- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 2-25-715/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03471-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- O. P.
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Algimantas Ruginis, Rita Lankutienė
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,
dalyvaujant ieškovui J. P., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, atsakovei O. P., jos atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, trečiajam asmeniui I. Š., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei O. P. dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. P. savo ieškinyje nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007-02-14 priimtu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-318-715/2007, nutraukė jo ir atsakovės santuoką, kuri 1992-01-10 buvo įregistruota Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes daugiau kaip septynerius metus, tai yra nuo 1999 m., jie nebegyveno kartu, nebepalaikė santuokinių ryšių ir nebevedė bendro ūkio. Teigė, kad jų šeimoje, su atsakove O. P., vaikų negimė. 2002-09-10 atsakovė O. P. pagimdė mergaitę ir, jis teigė, kad jos tėvu jis nėra. Nepilnametės mergaitės Lauros tėvas, kaip pasak ieškovo, pripažįsta ir pati atsakovė O. P., yra jos buvęs sugyventinis A. L. su kuriuo gyveno nuo 2001 m., tačiau jis 2006-11-13 mirė. Pasak ieškovo, kadangi, kai 2002-09-10 gimė atsakovės duktė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su atsakove, nors jis jau ir nebegyveno kartu nuo 1999 m., tačiau dar nebuvo nutraukęs santuokos, todėl 2002-09-10 gimusios atsakovės dukters L. P. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas. Kadangi iki ieškovo ir atsakovės skyrybų bei po skyrybų teismine tvarka, ieškovas nenuginčijo dukters L. P. tėvystės, tai iki šiol atsakovės duktė L. P. yra laikoma jo duktė. Ieškovas teigė, kad po jų skyrybų atsakovė O. P. žadėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės, jos nepilnametei dukrai Laurai, nuginčijimo, tačiau iki šiol ji to nepadarė. Todėl prašo nustatyti, kad ieškovas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters L. P., gim. 2002-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir L. P., gim. 2002-09-10, nėra ieškovo duktė. Panaikinti duomenis, įrašytus atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. P., gim. 2002-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo išduotas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-08-27 „duomenys apie tėvą“, kad jis nėra vaiko tėvas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (45–46 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė O. P. atsiliepime į ieškovo J. P. ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo nurodė, kad ji visiškai sutinka su ieškovo ieškiniu dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui, jos dukrai L. P., gim. 2002-09-10, nuginčijimo. Atsakovė teigė, kad su ieškovu nuo 1999 m. nebegyveno kartu ir nuo tada nebepalaikė santuokinių ryšių bei nebevedė bendro ūkio. Nurodė, kad nuo 2001 m. pradžios gyveno su A. L. (Daubarių k., Mažeikių r. sav.) pas atsakovės motiną V. B.. Pažymėjo, jog su juo gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, palaikė intymius ryšius, todėl 2002-09-10 jiems gimė dukra Laura, kurios biologinis tėvas yra A. L.. Kadangi tuo metu, tai yra 2002-09-10 gimus dukrai Laurai, dar nebuvo nutraukus santuokos su ieškovu J. P., todėl gimusios dukters L. P. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) išduotame Mažeikių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, buvo įrašyti duomenys apie vaiko tėvą, kad ieškovo J. P. yra jos dukters Lauros, gim. 2002-09-10, tėvas, nors dukters tėvas, pasak atsakovės, yra A. L.. Atsakovės teigimu, jos sugyventinis ir vaiko tėvas A. L. mirė 2006-11-13, taip ir nespėjęs nuginčyti vaikui tėvystės. Todėl prašo teismo visiškai patenkinti ieškovo J. P. ieškinį ir neskirti genominės medicininės ekspertizės L. P., gim. 2002-09-10, tėvystei nustatyti, nes, pasak atsakovės, ieškovas J. P. tikrai nėra vaiko tėvas, nes su juo nuo 1999 m. nebepalaikė jokių intymių ryšių. (64–65 b. l.).
Atsiliepime trečiasis asmuo I. Š. nurodė, kad nuo 2010-04-15 globoja O. P. dukrą L. P., gim. 2002-09-10. Ji bendraudama su Laura susidarė nuomonę, kad ieškovas nėra Lauros tėvas, nes, pirma, visą laiką Laura minėdavo kitą žmogų, antra, vaiko atmintyje liko tėvo laidotuvės, jo netektis ir tėvo ilgesys (kalbėdama apie tėvą visą laiką verkė), trečia, vaikas teigė, kad tėvas yra A. L., su kuriuo gyveno kaip šeima. I. Š. teigimu, giminaičiai taip pat pasakojo apie Lauros tėvą – A. L. (66 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. nurodė, kad L. P. nėra jo dukra, gimė po to, kai jis su atsakove nebegyveno, niekada su Laura nebendravo, nėra jos matęs.
Teismo posėdžio metu atsakovė O. P. nurodė, kad išsiskyrė su ieškovu ir išėjo gyventi pas mamą. Pas ją išgyveno apie dvejus metus. 2001 m. susipažino su A. L.. Paaiškino, kad kartu išgyveno 5 metus iki jo mirties, jis yra biologinis Lauros tėvas.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Š. nurodė, kad vaikas teigė, kad jis nepažįsta ieškovo, o tėtė yra miręs.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. P., atsakovo brolis, paliudijo, kad nuo 1999 m. ieškovas gyvena su juo. Ieškovas negali būti Lauros tėvas, nes atsakovas nesusitikinėdavo su atsakove ir nuo 1999 m. kartu nebegyvena. Atsakovė nebuvo atėjusi į ieškovo namus. Ieškovas niekada nėra pripažinęs Lauros savo dukterimi.
Teismo posėdžio metu ieškovo J. P. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė nurodė, kad ieškovo ieškinys turėtų būti tenkintinas.
Teismo posėdžio metu atsakovės O. P. atstovas advokatas Algimantas Ruginis prašė teismo ieškinį tenkinti, nes atsakovė neneigia fakto, kad ieškovas nėra biologinis Lauros tėvas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens I. Š. atstovė advokatė Rita Lankutienė prašė teismo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Živilė Kontenienė pateikdama išvadą paaiškino, kad dalyvaujant mokyklos, kurioje mokosi Laura, pedagogei socialiniam darbuo ir logopedei, kalbėjosi su Laura, mergaitė sakė, kad jos tėtis miręs. Nurodė, jog tėvystės nuginčijimas neprieštarautų vaiko interesams, nes vaikas visiškai nepažįsta ieškovo, jis nedalyvauja vaiko gyvenime, nesieja socialinė tėvystė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi surašo sutrumpintus motyvus, kadangi atsakovė, trečiasis asmuo ieškinį pripažino ir prašė tenkinti (64–65, 66 b. l.).
Nuginčyti motinystę ar tėvystę, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149–3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Ieškovas, pasinaudodamas šia nuostata ir kreipėsi į teismą.
CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 380 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra socialinio ryšio, vaikas ieškovo nežino: nei kaip atrodo, nei koks jo vardas ir pavardė, o, pasak duomenų, vienintelis jos tėvas yra miręs, su kuriuo vaikas kartu gyveno.
Teismas pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, tai yra egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į bylos visetą ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Teismas sprendžia, kad būtina įvertinti, ir tai, jog priėmus teismo sprendimą, keičiasi asmenų, prieš kuriuos jis yra priimamas, objektyvi tikrovė, kuri buvo susiformavusi daugiau kaip dešimt metų. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti būsimą jo poveikį vaiko interesams; aiškintinos ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio.
Iš ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens, liudytojo duotų paaiškinimų teismo posėdyje, patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, atsiliepimo, ieškinio pripažinimų, Vaikų teisų apsaugos skyriaus išvados, rašytinių įrodymų: 2007-02-14 sprendimo kopijos (9–10 b. l.), 2009-03-27 sprendimo kopijos (11–13 b. l.), ištuokos liudijimo kopijos (15 b. l.), išvadomis (54–55, 82–84, neįgalumo lygio pažymos kopijos (85 b. l.), atsakovės paaiškinimu (89 b. l.), vaiko apklausos protokolu (125–127 b. l.), teismas byloje iš tiesų nustatė, jog J. P. nėra L. P., gim. 2002-09-10, tėvas, nes tai patvirtina pati atsakovė, trečiasis asmuo, vaikas, liudytojai. Todėl, teismo posėdyje dalyvavusiam ieškovui prašius nustatyti tai, kad jis nėra L. P., gim. 2002-09-10, tėvas, proceso dalyviams neprieštaraujant dėl pareikšto ieškinio bei sutinkant su ieškiniu, iš įrodymų viseto teismui nustačius, kad pakanka įrodymų, jog atsakovas J. P. nėra L. P., gim. 2002-09-10, tėvas, ieškinys tenkintinas visiškai.
Kadangi ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais: 2013 m. rugpjūčio 30 d. Nr. SP-2772-(7.2485), 2014 m. lapkričio 3 d. Nr. SP-3559-(7.2985), 2014 m. lapkričio 10 d. Nr. SP-3643-(7.3051) yra teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš Valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270, 282, 394–399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149–3.154 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros L. P., gim. 2002-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir L. P., gim. 2002-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame L. P., gim. 2002-09-10, a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą, tai yra, J. P..
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.