Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyr. specialistė UAB (duomenys neskelbtini) už tai, kad (duomenys neskelbtini) sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) – savo neveikimu pažeidė Įstatymo nuostatas, 2019 m. spalio 17 d. surašė protokolą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą Nr. ATV-18.

Departamentas, išnagrinėjęs Protokolą ir vadovaudamasis Įstatymo 31⁴ straipsnio 1 dalimi, 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą juridiniams asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. ATV-20, kuriuo už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. L. paskyrė 6 226 Eur baudą.

Departamento Vilniaus skyrius Nutarimo kopiją 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (35.V)2V-2813 siuntė UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. ATV-20 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šio įstatymo IV skirsnio „Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas“ 14 straipsnyje yra įtvirtintos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos. Kaip antai, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojo pareiga prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus, prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija. Atsakomybės už Įstatymo pažeidimus taikymą nustato šio įstatymo 31 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą (Įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalis). Įstatymo 31⁴ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylą nagrinėja Departamento direktoriaus tam įgalioti pareigūnai. Įstatymo 31⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 31⁴ straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, išnagrinėję bylą, turi teisę priimti nutarimą: skirti šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes (1 punktas); bylą nutraukti, kai nėra padarytas šio įstatymo pažeidimas (2 punktas); grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti (3 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus bylą ir priėmus nutarimą skirti baudą, nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti. Nutarimų apskundimo tvarka įtvirtinta Įstatymo 31⁷ straipsnyje, kurioje 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, nesutinkantys su šio įstatymo 31⁵ straipsnyje nurodytais nutarimais, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu, Nutarimu bauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, nes jis nėra UAB (duomenys neskelbtini) valdytojas, vadovas ar darbuotojas, taip pat Įstatymas nenumato galimybės baudą skirti fiziniam asmeniui.

Atsakovo teigimu, Nutarimu bauda yra paskirta juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar Departamentas, Nutarimo rezoliucinėje dalyje baudą skirdamas UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. L., nepažeidė teisės aktų nuostatų.

Iš aukščiau minėtų Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pareiga atitinkamai prižiūrėti nekilnojamojo kultūros paveldo objektą nustatyta šio objekto valdytojui. Kaip antai, valdytojo sąvoka yra pateikta Įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, pagal kurią valdytojas yra kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas.

Byloje ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo objektas, nėra.

Visų pirma pažymėtina, kad iš aukščiau minėtų Įstatymo nuostatų matyti, kad atitinkamo dydžio baudos už Įstatymo pažeidimus nutarimais skiriamos juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, o skundus dėl šių nutarimų gali paduoti juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad Nutarimu bauda paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Tiek Protokole, tiek Nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad pažeidėjas ir valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini), tačiau Nutarimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kad nutariama „UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. L. skirti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 str. 2 d. numatytą baudą – šeši tūkstančiai du šimtai dvidešimt šeši eurai (6 226 EUR)“. Taigi šiuo Nutarimu bauda paskirta ne UAB (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui R. L., būtent kuriam ir sukelia teisines pasekmes ginčijamas aktas. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime nėra nurodyti jokie pagrindai ar aptarti įrodymai, kad R. L. suteikta teisė atstovauti UAB (duomenys neskelbtini).

Kaip antai, byloje esantis valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė yra L. P.. Byloje duomenų, kad pareiškėjas R. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nėra. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad R. L. taip pat nėra savininkas ar kitoks (duomenys neskelbtini) sodybos valdymo teisių turėtojas. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad R. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas.

Teismas pažymi, kad individualiam administraciniam aktui, be kita ko, yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Kaip antai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualus administracinis aktas (šiuo atveju Nutarimas) yra vientisas aktas, todėl rezoliucinė jo dalis turi atitikti jo motyvuose nurodytas aplinkybes.

Kaip byloje nustatyta, Nutarimu bauda skirta pareiškėjui R. L., tačiau Nutarime nėra motyvuojama, kodėl bauda paskirta būtent šiam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimo motyvuojamoji dalis neatitinka rezoliucinės dalies, o tai suponuoja išvadą, jog Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas Nutarimo rezoliucinėje dalyje baudą fiziniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. L. – paskyrė nepagrįstai.

Teismas taip pat pažymi, kad tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) Nutarimo neskundė, šioje byloje keliamo ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nustačius aplinkybę, kad Nutarimo rezoliucinė dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, Nutarimas naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių pripapžintas neteisėtu ir nepagrįstu, pareiškėjo alternatyvus skundo reikalavimas ir argumentai dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio neanalizuojami.

Pareiškėjas teismo prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį bei 650 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatais Linu Viliu ir Gintare Repšaite. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo vardu skundą pasirašė ir 2019 m. gruodžio 11 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė advokatė Gintarė Repšaitė. Sumokėtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė: 1) 2020 m. kovo 27 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. GR 0092, iš kurios matyti, kad pareiškėjui už skundo dėl Nutarimo parengimą ir pateikimą teismui paskaičiuota 650 Eur suma; 2) Luminor banko sąskaitos išrašą, iš kuriuo matyti, kad į minėtos advokatės sąskaitą pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. pervedė 650 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 289 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už pareiškėjos skundo surašymą sudarytų 3 222,50 Eur (2,5 x 1 289 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą ir pateikimą teismui) administracinėje byloje suma – 650 Eur, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių skundo surašymui, minėtas išlaidas pareiškėjas pagrindė rašytiniais įrodymais, mažinti šios sumos teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 650 Eur suma už skundo parengimą.

Taip pat byloje esantis AB Swedbank 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 11 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo teismui pateikimą sumokėjo 23 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 23 Eur žyminis mokestis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo R. L. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintinas ir jam iš atsakovo Kultūros paveldo departamento iš viso priteistina 673 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. ATV-20.

Priteisti pareiškėjo R. L. naudai iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 673 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.