Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1067-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
1S-1067-238/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
J. G.
Kategorijos
Nr. 1S-1067-238/2014;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) nutarimo nuteistajam J. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2006-10-04, bausmės pabaiga – 2017-03-14. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 17 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. kovo 27 d.)

Nuteistasis J. G. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. priimtu nutarimu Nr. 93-231 nutarta netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, iš jų du kartus baustas uždarant į baudos izoliatorių. Komisijos nutarime nurodyta, kad pagrindiniai nuteistojo nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra finansiniai įsipareigojimai, ta aplinkybė, kad jis ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes. Turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Nuteistasis savo kaltės teismo metu nepripažino. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistąjį paleidus lygtinai nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Šalies argumentai

2014 m. balandžio 9 d. nuteistasis J. G. skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydamas Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistojo J. G. skundą atmetė ir nurodė, kad nuteistasis J. G. bausmės atlikimo metu padarė penkis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, iš jų keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2011-07-05, šešis kartus paskatintas. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas 18 balų pagal OASys metodiką, nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, o psichologinės tarnybos išvada – tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau atsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka už padarytą labai sunkų nusikaltimą, atlikdamas bausmę ne visada elgėsi tinkamai, ką rodo jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, skirtos drausminės nuobaudos, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra gana didelė. Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai nuteistojo nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra finansiniai įsipareigojimai, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu J. G. pritaikius jam lygtinį paleidimą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis J. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, pataisos įstaigoje dirbo įvairius ūkio aptarnavimo darbus, šiuo metu dirba visuomeniniais pagrindais, turi teigiamą nuostatą į darbą, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turi galimybę įsidarbinti. Atvykęs į pataisos įstaigą savanoriškai pasirinko gyvenimą nuteistųjų saviraiškos centre, siekė prasmingo užimtumo, atsisakė laikytis neformalių nuteistųjų bendrijos tradicijų. Teigia, kad nuo atvykimo į pataisos įstaigą jis tikslingai koreguoja savo elgesį ir deda pastangas į savo resocializaciją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistasis J. G. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės), kurios šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, teistumų, neatliktos bausmės dydžio ir kitų veiksnių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad J. G. penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, iš jų du kartus baustas uždarant į baudos izoliatorių, ir nors nuobaudos nebegalioja, tai, teismo nuomone, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas ir apibūdina asmenį kaip linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio normas. Pateikti duomenys apie tai, kad pagrindiniai nuteistojo nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra finansiniai įsipareigojimai, nuteistasis ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, šiuo metu paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistąjį paleidus lygtinai nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Sutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo J. G. skunde nurodomos aplinkybės (siekia prasmingo užimtumo, dirba visuomeniniais pagrindais, laisvėje turi kur gyventi ir dirbti ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį J. G. paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad 6 iš 7 Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsavo prieš nuteistojo J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundą dėl Komisijos nutarimo siūlė atmesti ir prokuroras.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai netenkino J. G. skundo ir nepanaikino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo J. G. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė