- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2268-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00167-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties J. R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino J. R. M. skundo ir paliko nepakeistą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95778-1 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. R. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 550 litų bauda. Nustatyta, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 09.27 val., penktame kelio Nr. 164 kilometre, patikrinimo metu sveriant R. M. įmonei priklausančią transporto priemonę „Volvo FL10“ nustatyta, kad transporto priemonė yra sunkiasvorė, viršyta varančiųjų ašių grupės apkrova 6,1 tonos (leistina ašių apkrova – 18 tonų, faktinė apkrova pasvėrus – 24,1 tonos), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Bauda J. R. M. paskirta už tai, kad būdamas R. M. įmonės savininku, kuris įmonėje atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą neužtikrino, kad vairuotojas teisingai pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta varančiųjų ašių grupės apkrova. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus ir savo veikimu arba neveikimu neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės III skirsnio 5.3 punkto reikalavimai.
Teismas konstatavo, kad Institucijos pareigūnai J. R. M. pažeidimo faktą nustatė bei pažeidėjo veiksmus kvalifikavo tinkamai, o nuobaudą paskyrė nepažeisdami jos skyrimo terminų ir taisyklių. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad yra pensininkas, bei sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą. Pažymėjo, kad J. R. M. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, savo nuomonės neišsakė ir nepateikė įrodymų, kuriais galima būtų spręsti, kad jis nubaustas nepagrįstai. Konstatavo, kad asmuo aiškiai negerbia teismo, dėl padaryto pažeidimo nesigaili ir nesirūpina.
II.
J. R. M. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir Institucijos Nutarimą pakeisti, neskiriant jam piniginės baudos. Nurodo, kad į teismo posėdį atvykti negalėjo dėl svarbios priežasties, apie tai teletaipograma bei telefonu pranešė teismo posėdžių sekretorei, tačiau teismas į jo paaiškinimus neatsižvelgė. Teigia, kad yra apkaltintas nepagrįstai, o padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, niekam nepadaręs žalos. Paaiškina, kad jo pareiga yra išleisti į kelią tinkamai paruoštą techniką ir instruktuoti vairuotoją, o vairuotojas krovinio pakrovimo operacijos nekontroliuoja ir neturi galimybės nustatyti, kuri ašis apkrauta labiau. Pažymi, kad nesiekiant gabenti viršsvorio neretai pakraunamos šlapios medžiagos, todėl per metus vienam automobiliui padarant daugiau nei 3 000 važiavimų, iš jų gali pasitaikyti ir su perkrova.
Atsiliepimas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog nežinojo, nedalyvavo transporto priemonės pakrovime, nebuvo informuotas ir negalėjo įtakoti vairuotojo veiksmų, atmestini. Teigia, kad įmonės savininkas J. R. M., netinkamai organizuodamas ir kontroliuodamas įmonės darbuotojų darbą bei krovinių pervežimo veiklą, padarė ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kelių transporto kodeksas) 32 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą pačiam arba per kitą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Pažymi, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalies taikymui jokios įtakos neturi tai, kad vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkai, kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Nurodo, kad J. R. M. padarytą pažeidimą įrodo protokole ir paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, o administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sprendžia, kad J. R. M. kaltė dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės III skirsnio 5.3 punktą, automobilių su sudvejintomis ašimis bendroji ašių apkrova, kai atstumas tarp ašių yra didesnis arba lygus 1,30 metro ir mažesnis nei 1,80 metro, neturi viršyti 18 tonų svorio. Iš byloje esančio 2010 m. balandžio 28 d. svėrimo akto matyti, kad transporto priemonės varančiųjų ašių grupei buvo nustatyta 24,1 tonos apkrova (administracinė byla Nr. 95778-1, b. l. 3). Taigi bendroji varančiųjų ašių grupės apkrova buvo viršyta 6,1 tonos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Institucijos pareigūnų svėrimo akte užfiksuotų duomenų teisingumu.
Pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Iš byloje esančio važtaraščio (administracinė byla Nr. 95778-1, b. l. 4) matyti, kad vairuotojas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Pažymėtina, kad pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 str.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. R. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Apeliaciniame skunde J. R. M., be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties ir teismą apie tai informavo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas teismui pranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, o nesant galimybei bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 25). Pažymėtina, kad apelianto nurodytos neatvykimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas apelianto procesinių teisių, pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties ar Institucijos Nutarimo J. R. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.