Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo leista parduoti atsakovei D. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovo bankrutavusios B. tikrosios ūkinės bendrijos „Emo“ bankroto byloje, bendraatsakovais šioje bankroto byloje įtraukti R. B., D. B., A. Č., D. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio sutuoktino atsakomybę už bankrutuojančio juridinio asmens (kuris yra neribotos civilinė atsakomybės asmuo) prievoles, aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

teismas neinformavo atsakovės apie bankroto administratorės prašymo nagrinėjimą, nesuteikė galimybės atsakovei pateikti atsikirtimus ir įrodymus dėl leidimo parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokiu būdu teismas pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą bei šalių lygiateisiškumo principus, apribojo atsakovės teisę pateikti įrodymus, kas sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl procesinių pažeidimų;Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei D. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo bankrutavusi B. TŪB „Emo“. Patenkinus ieškinį minėtoje byloje, atsakovė nebūtų laikoma solidaria skolininke kartu su bankrutuojančia įmone, o atsakovės asmeninis turtas būtų parduotas neteisėtai;teismas pažeidė atsakovės teises, leisdamas parduoti turtą, nenurodydamas jo pardavimo kainų, dėl ko antstolis galės parduoti visą turtą, nors kreditorių reikalavimams patenkinti užtektų tik jo dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnyje yra įtvirtinta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka, vadovaujantis kuria tam tikra eilės tvarka yra parduodamas įmonės ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, priklausantį įmonės savininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad dažnais atvejais sprendžiant klausimą dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko (dalyvio) atsakomybės už bankrutuojančios įmonės prievoles kartu tenka spręsti klausimą ir dėl tokio dalyvio sutuoktinio atsakomybės apimties. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos dalyvių turto, klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tada, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51 str., 3.55 str., 3.116 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-192/2007). Atitinkamai tokiose bankroto bylose įmonės savininkas ir jo sutuoktinis yra traukiami atsakovais, nes sutuoktinių turto padalinimo klausimas bei tikėtina galimybė bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tenkinti iš įmonės savininko ir jo sutuoktinio bendro turto tiesiogiai įtakos įmonės savininko ir jo sutuoktinio turtines teises ir pareigas. Tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininką ir sutuoktinį įtraukė bendraatsakoviais per se nereiškia, kad įmonės savininko sutuoktinis už visas įmonės prievoles atsako visu savo turtu, net teismui nepriėmus dėl to jokio atskiro procesinio sprendimo. Dėl šios priežasties atmetami kaip neatitinkantys proceso teisės normų atsakovo bankroto administratorės argumentai, jog bankrutavusios B. TŪB „Emo“ tikrųjų narių ir jų sutuoktinių įtraukimas į bankroto bylą atsakovais kartu reiškia ir solidarią minėtų asmenų atsakomybę už bankrutavusios B. TŪB „Emo“ prievoles (CPK 12 str., 178 str.).

Klausimas dėl bankrutuojančios įmonės statuso kaip šeimos verslo (bendro turto) turi būti bankroto byloje išnagrinėtas iš esmės. Tik nustačius, kad bankrutuojanti įmonė buvo bendras šeimos verslas, vykdytas jungtinės veiklos pagrindu, abu sutuoktiniai laikomi solidariai atsakingais už bankrutuojančios įmonės skolas kreditoriams, dėl ko nepakakus įmonės turto bei sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto, prievolės įmonės kreditoriams turės būti vykdomos iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto (CK 3.109 str., 3.114 str., 6.6 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-400/2012). Jei kreditorius neįrodo, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko sutuoktinis dalyvavo bankrutuojančios įmonės kaip šeimos versle jungtinės veiklos pagrindais, tai tokios įmonės savininko (dalyvio) sutuoktinio prievolė atsakyti pagal įmonės prievoles neatsiranda. Pažymėtina, kad šeimos ir įmonių teisės normose nenumatyta prezumpcija, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (dalyvio) sutuoktinis atsako už tokios įmonės prievoles vien dėl to, kad ši įmonė priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir iš jos veiklos gautos pajamos panaudojamos šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Nagrinėjamu atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi atnaujino iš Šiaulių miesto apylinkės teismo gautos sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą ir ją pridėjo prie atsakovo bankroto bylos. Pridėtoji byla buvo iškelta pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei D. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo bankrutavusi B. TŪB „Emo“. Kaip matyti iš tolesnės bankroto bylos eigos, pirmosios instancijos teismas neatliko jokių kitų procesinių veiksmų, siekiant išnagrinėti pridėtoje byloje kilusį ginčą, tai yra nustatant, ar bankrutuojanti tikroji ūkinė bendrija yra bendras šeimos verslas, už kurio netinkamą vykdymą abiems sutuoktiniams kyla solidarioji atsakomybė, ar tai yra tik vieno sutuoktinio verslas, kas reikštų, jog jis atsako tokios įmonės kreditoriams tik savo asmeniniu turtu (CK 3.109 str., 3.114 str., 6.6 str. 3 d., Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 1 d.). Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi leido pardavinėti atsakovės D. Č. turtą tam, kad būtų patenkinti bankrutavusius B. TŪB „Emo“ kreditorių finansiniai reikalavimai net nevertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei nesurinkęs ir netyręs įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tikrosios ūkinės bendrijos buvusio tikrojo nario sutuoktinės atsakovės D. Č. civilinės atsakomybės egzistavimą bei tokios atsakomybės apimtį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjami proceso teisės normų pažeidimai (neinformavimas atsakovės apie teismo posėdį, nesuteikimas galimybės pateikti įrodymų ginčo klausimu, atsakovės pozicijos neišklausymas, klausimo dėl sutuoktinių turto teisinio režimo neišsprendimas ir kt.), nulėmę galimai neteisingą ginčo išsprendimą dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio sutuoktinio atsakomybės apimties bei atitinkamai sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarkos nustatymo bankroto procese (CPK 5 str., 12 str., 17 str., 42 str., 329 str. 1 d., CK 3.109 str., 3.114 str., 6.6 str. 3 d., Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 1 d., ĮBĮ 33 str.).

Nustačius skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo pagrindą, netenka teisinės prasmės apeliantės ir atsakovo bankroto administratorės argumentų nagrinėjimas, kuriais ginčijamasi dėl tinkamos parduodamo turto kainos ir tvarkos nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl minėtų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės D. Č. atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės bei materialinės (šeimos) teisės normas, reglamentuojančias privalomą sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymą ir sutuoktinių turto bei prievolių atskyrimo tvarką prieš pradedant pardavinėti neribotos civilinės atsakomybės bankrutuojančios įmonės ir/ar jos savininko (dalyvio) ir/ar jo sutuoktinio turtą ĮBĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl bankrutavusios B. TŪB „Emo“ ir buvusio tikrojo nario A. Č. sutuoktinės D. Č. turto pardavimo tvarkos nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kausimą dėl bankrutavusios B. tikrosios ūkinės bendrijos „Emo“ ir buvusio tikrojo nario A. Č. sutuoktinės D. Č. turto pardavimo tvarkos nustatymo.