Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-932-809/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-14
Bylos Nr.: eI2-932-809/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03123-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: V. P.
Atsakovas: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

Administracinė byla Nr. eI2-932-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03123-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R722(2.14.) „Dėl administracinės baudos skyrimo V. P.“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad yra vienos iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos interneto svetainių ir nepriklausomos interneto žiniasklaidos priemonės svetainės „on.lt“ įkūrėjas ir valdytojas. Svetainė „on.lt“ yra nekomercinė, joje yra pateikiama visuomenės informavimui skirta vieša informacija ir hiperteksto saitai (nuorodos) į kitus viešus interneto resursus. Viena iš svetainės „on.lt“ skilčių (įkurta ir plėtota nuo 1995 m.) yra asmenų rodyklė – lietuviško interneto visuomenininkų viešų asmeninių tinklalapių indeksas, pateikiant asmenvardžius ir hiperteksto nuorodas į atitinkamus tinklapius (toliau – ir Asmenų rodyklė).

Pareiškėjo teigimu, 2019 m. spalio 11 d. Inspekcija gavo nežinomo asmens skundą, kuriame nurodyta, kad interneto svetainėje „on.lt“ yra skelbiamas sąrašas asmenų, kurie yra susikūrę interneto svetaines. Inspekcija minėto skundo pareiškėjui nepateikė ir jis neturėjo galimybės su juo susipažinti. 2019 m. spalio 29 d. Inspekcija raštu Nr. 2R-5050(2.14.) neatlikusi jokio tyrimo, nesudariusi galimybės pareiškėjui pateikti kokius nors paaiškinimus, kreipėsi į pareiškėją nurodydama nedelsiant nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą ir informuoti inspekciją apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 6 d. Pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. raštais pateikė Inspekcijai savo argumentus dėl šios situacijos ir nesutikimo su Inspekcija pozicija, tačiau Inspekcija į pareiškėjo argumentus nereagavo. Pažymi, jog tęsiantis Inspekcijos neteisėtam persekiojimui, 2020 m. liepos 22 d. pareiškėjas buvo priverstas panaikinti Asmenų rodyklę ir raštu apie tai informavo Inspekcija. Nepaisant to, kad Inspekcija dar 2020 m. liepos 22 d. buvo informuota apie pareiškėjo panaikintą asmenų rodyklę, Inspekcija priėmė Sprendimą ir skyrė pareiškėjui administracinę baudą.

Akcentuoja, kad Sprendimas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo, nepateikė jokių argumentų, kodėl nebuvo atsakyta į Inspekcijos raštus.

Nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas grubiai pažeidžiant pareiškėjo teises ir taikomus teisės aktus, todėl turi būti naikinamas. Svetainė „on.lt“ yra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, kuri veikia kaip visuomenės informavimo priemonė pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, be to, svetainė yra interneto žiniasklaidos priemonė, todėl veikia ir kaip informacinės visuomenės paslaugos teikėjas pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl šių priežasčių svetainei „on.lt“2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) apskritai yra taikomas ribotai, atsižvelgiant į BDAR 2 straipsnio 4 dalį bei 85 straipsnio 1 dalį ir atitinkamas nacionalinių įstatymų normas. Pareiškėjas jau nuo pirmo paaiškinimo teikto Inspekcijai nurodė, kad svetainė „on.lt“ yra nepriklausoma interneto žiniasklaidos priemonė, leidžiama pareiškėjo, turinti ISSN numerį ir registruota kaip leidėjas asociacijoje LATGA. Dalis svetainės skelbia originalų turinį, tačiau kita dalis, įskaitant Asmenų rodyklę, faktiškai teikia tik informacijos perdavimo paslaugą – pačių asmeninių svetainių valdytojų pateiktą viešą informaciją saugo ir perduoda elektroninių ryšių tinklu neapibrėžtam asmenų ratui.

Pažymi, kad tai yra viešo administravimo subjekto, atsakingo už BDAR įgyvendinimą, pareiga išsamiai įvertinti ir atsižvelgti į svetainės „on.lt“ statusą. Nurodo, kad į pareiškėjo argumentus, kad jis nevykdo įprastinio asmens duomenų tvarkymo, o veikia kaip interneto žiniasklaidos priemonė, Inspekcija nereagavo ir į juos visiškai neatsižvelgė. Pareiškėjas nėra duomenų apsaugos ekspertas, todėl pareiškėją suklaidino ir išgąsdino Inspekcijos kaltinimai apie tariamą asmens duomenų viešinimą ir be jokio tyrimo, nesudarius galimybės pareiškėjui reaguoti, pateikti neteisėti nurodymai nedelsiant nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą ir informuoti Inspekciją apie nurodymo įvydymą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 6 d.

Nurodo, kad tolimesnis pareiškėjo bendravimas su Inspekcija (2020 m. balandžio 3 d.) yra nulemtas Inspekcijos neteisėtų kaltinimų pareiškėjui, kuriuos pati Inspekcija neteisėtai plėtojo ignoruodama pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Nei viename rašte pareiškėjui Inspekcija nepaminėjo ir nenagrinėjo pareiškėjo nurodyto svetainės „on.lt“ statuso (kaip interneto žiniasklaidos priemonės) ir pareiškėjo statuso (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo), kurie yra esminiai sprendžiant BDAR taikymo pareiškėjui ribas. Anot pareiškėjo, šie Inspekcijos veiksmai yra nesuderinami su BDAR 85 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 4 straipsnio nuostatomis. Inspekcijos veiksmais buvo grubiai pažeista visuomenės informavimo laisvė ir visuomenės informavimo principinės normos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3-7 straipsniai), faktiškai paneigta asmenų rodyklėje tinklintų asmenų visuomenės informavimo laisvė – apribota jų pačių pateiktos asmeninių svetainių viešos informacijos sklaida ir autorystės teisės. Taip buvo padaryta didžiulė žala ne tik pareiškėjui, bet ir visiems asmenų rodyklėje tinklintiems asmenims.

Nurodo, kad tokie Inspekcijos veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir ADTAĮ nustatytas priežiūros institucijos pareigas. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjant skundą ir vėliau atliekant tyrimą jo atžvilgiu buvo pažeisti VAĮ 8, 20, 28 ir 30 straipsniai – buvo remtasi ne faktais, o prielaidomis; nesivadovauta teisės normomis; nesilaikyta nešališkumo ir kitų principų. Nagrinėjant skundą ir vėliau atliekant tyrimą pareiškėjo atžvilgiu Inspekcija nesilaikė ADTAĮ 8 straipsnyje nustatytų teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principų.

Pažymi, kad Inspekcija neatliko aktyvaus ir objektyvaus tyrimo – neištyrė ir visiškai ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad svetainė „on.lt“ ir asmenų rodyklė veikia kaip interneto žiniasklaidos priemonė. Neatlikus tyrimo, nesilaikant nešališkumo ir profesionalumo principų iškart konstatavo tariamai neteisėtą asmens duomenų skelbimą ir teikė neteisėtą nurodymą nedelsiant nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą. Inspekcija nesurinko ir neištyrė esminių įrodymų – nebuvo atsiklausta nei vieno asmens, kurių duomenys tariamai neteisėtai skelbti svetainėje „on.lt“ nuomonė. Nei vieno asmens neatsiklausus panaikinta visų Asmenų rodyklėje tinklintų asmenų jų pačių pateiktos asmeninių svetainių viešos informacijos sklaida, taip tiesiogiai ribojant šių asmenų viešos informacijos sklaidą ir autorystės teises.

Pažymi, kad Inspekcija turėjo aktyvią pareigą tirti, nustatyti faktus bei surinkti papildomus įrodymus dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, kad svetainė „on.lt“ veikia kaip interneto žiniasklaidos priemonė, tačiau Inspekcija to nepadarė, o apsiribojo abstrakčiomis nuorodomis į BDAR 25 straipsnio 2 dalį, nors būtent šis straipsnis apskritai netaikomas visuomenės informavimo priemonėms (ADTAĮ 4 straipsnis) ir toliau reikalavo atsakymų į klausimus, kurie nesuderinami su svetainės „on.lt“ statusu (kaip interneto žiniasklaidos priemonės) ir pareiškėjo statusu (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo).

Pareiškėjo nuomone, būtent toks Inspekcijos tendencingas ir neprofesionalus elgesys akivaizdžiai rodo VAĮ 8, 20, 28, 30 straipsnių, ADTAĮ 8 straipsnio pažeidimus, taip pat ydingą Inspekcijos veikimą, kuris pažeidė pareiškėjo teises ir asmenų rodyklėje tinklintų asmenų teises.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde teikia argumentus dėl Inspekcijos atliekamo tikrinimo metu vykdytų veiksmų ir dėl Inspekcijos reikalavimų pagrįstumo, nors skundžiamo Inspekcijos sprendimo dalykas yra pareiškėjui skirta bauda dėl Inspekcijos reikalavimų nevykdymo. Inspekcija nurodo, kad šie argumentai nėra niekaip susiję su skundžiamu sprendimu ir Inspekcijos veiksmų pagrįstumas atliekamo tyrimo metu neturi būti šios administracinės bylos dalyku. Nurodo, kad pagal ADTAĮ 7 straipsnį, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetencija yra susijusi tik su tokiu asmens duomenų tvarkymu, kuris atliekamas žurnalistikos tikslais. Inspekcijos nuomone, pats asmens duomenų paskelbimas internete savaime negali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu žurnalistikos tikslais. Inspekcija mano, kad asmens duomenų tvarkymas žurnalistikos tikslais gali būti laikomas tik tuomet, kai toks paskelbimas skatina viešojo intereso diskusiją, kurios, Inspekcijos įsitikinimu, neskatina tokių duomenų, kaip interneto savivininkų duomenų, paskelbimas.

Pažymi, kad pagal ADTAĮ 17 straipsnį, pareiškėjas galėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu susipažinti su atliekamo tikrinimo medžiaga, taip pat ir gautu pranešimu, tačiau tokios savo teisės neįgyvendino. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo teisės dėl nepateikto skundo nebuvo pažeistos, nes skunde nebuvo pateikta daugiau informacijos nei jam pačiam yra žinoma apie jo vykdytą asmens duomenų viešinimą, todėl skundo nepateikimas jokios įtakos nei jo teisėms ar pareigoms, nei atliekamo tikrinimo eigai ar rezultatui neturėjo.

Teigia, kad remiantis ADTAĮ 12 str. 2 d. 5 p. ir 20 str. 2 d. nuostatomis, gavusi asmens pranešimą Inspekcija patikrino interneto svetainės www.on.lt turinį ir nustatė, kad joje yra skelbiami asmens duomenys – interneto svetainės turinčių asmenų vardai ir pavardės. Remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92 (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu, kuriame nustatyta, kad Taisyklių 23-24 punktuose nurodytais atvejais duomenų tvarkymo laikinas ar galutinis apribojimas vadovaujantis BDAR 58 str. 2 d. f punktu, nustatomas tuo pačiu raštu, kuriuo prašoma pateikti detalią informaciją dėl skundžiamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų arba pradedamas tikrinimas savo iniciatyva pagal ADTAĮ 20 str., Inspekcija kreipėsi į interneto svetainės valdytoją su reikalavimu nedelsiant nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą, pareiškėjui nesutikus to padaryti, Inspekcija pradėjo tikrinimą savo iniciatyva. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad į 2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjo Inspekcijai pateiktus argumentus dėl nesutikimo, Inspekcija nereagavo. Nurodo, kad siunčiant 2019 m. spalio 28 d. raštą, pareiškėjas buvo įspėtas, kad nevykdant reikalavimų, gali būti pradėtas tikrinimas Inspekcijos iniciatyva. Kadangi pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. elektroniniame laiške nurodė, kad atsisako vykdyti Inspekcijos reikalavimus, buvo pradėtas tikrinimas Inspekcijos iniciatyva ir pareiškėjui išsiųstas 2020 m. kovo 30 d. raštas su klausimais, į kuriuos buvo prašyta pareiškėjo atsakyti. 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjas elektroniniu laišku atsisakė atsakyti į klausimus, todėl Inspekcija 2020 m. balandžio 8 d. raštu atsakė į pareiškėjo elektroninį laišką, paaiškino savo poziciją, pakartotinai paprašė atsakyti į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus ir įspėjo, kad Inspekcijos reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę. Būtent 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytais klausimais buvo siekiama ištirti susidariusią situaciją ir taip sudaryta galimybė pareiškėjui pagrįsti jo vykdomą asmens duomenų viešinimą, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo ir piktybiškai nevykdė Inspekcijos reikalavimų.

Paaiškina, kad nors pareiškėjas ir panaikino asmenų rodyklę, tačiau Inspekcijos reikalavimo pateikti informaciją, reikalingą tikrinimui atlikti, neįvykdė. Inspekcijos prašoma informacija buvo reikalinga, kadangi ADTAĮ numato, kad tikrinimą savo iniciatyva Inspekcija gali baigti arba konstatuodama, kad pažeidimas nepadarytas, arba imtis taisomųjų veiksmų. Tokių sprendimų priėmimui reikalinga, kad tikrinamas subjektas pateiktų informaciją, susijusią su tikrinimo dalyku. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija priėmė Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos Inspekcija negalėjo atlikti tikrinimo savo iniciatyva ir įvertinti pareiškėjo vykdomo asmens duomenų viešinimo pagrįstumo. Pareiškėjas akivaidžiai sąmoningai vengė bendradarbiauti su Inspekcija, todėl jam buvo paskirta administracinė bauda už Inspekcijos reikalavimų nevykdymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjo svetainės „on.lt“ statuso (kaip interneto žiniasklaidos priemonės) ir pareiškėjo statuso (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo). Inspekcija pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai nėra Inspekcijos Sprendimo dalykas, tačiau Inspekcija atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytais klausimais buvo siekiama ištirti susiklosčiusią situaciją ir įvertinti asmens duomenų tvarkymo (viešinimo) pagrįstumą. Pareiškėjas turėjo teisę šiame skunde dėstomus argumentus apie svetainę kaip žiniaskalaidos priemonę ir asmens duomenų viešinimą pateikti atsakant į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus, tačiau šia teise nepasinaudojo ir vengė vykdyti Inspekcijos reikalavimus. Inspekcija laiko, kad pareiškėjas nevykdė Inspekcijos teisėtų reikalavimų, vengė teikti informaciją, dėl atsakomybės pareiškėjas buvo ne kartą įspėtas, jam siųsti pakartotiniai raštai su prašymais pateikti tikrinimo atlikimui reikalingą informaciją. Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir išsamiai pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 3R722(2.14.) „Dėl administracinės baudos skyrimo V. P.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra svetainės „on.lt“ įkūrėjas ir valdytojas.

2019 m. spalio 11 d. Inspekcijoje buvo gautas fizinio asmens elektroninis pranešimas Nr. 1R-6243(2.14.), kuriame buvo nurodyta, kad internet svetainėje www.on.lt yra skelbiamas sąrašas asmenų, kurie yra susikūrę interneto svetaines.

2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2R-5050(2.14.) Inspekcija kreipėsi į svetaine „on.lt“, nurodydama nutraukti asmens duomenų viešą skelbimą ir informuoti Inspekciją apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 6 d. 2019 m. spalio 31 d. Inspekcija gavo pareiškėjo atsakymą Nr. 1R-6724(2.14.), kuriame pareiškėjas atsisakė vykdyti Inspekcijos nurodymus.

2019 m. lapkričio 19 d. Inspekcijos direktoriaus įsakymo Nr. 1T-174(1.12) „Dėl tikrinimo Inspekcijos iniciatyva atlikimo dėl www.on.lt asmens duomenų skelbimo“ pagrindu Inspekcija pradėjo tikrinimą dėl galimo BDAR pažeidimo, skelbiant asmens duomenis interneto svetainėje. 2020 m. kovo 30 d. Inspekcija išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. 2R-1658(2.14.), kuriame paprašė pateikti atsakymus į rašte pateiktus klausimus iki 2020 m. balandžio 27 d.

2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai atsakymą Nr. 1R-2387(2.14.), kuriame nurodė, kad asmens duomenų svetainė neskelbia.

2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2R-1801(2.14.) Inspekcija pateikė pareiškėjui atsakymą dėl asmens duomenų viešinimo ir pareikalavo atsakyti į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus bei įspėjo, kad nevykdant Inspekcijos nurodymo bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra.

2020 m. liepos 22 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas, kuriame nurodyta, kad asmeninių svetainių rodyklę žinyne „Lietuva internete“ panaikino.

2020 m. rugpjūčio 21 d. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, priėmė ginčijamą Sprendimą.

ADTAĮ 7 straipsnyje yra numatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų, numatytų BDAR 6 straipsnyje.

BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

ADTAĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija už BDAR ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadvaudamasi BDAR ir šiuo įstatymu.

BDAR 58 straipsio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją. BDAR 57 straipsnyje nurodytos priežiūros institucijos užduotys, to pačio straipsnio a punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucija stebi, kaip taikomas šis reglamentas, ir užtikrina, kad jis būtų taikomas, h punkte nustatyta, kad priežiūros institucija atlieka tyrimus BDAR taikymo srityje.

Inspekcija siekė atlikti prevencinį tikrinimą kaip jai BDAR 57 straipsnio 1 dalies a ir h punktuose nustatytą užduotį, Inspekcija kreipėsi į duomenų valdytoją pareiškėją su nurodymu pateikti visą Inspekcijos patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Taigi, pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją (BDAR 58 str. 1 d. a p.). Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, atsižvelgė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė dėl savo tyčinių veiksmų ir Inspekcijos 2019 m. spalio 28 d. nurodymą įgyvendino tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą. Šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip atsakomybę sunkinančią ir pareiškėjui skyrė pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio bauda – 300 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčija paskirto baudos dydžio.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, esą pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo, nepateikė jokių argumentų, kodėl nebuvo atsakyta į Inspekcijos raštus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Inspekcija 2020 m. kovo 30 d. išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. 2R-1658(2.14.), kuriame paprašė pateikti atsakymus į rašte pateiktus klausimus iki 2020 m. balandžio 27 d. 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2R-1801(2.14.) Inspekcija pateikė pareiškėjui atsakymą dėl asmens duomenų viešinimo, pareikalavo atsakyti į 2020 m. kovo 30 d. rašte išdėstytus klausimus ir įspėjo, kad nevykdant Inspekcijos nurodymo bus pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra. Pareiškėjas prašomos pateikti informacijos Inspekcijai nurodytų laikotarpiu nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą priežiūros institucijai nurodyti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją, tačiau tos pareigos neįvykdė, todėl Institucija pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, kuriuoje įtvirtinta, kad pažeidus išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: e) jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokia pareigą pagal BDAR turėjo, todėl teismo vertinimu, Sprendimas ir administracinė bauda pareiškėjui skirta pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad svetainė „on.lt“ yra nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, kuri veikia kaip visuomenės informavimo priemonė pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, be to, svetainė yra interneto žiniasklaidos priemonė, todėl veikia ir kaip informacinės visuomenės paslaugos teikėjas pagal Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą. Taigi, pareiškėjas teigia, kad dėl šių priežasčių svetainei „on.lt“ BDAR yra taikomas ribotai, atsižvelgiant į BDAR 2 str. 4 d. bei 85 str. 1 d. ir atitinkamas nacionalinių įstatymų normas. Teismas sutinka, kad žiniasklaidos priemonėms BDAR yra taikomas ribotai, tačiau pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai. Pažymėtina, jog pareiškėjas neįvykdė pareigos įtvirtintos BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punkte, todėl net ir esant interneto žiniasklaidos priemonei, pareiškėjas turi pareigą pateikti Inspekcijai jos užduotims atlikti reikalingą informaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo ginčijamas Sprendimo dalykas yra administracinės baudos skyrimas pareiškėjui už Inspekcijos teisėtų nurodymų nevykdymą, o ne Inspekcijos pareiškėjo teiginių netyrimas dėl pareiškėjo statuso (kaip viešosios informacijos rengėjo ir platintojo) bei www.on.lt statuso (kaip internet žiniasklaidos priemonės).

Pareiškėjas teigia, kad, prieš priimdama Sprendimą, Inspekcija nesudarė jam galimybės pasiaiškinti ir pagrįsti tinkamą Nurodymo įgyvendinimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. Inspekcijai pateikė atsakymą Nr. 1R-6724(2.14.), kuriame pareiškėjas atsisakė vykdyti Inspekcijos nurodymus, 2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai atsakymą Nr. 1R-2387(2.14.), kuriame nurodė, kad asmens duomenų svetainė neskelbia. 2020 m. liepos 22 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo atsakymas, kuriame nurodyta, kad asmeninių svetainių rodyklę žinyne „Lietuva internete“ panaikino. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo argumentai yra atmetami, nes jis turėjo netgi tris galimybes pasiaiškinti dėl Nurodymo įvykdymo.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka VAĮ ir ADTAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjo atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas grubiai pažeidžiant pareiškėjo teises ir taikomus teisės aktus yra nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Pareiškėjas skunde išdėstė ir daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė