- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-670-493-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-670-493/2007
2007 m. gruodžio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1d., ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., 4d., prie šios bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-12-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1d. už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: iš 2007-10-11 apie 10 val. VšĮ (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini) palatos, turėdamas tikslą pagrobti mobilaus ryšio telefoną, iš spintelės pagrobė V. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung E 810“, 500 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono įkroviklį, 12 Lt vertės, bei telefone buvusią išankstinio mokėjimo kortelę „Labas“, 5 Lt vertės, tuo bendrai pagrobdamas V. Ž. priklausančio turto už 517 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-19 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nurodė, kad jį pataisytų ir viešųjų darbų bausmė, nes suėmimo metu suprato savo klaidą, gailisi ir pasižada daugiau nevogti. Be to, nukentėjusiajam yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą. A. K. prasta sveikata. Dėl šių priežasčių, nuteistojo manymu, jam paskirta reali bausmės yra aiškiai per griežta.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis A. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
A. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad ji buvo padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, siekiant neteisėtai praturtėti, savanaudiškais motyvais. Teismas nenustatė A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 41), inkriminuojamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, praeityje 3 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto. Jo neigiamą asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis niekur nedirba, nusikaltimą padarė praėjus vos keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nustatyta, kad A. K. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies A. K. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu taisyklę ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus šios laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl prastos jo sveikatos nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija į juos neatsižvelgia. Be to, pažymėtina, kad teisė į sveikatos priežiūrą nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra pakankamai užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.