Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei Neringai Čmukienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI): 2023 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas 190,97 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. vasario 28 d. buvo atlikti mokėjimai – 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 1 d. buvo atliktas 200 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 12 d. buvo atliktas 363 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikti mokėjimai: 1 980 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur UAB“ (duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 3 d. buvo atliktas 120 Eur mokėjimas M. V.; 2024 m. gegužės 10 d. buvo atliktas 1 680 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 14 d. buvo atliktas 500 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. parodė, kad savo kaltės neginčija. Jis paaiškino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje sugedo įrenginiai, kurie atnešdavo pagrindinį pelną, ir jie nesugebėjo jų pataisyti, todėl liko be lėšų. Jiems pradėjo rašyti nuomininkai, pas kuriuos jo bendrovė nuomojasi 500kv/m patalpas, jie pradėjo skambinti, pasakė, kad jo bendrovė turi palikti teritoriją su visais įrenginiais, jeigu nemokės nuomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi yra buhalterinė įmonė, kuri prašė sumokėti už suteiktas paslaugas, nes neves buhalterinės apskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi nevežė jiems įrenginių, prekių. Pagrindiniai, kuriems buvo mokami pinigai, buvo nuomininkai ir buhalterinės firmos. „Sodra“ irgi atleido visus darbuotojus be įspėjimo ir teko sumokėti „Sodrai“ visus pinigus. Jis ir jo darbuotojai ne kartą skambino į VMI, kad jie atidėtų apmokėjimą arba padarytų finansavimą. Be to, tie pinigai, kurie buvo mokami, buvo jo asmeniniai pinigai. A. P. taip pat detalizavo, kad jam buvo žinomas įsiskolinimas VMI, tačiau jis atsirado staigiai, kai atsirado pelnas, jį priskaičiavo. Bendrovė vis dar dirba, jis ir jo vadovaujama bendrovė nori bendrauti su VMI, tačiau ši norėjo jo vadovaujamai bendrovei paskelbti bankrotą, tuo metu kai jie nemokėjo mokesčių. Šiuo metu jie patys rado, kas pataisys bendrovės įrenginius ir nori toliau vykdyti savo veiklą. Jie turi leidimą iš aplinkos ministerijos, gali dirbti tik šitoje vietoje ir negali kitur išeiti. Jis pats iki šiol dirba jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Sutuoktinė dirba irgi toje pačioje bendrovėje, bet dabar ji susirgo ir gydosi, paskui, kai pasveiks, vėl dirbs. Kaip fizinis asmuo, jis neturi jokių kreditorinių įsiskolinimų, lizingų ar skolų. Jo pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtino) Eur iš pensijos (duomenys neskelbtini) ir apie (duomenys neskelbtini) Eur iš Lietuvos pensijos. Viską, ką gauna, jis atiduoda bendrovei. Dukra padeda išgyventi (b. l. 54-55).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Mokesčių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. vasario 24 d. bendrovės įsiskolinimas sudarė 32 616,85 Eur, kurį sudarė gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka 13 001,56 Eur (12 298,64 Eur mokestis + 702,92 Eur delspinigiai), pelno mokesčio nepriemoka 19 594,11 Eur (2 348,41 Eur mokestis + 1 984,70 Eur delspinigiai + 15 261 Eur mokesčio avansas) bei pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka 21,18 Eur. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., bendrovei 2024 m. birželio 6 d. patikslinus pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gruodžio 16 d., bendrovei 2024 m. birželio 6 d. pateikus patikslintą gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. gruodžio mėnesį. Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024 m. gruodžio 19 d. buvo kreiptasi į AB „Swedbank“, siekiant gauti informaciją apie bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius. 2025 m. sausio 9 d. buvo gautas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 7 d., iš kurio turinio nustatyta, kad bendrovės vadovas A. P., laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., vykdydamas atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas 190,97 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. vasario 28 d. buvo atlikti mokėjimai – 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 1 d. buvo atliktas 200 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 12 d. buvo atliktas 363 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikti mokėjimai: 1 980 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur UAB “(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 3 d. buvo atliktas 120 Eur mokėjimas M. V. ; 2024 m. gegužės 10 d. buvo atliktas 1 680 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 14 d. buvo atliktas 500 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime nurodyta, kad A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., nepaisydamas VMI susidariusio įsiskolinimo valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tokiu būdu neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas VMI interesus (b. l. 2-4).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos teisinis kvalifikavimas

ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Šios administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę pinigines lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad A. P. atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto subjekto požymius, nekilo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 5-8). Svarbu ir tai, jog byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad A. P. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų VMI. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats A. P., nurodydamas, kad dėl jo vadovaujamoje bendrovėje sugedusios gamybinės įrangos prasidėjo veiklos sunkumai, ji nebuvo pajėgi sumokėti tiek patalpų nuomos, tiek atsiskaityti su finansinę apskaitą vykdančios bendrove. Juo labiau, įsiskolinimai atsirado ir VMI, apie kuriuos jis, kaip bendrovės vadovas, žinojo, taip pat bandė susitarti su VMI (b. l. 54-55). Be kita ko, finansinių įsiskolinimų VMI aplinkybę taip pat įrodo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenys, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas VMI sistemingai augo nuo 2024 m. vasario 28 d. ir 2025 m. vasario 24 d. jau siekė 32 616,85 Eur (b. l. 9-18). Galiausiai, pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, taip pat ir AB „Swedbank“ laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 7 d. pateikti atliktų banko finansinių operacijų išrašai (b. l. 20-36), įrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir būdama nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais, o ne VMI,: 2024 m. vasario 28 d. buvo atlikti mokėjimai – 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 1 d. buvo atliktas 200 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 12 d. buvo atliktas 363 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 15 d. buvo atlikti mokėjimai: 1 980 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur UAB “(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 3 d. buvo atliktas 120 Eur mokėjimas M. V.; 2024 m. gegužės 10 d. buvo atliktas 1 680 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. gegužės 14 d. buvo atliktas 500 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Svarbu ir tai, jog šio atsiskaitymo fakto neginčijo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas A. P., kuris nurodė, kad siekdamas užtikrinti bedrovės veiklos nepertraukiamumą, taip pat užkirsti kelią šios bendrovės nemokumo proceso inicijavimui, atsiskaitinėjo su kitais bendrovės veiklos partneriais, kadangi be šių atsiskaitymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų funkcionavusi (b. l. 54-55).

Pirmiau aptartų ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. pateiktų paaiškinimų, o būtent - pastarojo apeliavimo į tai, kad atsiskaitymai su bendrovės veiklos partneriais buvo atlikti siekiant užtikrinti bendrovės funkcionalumą, kontekste, pripažįstama, kad teismui yra suprantamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo siekis užtikrinti bendrovės tolimesnį egzistavimą ir aktyvų veiklos vykdymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jo administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš pirmiau aptartų VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2025 m. vasario 28 d. nemokestinės prievolės suma sistemingai didėjo (b. l. 9-18). Juo labiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, 2025 m. kovo mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kas tik patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo negerėjo, o ir tinkamas atsiskaitymas su VMI nebuvo fiksuotas. Teismo vertinimu, visos šios aptartos aplinkybės, taip pat A. P. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys neatsikaitant su VMI, rodo VMI teisių pažeidimą ir pagrįstą jo veiksmų vertinimą ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei A. P. duotus paaiškinimus teisme apie tai, jog jis žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su VMI, darytina pagrįsta išvada, kad pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais šios bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. A. P. bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaip jau buvo minėta šiame nutarime, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, į šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. anksčiau neteistas, nenustatyta, kad šio sprendimo priėmimo metu jo atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Kita vertus, A. P. 2024 metais ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir būtent dėl administracinių nusižengimų, susijusių su jo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla. Pastarojo atžvilgiu vien 2024 metais buvo priimti net 3 nutarimai dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, o duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Be kita ko, jis taip pat buvo baustas ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas). Šiuo metu A. P. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), išlaikytinių neturi. Svarbu pabrėžti ir tai, kad A. P. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarymo administracinio nusižengimo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti A. P. už inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 1 400 Eur. Įvertinus šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, A. P. elgesį, taip pat asmenį charakterizuojančius duomenis (ne kartą baustas administracine tvarka, paskiriamų baudų nemoka), skiriama bausmės bus proporcinga A. P. padarytiems neteisėtiems veiksmams ir nepažeis teisingumo principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. P., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-56-1170/2025 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.