- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-19666-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01283-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Vygaudas Molis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G., atstovaujamos įgaliotos atstovės R. G., pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
paveldėjimo teisės tikslu pareiškėja K. G., atstovaujama įgaliotos atstovės R. G., prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą močiutės turtą.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina R. G. po J. N. mirties kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą tuo metu nepilnametės dukros K. G. vardu išdavimo. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi R. G. prašymą tenkino, išdavė leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu. Tačiau pareiškėjos motina į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėja testamentu jai palikto palikimo po močiutės mirties nepriėmė ir terminą jam priimti praleido ne dėl savo kaltės, kadangi ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o tai pažeidžia jos interesus. Tai, kad jos įstatyminė globėja laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Po močiutės mirties likusį turtą faktiškai pareiškėjos vardu pradėjo valdyti pareiškėjos motina R. G., todėl darytina išvada, kad pareiškėjos motina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti likusį palikimą savo nepilnametės dukters vardu, todėl pripažintina, kad palikimą priėmė savo nepilnametės dukters vardu. Pareiškėjos motinos R. G. atlikti veiksmai (kreipimasis į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, buto išlaikymas ir turto priežiūra) įrodo tai, kad ji tikslingai siekė, išreiškė valią ir atliko veiksmus tam, kad įgytų testamentu paliktą palikimą dukros vardu, todėl yra visi požymiai rodantys, kad palikimas buvo faktiškai priimtas. Po turto palikėjos J. N. mirties, pareiškėjos motina naudojasi močiutė butu (duomenys neskelbtini), kaip savo, t. y. butą prižiūri, moka su šio turto išlaikymu susijusius mokesčius ir atlieka kitus darbus, kurie reikalingi tinkamam nekilnojamo turto naudojimui ir priežiūrai.
Pareiškėjos atstovas advokatas Vygaudas Molis teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad K. G. priėmė palikimą, atsiradusį po močiutės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal testamentą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą močiutės turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos įgaliota atstovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji savalaikiai kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu išdavimo, tačiau neturėdama teisinių žinių, galvojo, kad gavusi leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atliko reikiamus veiksmus palikimui priimti. Ji nežinojo ir nesuprato, kad tik teismo leidimo gavimo priimti palikimą tuo metu nepilnametės dukros vardu nepakanka. Galvodama, kad teismo leidimas yra pakankamas dokumentas priimti palikimą, pradėjo po savo motinos J. N. mirties likusį turtą faktiškai valdyti kaip įstatyminė pareiškėjos atstovė, tačiau dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė. Visą šį laikotarpį ji išlaikė butą (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo butą, sumokėjo namo renovacijos mokesčius, naudojosi bute likusiais baldais ir daiktais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos atstovo, pareiškėjos įgalioto asmens R. G. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja K. G. yra R. G. dukra. Pareiškėjos močiutė J. N. Jonavos raj. 1-jame notarų biure (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei K. G.. J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirus močiutei, pareiškėja K. G. buvo nepilnametė, todėl jos įstatyminė atstovė motina R. G. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės dukros vardu išdavimo. Jonavos rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi R. G. prašymą tenkino, išdavė leidimą priimti palikimą paveldėtojos nepilnametės dukros K. G. vardu po jos senelės J. N. mirties. Tačiau gavusi teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, R. G. į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jonavos rajono 3-ajame notarų biure paveldėjimo byla po J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. J. N. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba rūpintojai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Nagrinėjamu atveju nepilnametės įstatyminė atstovė buvo išreiškusi valią dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, tačiau toliau neužtikrino nepilnametės dukros teisių įgyvendinimo, savalaikiai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukters vardu. Nepilnametė K. G. palikimo po močiutės mirties nepriėmė ir terminą jam priimti praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir tai pažeidžia jos interesus. Sutiktina su pareiškėjos atstovo argumentais, kad tai, jog pareiškėjos įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė ir ji negalėjo per įstatymo nustatytą terminą savarankiškai faktiniu valdymu priimti jai tenkančią palikimo, po močiutės mirties likusį turtą pareiškėjos vardu faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjos motina R. G., kuri išlaikė butą, mokėjo mokesčius, butą tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo, butu rūpinasi iki šiol.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja K. G., tuo metu atstovaujama įstatyminės atstovės R. G., priėmė palikimą, atsiradusį po močiutės J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą močiutės turtą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja K. G. priėmė palikimą, atsiradusį po močiutės J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą močiutės testamentu jai paliktą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą močiutės turtą
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.