Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-613-124/2013

Teisėja J. Kramanauskaitė-Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00188-2013-6

SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei B. B., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyriui dėl savavališkos malkinės statybos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (78–83 b. l.) ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Radviliškio rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo ieškinio atmesti, o turėjo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 ir 9 dalies nuostatomis. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas - jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės.

2. Teismas visiškai nepagrįstai, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, konstatavo, kad ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių jai yra neįmanoma nei suformuoti žemės sklypo, nei įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į specialistus, turinčius teisę rengti žemės sklypo planą pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. išduotas planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti ir kad tie specialistai būtų atsisakę tai atlikti.

3. 2012 m. gegužės 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir patenkino Inspekcijos ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-393-767-12 ir įpareigojo statytoją nugriauti savavališkai pastatytą garažą adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas yra įvykdytas ir savavališkai pastatytas garažas yra nugriautas.

4. Tai, kad Inspekcija nenagrinėjo skundo dėl galimai savavališkų statinių ir nefiksavo savavališkų statybų, atsižvelgdama į Taisyklėse nurodytą 10 metų laikotarpį, nereiškia, kad kiti aštuonbučio bendraturčiai neturi pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tik į šį procesą nesikiša Inspekcija. Pati atsakovė, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarius, jei jos teises pažeidžia kaimynų pastatyti statiniai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2011-07-22 atsakovei B. B. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-110725-00045, už tai, kad atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento pastatė malkinę, adresu (duomenys neskelbtini) (4–7 b. l.), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 p. ir 2 p., taip pat Statybos techninio reglamento „STR 1.07.01:2010“ 33 punktą. 2011-08-24 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-60-110824-00056 atsakovė įpareigota ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 24 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: t. y. nugriauti savavališkai pastatytą malkinę adresu (duomenys neskelbtini) (12–13 b. l.). 2012 m. vasario 20 d. atsakovės prašymu (18 b. l.), ieškovas minėtą terminą pratęsė iki 2012 m. gegužės 24 d. (19 b. l.). 2012 m. gegužės 29 d. Statybos inspekcijos specialistai, atlikę Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimą, konstatavo, kad malkinė nenugriauta (21 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmetė, nurodydamas, kad aplinkybė, jog atsakovei savavališkos statybos aktas buvo surašytas iki Taisyklių pakeitimo, negali būti pagrindu tenkinti ieškinį (69–73 b. l.)

Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (Statybos įstatymo 3 str. 1 d.). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta malkinė, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir priklauso laisvam žemės fondui (36 b. l.).

Iš Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 eilutės matyti, kad malkinė pagal išmatavimus (didžiausias aukštis – 5 m, didžiausias plotas –50 m²), yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atsakovės pastatytas sandėlis yra 4,17 m. ilgio, 6,17 m. pločio ir 2,5 m aukščio, taigi, pagal auksčiau nurodytą statybos techninį reglamentą, yra laikomas I grupės nesudėtingu statiniu.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktą, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) yra statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktą, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Išimties taikymo atvejai, kai nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų yra numatyti auksčiau nurodyto Reglamento 7 priedo 1.1-1.8 punktuose (statant viešojo naudojimo geležinkelių infrastruktūros statinius, statinius valstybinės reikšmės vidaus vandenyse ir kt.). Atsakovės B. B. pastatyta malkinė nepriskirtina statiniams, kurių statybai nereikalingi žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento nuostatomis, pripažintina, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo užstatyti jai nuosavybės teise nepriklausančios ar kitu būdu nesuteiktos valstybinės žemės. Pastatų, nors ir nesudėtingų, statyba šios paskirties žemės sklype negalima.

Iš bylos duomenų matyti, kad po savavališkos statybos fakto nustatymo 2011-07-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio žemėtvarkos skyrius atsakovei suteikė leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2011-08-31 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius patvirtino planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti pagal atsakovės prašymą, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012-11-19 sprendimu pratęsė terminą iki 2013-01-01, nurodydamas, kad žemės sklypo formavimas nepriklauso nuo atsakovės valios, o norint įteisinti savavališką statybą, būtina turėti žemės sklypą (22–26 b. l.). Tačiau, kaip nurodė pati atsakovė B. B., suformuoti žemės sklypo ir įteisinti savavališką statybą ji negalėjo ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. LR CPK 178 straipsnio norma numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, aplinkybes, kad atsakovė kreipėsi į specialistus, turinčius teisę rengti žemės sklypo planą, jog išnaudojo visas galimybes, siekdama įteisinti malkinės statybą, turėjo įrodyti atsakovė B. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias bylos aplinkybes.

LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Kadangi atsakovė B. B. per ieškovo nustatytą terminą, kuris vėliau teismo buvo pratęstas iki 2013-01-01, neįteisino savavališkos statybos, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą malkinę ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų netenkino, vadovaudamasis „Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis“, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84, ir pakeistomis 2011-11-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-199, kurių pakeitimai įsigaliojo nuo 2012-11-23,, ir nurodydamas, kad minėtų taisyklių 39¹4 punkte nurodyta, kad skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui „dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad pastatai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų“.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu bylos aplinkybių vertinimu.

Atsakovė 2011-07-26 paaiškinime, rašytame Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, kad nuo 1990 metų ji su šeima gyvena ginčo adresu, tuo pat metu buvo pastatyta malkinė bei viralinė (11 b. l.). Byloje esantis Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre įrodo, kad butą su ūkiniais pastatais ir tremperiu, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė B. B. pagal Mainų sutartį įsigijo 2003-01-28 (14, 16 b. l.), todėl pastatyti malkinės, kaip ji nurodo 1990 metais, negalėjo. Kadangi butą atsakovė įsigijo 2003 metais, todėl ir malkinę pastatyti galėjo ne anksčiau kaip 2003 metais. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių malkinės statybą 1990 metais. Byloje esantys I. D., R. K. S. paaiškinimai, kad pagalbiniai pastatai prie aštuonbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatyti apie 1994-1998 metus, neįrodo, jog atsakovė malkinę pastatė, būtent, 1990 metais ar 1994-1998 metais. Minėtų asmenų paaiškinimuose nė žodžiu neužsiminta apie atsakovės malkinę, ar jos statybą, o nurodyta, jog pagalbiniai ūkio pastatai (malkinės, garažai, stoginės ir kt. statiniai) statyti apie 1994-1998 metus, nes iširus centralizuotai namo katilinei individualiam šildymui reikėjo kuro laikymo patalpų (50, 51 b. l.). Todėl, vadovaujantis auksčiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo malkinę atsakovė B. B. pastatė 1990 m., ar 1994-1998 metais. Nesant byloje šių įrodymų, teismas nepagrįstai vadovavosi „Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis“ ir taikė 10 metų terminą, kuriam suėjus skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas. Iš auksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad butą atsakovė B. B. įsigijo 2003-01-28, savavališkos statybos faktas konstatuotas 2011-07-22 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-60-110725-00045, todėl yra suėjęs 8, o ne 10 metų terminas.

Teismas, atsižvelgdamas į auksčiau nurodytus motyvus konstatuoja, kad atsakovė B. B. privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jo neturėdama, valstybinės žemės sklype pastatė malkinę, kuri pripažintina savavališka statyba ir jai taikytinos Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 punkto nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijas teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, todėl ieškinį nepagrįstai atmetė. Apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nugriauti savavališkai pastatytą malkinę adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Per teismo nustatytą terminą atsakovei teismo sprendimo neįvykdžius – suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti savavališkai pastatytos malkinės (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės B. B..