo įrašo apie 2016 m. kovo 16 d. vykdytą L. Ž. medžioklę minėtame medžioklės plotų vienete. Tokiais savo veiksmais L. Ž. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 punktą, 23 punktą, 58.2.1 punktą, 74 punktą, 74.1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. Ž. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo prisipažino visiškai ir labai dėl to gailėjosi. Paaiškino, kad tiesiog per neatidumą, neapdairumą pamiršo įrašyti į medžioklės lapą apie 2016 m. kovo 16 d. vykusią medžioklę.

Teismo posėdžio metu L. Ž. atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas pažymėjo, kad atsižvelgiant į L. Ž. charakteristiką, į šeimos sudėtį, į jo gaunamas pajamas per mėnesį, į tai, kad ankščiau L. Ž. nėra nei karto baustas administracine tvarka, kad nėra padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų susijusių su medžiokle ar žūkle, į jo turimus įsipareigojimus AB DNB bankui, į jo svarbų indelį medžioklės klubo „Punktukas“ veikloje, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir netaikyti ATPK 85 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo bei skirti kiek įmanoma mažesnę sankcijoje numatytą baudą ir esant galimybei, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.2AT-21-2012; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 2AT-39-2014).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 85 straipsnis numato atsakomybę už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. ATPK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Iš minėtos normos formuluotės matyti, kad atsakomybė pagal šią norma galima esant dviem alternatyviems atvejams. Nagrinėjamu atveju yra aktualus pirmas ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytas atvejis, t.y. jei medžiotojas būna medžioklės plote ir pažeidžia numatytus medžioklės taisyklių reikalavimus, tačiau pats neatlieka medžioklės veiksmų. Teismas pažymi, kad nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog pagal ATPK 85 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, tarp jų ir „Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių“ 58.2 punkto, pažeidimų padarymą tiek tyčia, tiek neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013).

Kaip matyti iš protokolo, L. Ž. kaltinamas pažeidęs 2000 m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklės) 16.2 punktą, 23 punktą, 58.2.1 punktą, 74 punktą, 74.1 punktą. Medžioklės taisyklių 16.2 punktas numato, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą, už kurio (medžioklės lapo) užpildymą atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (medžioklės taisyklių 23 punktas). Medžioklės taisyklių 58.2.1. punktas numato, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, o 74 ir 74.1 punktai, numato, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos medžiotojų klubo „Puntukas“ klubo priminko išduotame 2016 m. sausio 12 d. medžioklės lape, nurodyta, jog medžioklė bus vykdoma Anykščių raj. savivaldybėje esančiame m/k „Puntukas“ medžioklės plotų vienete, kad medžioklės vadovas yra L. Ž., kad medžioklės lapas galioja nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (b.l. 8). Paskutinis įrašas apie vykdytą medžioklę yra padarytas 2016 m. kovo 13 d., o įrašo apie 2016 m. kovo 16 d. vykdytą medžioklę, nėra (b.l. 8). Byloje esantys vaizdo įrašai (b.l.15), nuotraukos (b.l. 13-14), L. Ž. paaiškinimai duoti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 5) bei teismo posėdžio metu, patvirtina, kad L. Ž. padarytas teisės pažeidimas atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 85 straipsnio 5 dalies sudėties požymius, t.y. L. Ž., turėdamas teisę medžioti, buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nebuvo įrašo apie jį ir gyvūnas nesumedžiotas, todėl L. Ž. veika surašant protokolą teisingai kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį.

L. Ž. vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu prašo taikyti mažesnę piniginę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda, neatimant teisės medžioti. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011; 2014 m. kovo 18 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-18-2014 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – medžioklės taisyklės pažeistos dėl L. Ž. neatsargumo, taisyklės pažeistos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, neatlikus medžiojimo veiksmų, pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, visuomenei jokia žala nepadaryta; į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį – anksčiau neteistas, administracine tvarka už jokius pažeidimus nebaustas, į tai, kad tiek pažeidimo forminimo metu, tiek teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo gailėjosi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta; taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir L. Ž. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 85 straipsnio 5 dalies sankcijoje, t. y. skirti minimalią 579 Eur baudą neskiriant teisės medžioti atėmimo. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos paskyrimas bus pakankama poveikio priemonė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 286 – 288 straipsniais, teismas

nutarė:

L. Ž. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą be teisės medžioti atėmimo.

L. Ž. paskirtos 579 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikui, kas mėnesį sumokant po 96,50 Eur (mokėjimai turi būti atlikti nuo 2016 metų gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn.).

Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16056231141.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.