- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1270-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00771-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- K. G., E. I. G.
- Ieškovas
- V. J. G.
- Trečiasis asmuo
- M. G., Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų K. G. ir E. I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-271-800/2012 pagal ieškovo V. J. G. ieškinį atsakovams K. G., E. I. G., tretiesiems asmenims M. G., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą statinio statybai pripažinimo nepagrįstu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. V. J. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu atsakovų K. G. ir E. I. G. atsisakymą duoti sutikimą ieškovui V. J. G. rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., pagal UAB „Architektų pastogė“ paruoštą projektą ir pripažinti ieškovui V. J. G. teisę be atsakovų K. G. ir E. I. G. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai.
Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su M. G. priklauso 1327/2082 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., o atsakovams priklauso 755/2082 dalys žemės sklypo. Ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį gyvenamojo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui priklauso pagalbinis pastatas viralinė 2I2p, o atsakovui pagalbiniai pastatai : pastatas- garažas 7I2p ir ūkinis pastatas 15I1ž ir kiti kiemo statiniai 12I1ž, 17I1ž. Ieškovas ir atsakovai yra namų valdos (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kauno rajono apylinkės teismo 2001-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-06/01 buvo nustatyta ieškovo ir atsakovo naudojimosi žemės sklypu ir namo dalimi tvarka. Ieškovas nori rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo ir pastatyti priestatą pagal 1997 metais UAB „Architektų pastogė“ parengtą projektą. Siekiant gauti atsakovų sutikimą, ieškovas Kauno m. notarės V. B. 2010-12-14 patvirtintu raštu Nr. 5967 kreipėsi į atsakovą K. G., nusiuntė jam susipažinimui UAB „Architektų pastogė“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kad atsakovai galėtų padaryti atitinkamas išvadas, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Atsakovai atsisako duoti ieškovui sutikimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai ir šis atsisakymas ieškovo nuomone, nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino nepagrįstu atsakovų K. G. ir E. I. G. atsisakymą duoti sutikimą ieškovui Valdui J. G. rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., pagal UAB „Architektų pastogė“ paruoštą projektą ir pripažinti ieškovui V. J. G. teisę be atsakovų K. G. ir E. I. G. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai. Priteisė iš atsakovų K. G. ir E. I. G. 133 litus žyminio mokesčio ir 1200 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1533 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovui K. G. ir E. I. G., bei ieškovui V. J. G. ir M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2082 ha žemės sklypas (b. l. 6), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo V.J. G. užsakymu buvo parengti UAB ,,Architektų pastogė“ projekto autoriaus architekto V. P. gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektiniai pasiūlymai, patvirtinti vyr. architektės R. J. (b. l. 13-19). 2001-04-10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, nustatyta pastato naudojimosi tvarka, o pagal žemės valdos paskirstymo planą ir žemės sklypo naudojimosi tvarka (t.1, b.9-12). Pagal parengtą gyvenamojo namo priestato statybos, priešprojektinį pasiūlymą matyti, kad bus statomas nuo pietvakarių pusės, gyvenamojo namo priestatas, kurio dydis: 6,75 m. pločio, 9,85 m. ilgio ir 7,50 m. aukščio priestato dalis, kurios viena siena besiribojanti su senąja namo dalimi. Remiantis paminėtu, laikytina, kad numatomo priestato prie sienos namo dalies konstrukcijos yra savarankiškos, statomos ant naujų pamatų tik bus prijungtos prie esamo pastato, todėl esamo gyvenamojo namo konstrukcijos papildomai neapkraunamos ir priestato statyba nepablogins esamo statinio konstrukcijų. Šio prieššprojektinio pasiūlymo pastabose nurodyta, kad ,,pradedant pamatų montavimo, betonavimo darbus būtina atlikti grunto geologinius tyrinėjimus, pamatus montuoti atsižvelgiant į tyrinėjimo rezultatus.” Ieškovo pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose (b. l. 15-19) nurodyti statybos techniniai duomenys. Atsakovų, kaip bendraturčių nesutikimas su statybos projektu grindžiamas jų pačių asmenine nuomone, kad bus pažeistos atsakovų teisės ir be teisėto pagrindo sumažės jų dalis, turimoje bendros nuosavybės dalyje t.y. žemės dalis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo siekiamos statybos turi pablogėti esamos atsakovų naudojimosi turtu sąlygos, kad pablogėja natūralus apšvietimas, pažeidžiama teisė į privatumą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovų atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovui, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėtu statytoju jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Šis teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovų, kaip bendraturčių, sutikimo. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovų atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovui, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai K. G. ir I. E. G. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas visiškai nevertino, jog gyvenamas namas minėtu adresu - V. J. ir K. G. nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu ir kiekvienam jų priklauso po 1/2 dalį. Tenkindamas ieškovo ieškinį teismas pažeidė LR CK 4.75str. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise turtą valdo, naudoja ir disponuoja bendru sutarimu. Pastačius tokį priestatą, bendraturtis atsakovas praranda teisę kontroliuoti kokybę dalies savo namo. Jis net negali stebėti bendros namo sienos pakitimų, esant reikalui, ją gerinti, kad nenukentėtų viso namo būklė. Tokio statinio pastatymas, kokį leidžia ieškovui teismas, pažeidžia viso gyvenamojo namo architektūrinį vaizdą ir kartu mažina vieno iš bendrasavininkių dalies statinio vertę, kainą. Priestato stogas beveik susilygina su namo antro aukšto kambario langu. Gyvenamojo namo antro aukšto gyventojams daro nesaugų naudojimąsi gyvenamomis patalpomis.
Teismas pažeidė ir LR CK 4.77str. reikalavimus. Bendraturčių atsisakymas duoti ieškovui sutikimą namo rekonstrukcijai buvo motyvuojamas, tačiau teismas rėmėsi vien ieškovo ir jo atstovės paaiškinimais. Net posėdžio metu atsakovui įrodinėjo, kad toks priestato atsiradimas leis atsakovui vaikščioti priestato stogu ir pagerins gyvenimo sąlygas. Tokia teismo elgsena teismo posėdžio metu liudija teismo šališkumą tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek byloje priimant sprendimą. Mano, kad teismas , priimdamas tik vienai šaliai palankų sprendimą, pažeidė ir LR CK 4.93 str. nuostatas. Šio įstatymo 2 d.2 p. nurodyta, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. LR CK 4.93str. 2 d. 1 p. nurodyta, jog niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievartą išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Teismas šį įstatymą pažeidžia ir iš atsakovų priverstine tvarka paima prie gyvenamojo namo jiems priklausančią žemę. Teismas neįvertino, kad jog ieškovas turi didelį žemės sklypą ir pas jį gyvenančiai dukros šeimai gali skirti sklypą net naujo gyvenamojo namo statybai, neskriaudžiant atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovo atstovė advokatė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė nurodo, kad teismas teisingai nurodė, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad priestatas trukdys apeliantams kontroliuoti savo namo dalį, būtent tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad priestatas pažeis atsakovo teises tenka apeliantui. Tai apeliantas galėjo padaryti pateikdamas tam tikras specialistų išvadas. To apeliantai nepadarė, vien tik apeliantų manymas nėra įrodymas. Apeliantai teigia, kad teismas posėdžio metu, bei priimant spendimą buvo šališkas. Toks apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Nepalankaus vienai šaliai teismo sprendimo priėmimas negali būti laikomas teismo šališkumu. Ieškovas sutinka su apeliantų argumentu, kad priestatas patektų į bendro naudojimo žemę, t.y. į vieno metro pločio juostą einančią aplink namą ir skirtą aplink namą apeiti, tačiau tik labai nedidelė priestato dalis patenka į šią žemės juostą, o daikto naudojimo tvarka nėra nekintamas dalykas. Priestato statybai jau parengtas projektas, priestatas statomas, siekiant pagerinti ieškovo šeimos narių gyvenimo sąlygas, ko nedraudžia įstatymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. A. K. G. ir E. I. G. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi apeliantai savo apeliaciniame skunde iš esmės kelia teisės taikymo klausimus, naujų įrodymų proceso dalyviai apeliaciniame procese neteikia, todėl tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl bendraturčio teisių ir pareigų įgyvendinimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe, kai bendraturtis rekonstrukcijos (statybos) būdu siekia padidinti bendrosios dalinės nuosavybės objektą.
Byloje nustatyta, kad ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su M. G. priklauso 1327/2082 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., o atsakovams priklauso 755/2082 dalys žemės sklypo. Ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui priklauso pagalbinis pastatas viralinė 2I2 p, o atsakovui pagalbiniai pastatai: pastatas - garažas 7I2p ir ūkinis pastatas 15I1ž ir kiti kiemo statiniai 12I1ž, 17I1ž. Ieškovas ir atsakovai yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Kauno rajono apylinkės teismo 2001 04 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-06/01 buvo nustatyta ieškovo ir atsakovo naudojimosi žemės sklypu ir namo dalimi tvarka.
Ieškovas nori rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo ir pastatyti priestatą pagal 1997 metais UAB „Architektų pastogė“ parengtą projektą. Siekiant gauti atsakovų sutikimą, ieškovas Kauno m. notarės V. B. 2010 12 14 patvirtintu raštu Nr. 5967 kreipėsi į atsakovą K. G., nusiuntė jam susipažinti UAB „Architektų pastogė“ parengtą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Atsakovai atsisako duoti ieškovui sutikimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai ir šis atsisakymas ieškovo nuomone yra nepagrįstas.
Sutinkamai su CK 4.77 straipsniu bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą, bet šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai turi turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose reglamentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturtis, nesutikdamas su kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
Byloje nustatyta, kad pagal parengtą gyvenamojo namo priestato statybos priešprojektinį pasiūlymą bus statomas nuo pietvakarių pusės, gyvenamojo namo priestatas, kurio dydis: 6,75 m. pločio, 9,85 m. ilgio ir 7,50 m. aukščio priestato dalis, kurios viena siena besiribojanti su senąja namo dalimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad numatomo priestato prie namo sienos namo dalies konstrukcijos yra savarankiškos, statomos ant naujų pamatų, tik bus prijungtos prie esamo pastato, todėl esamo gyvenamojo namo konstrukcijos papildomai neapkraunamos ir priestato statyba nepablogins esamo statinio konstrukcijų. Šio priešprojektinio pasiūlymo pastabose nurodyta, kad „pradedant pamatų montavimo, betonavimo darbus būtina atlikti grunto geologinius tyrinėjimus, pamatus montuoti atsižvelgiant į tyrinėjimo rezultatus“. Ieškovo pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose (b.l. 15-19) nurodyti statybos techniniai duomenys.
Atsakovas K. G. nurodė priežastis, dėl kurių neduoda sutikimo statybai: pirma, netinkama stogo konstrukcija, t.y. galimybė ieškovui prieiti prie langų, bei dėl to atsirasianti galimybė pažeisti privatų atsakovo gyvenimą, patenkančios saulės sumažėjimas. Antra, sujungus namą ir padarius įėjimą per sieną susilpnės namo konstrukcija. Trečia, neturės galimybės prieiti prie savo namo sienos iš lauko nuo žemės, nes vieno metro teritorija aplink namą, nustatyta teismo sprendimu bus užstatyta ieškovo pastato dalimi. A. E. I. G. nurodė, kad sutikimo ieškovui neduoda dėl to, kad ji kaip žemės savininkė praranda dalį jai priklausančios žemės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog numatoma pastato rekonstrukcija gali pakenkti namo stabiliam valdymui ar naudojimui, kad dėl priestato statybos sumažės K. G. priklausančių patalpų apšvietimas ar bus pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, todėl atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad dėl priestato pastatymo bendraturtis praras teisę kontroliuoti dalies savo namo, negalės stebėti bendros namo sienos pakitimų, statinio pastatymas pažeis viso namo architektūrinį vaizdą ar sumažins dalies statinio vertę.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėtu statytoju jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Teismo sprendimu tik pripažįstama ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovų, kaip bendraturčių sutikimo. Todėl pripažinus ieškovo teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be atsakovų sutikimo, nepažeista atsakovų nuosavybės teisė į planuojamą užstatyti bendrai naudojamą sklypo dalį, nes byloje nespręstas reikalavimas dėl atsakovams priklausančios ir užstatomos dalies kompensavimo (natūra ar pinigais), nes atsakovai tokio reikalavimo byloje nepareiškė. Atsakovai turi teisę į prarandamos bendro daikto dalies kompensavimą ir ją gali įgyvendinti po projektavimo procedūros pradžios. Todėl toks priestato pastatymas, kai tik labai nedidelė priestato dalis patenka į bendro naudojimo žemės sklypą, o atsakovas sutinka keisti daikto naudojimo tvarką taip, kad nenukentėtų apeliantų interesai, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju tai būtų nuosavybės paėmimas prievarta ir kad toks teismo sprendimas pažeidžia atsakovų, kaip žemės savininkų teises.
Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodo pirmosios instancijos teismo šališkumą bylos nagrinėjimo metu bei priimant byloje sprendimą, tačiau dėl tokių argumentų jokių įrodymų nepateikė. Nepalankaus vienai šaliai teismo sprendimo priėmimas nelaikytina teismo šališkumu.
Iš aukščiau išvardintų duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui yra nemotyvuotas ir trukdantis ieškovui, kaip bendraturčiui įgyvendinti teisę į statybą, todėl apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra pagrindo, jis atmestinas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovų ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 500 litų sumokėtų advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų V. J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.