Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, specialiojo vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

I. K. 2019 m. kovo 23 d., apie 7.00 val., bendro naudojimo patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vonios kambaryje, buitinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai N. Č. į veidą taip padarydama jai nosies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji I. K., teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kartu su N. Č. dalinasi vonios kambariu. Nurodė, kad apie 19.00 val., ji niekaip negalėjo pakliūti į vonios kambarį, kuriame buvo N. Č. ir kažką darė, o į jos pastabas, jog I. K. nori nusiprausti, nereagavo. Tada I. K. nukabino vonios kambaryje kabėjusius rankšluosčius, kadangi šie trukdė maudytis, po ko N. Č. ją puolė, mosikavo rankomis. I. K. savo abejomis rankomis sulaikė N. Č. rankas, suėmusi jas už riešų, ir laikė jas neilgai, tačiau jos nestūmė, nelietė ir nieko nedarė, o rankas laikė tik tam, kad N. Č. jai netrenktų. Tuo metu patalpoje degė šviesa, tačiau ant N. Č. nematė jokių mėlynių, o įvykio metu pašalinių asmenų šalia nebuvo. Paaiškino, kad tuo metu su N. Č. susipykusi nebuvo. Neatsimena kada tiksliai atvyko policijos pareigūnai, kadangi policijos pareigūnus jai buvo kvietę kelis kartus ir nurodė, kad buvo sulaikyta ne tą pačią dieną, kai vyko konfliktas su rankšluosčiais. Paaiškino, kad tuo metu kai vyko konfliktas ir tą dieną, kai ji buvo sulaikyta, I. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir jo poveikį jautė. Nurodė, kad su kitais kaimynais ji nekonfliktuoja, S. L. pažįsta iš matymo, tačiau jos vardo ir pavardės nežinojo. Šiuo metu I. K. nedirba, nes buvo atleista iš darbo už pravaikštas, kadangi neturėjo pinigų važiuoti į darbo vietą. Paaiškino, kad prieš šį konfliktą N. Č. prašė, kad ji parduotų savo kambarį jos sūnui ir pereiti į kitą bendrabutį, tačiau ši atsisakė.

Nukentėjusioji N. Č., teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad apie 7.00 val., ji, prieš einant į bažnyčią, norėjo išsiplauti galvą. Jai būnant bendro naudojimo vonios kambaryje, į jį atėjusi neblaivi I. K., pradėjo mėtyti jos rankšluosčius ant grindų. N. Č. pakėlusi nuo grindų rankšluostį juo trenkė I. K., po ko ši smogė nukentėjusiajai kumščiu į veidą du kartus, pataikydama į nosį ir veido kairės pusės sritį, dėl ko N. Č. nosis pradėjo kraujuoti, o I. K. užstojusi duris neleido iš vonios kambario išeiti N. Č., dėl ko nukentėjusioji buvo labai išsigandusi. Nurodė, kad I. K. jos už žastų nelaikė, bet pastūmė į duris dėl to ir galėjo atsirasti kraujosruvos žastų srityje, tačiau detaliai įvykio eigos po suduotų smūgių nukentėjusioji neatsimena, dėl patirto išgąsčio. Po įvykio nukentėjusioji policijos iškart nekvietė ir susiruošusi išėjo į bažnyčią, po kurios parke susitiko su sūnumi, kuriam papasakojo apie įvykį ir kartu su juo apie 16.00 val., grįžusi į namus pastebėjo sulankstytą šaldytuvą, nuo jo numestus magnetukus ir išmėtytus daiktus. Sūnus kalbėjo su I. K., tačiau ji pradėjo juos abu koneveikti necenzūriniais žodžiais. Kada tiksliai atvyko policijos pareigūnai ji neprisimena, tačiau jiems atvykus detaliai nupasakojo įvykio aplinkybes. Šio konflikto kiti kaimynai nematė. Paaiškino, kad įvykio metu nuo I. K. jautėsi alkoholio kvapas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad prieš šį įvyki su I. K. taip pat buvo dar vienas konfliktas, kuomet I. K., būdama neblaivi, spardė buto duris, ką girdėjo kaimynė Sabina ir kiti kaimynai, kurie, nukentėjusiajai neatidarius durų, atėjo pažiūrėti kas vyksta, tačiau tuo metu atvykę policijos pareigūnai negalėjo įeiti į I. K. kambarį. Nurodė, kad kadangi I. K. dažnai vartoja alkoholį ir rūko, dėl ko jos sūnus nupirko gesintuvą, pastarasis siūlė I. K. persikelti į kitą bendrabutį Saulėtekyje, tačiau ji atsisakė.

Liudytoja M. P., teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji dirbdama kartu su kolega G. M. gavo iškvietimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), viename iš butų dėl bendro naudojimo patalpų, tarp kaimynių vyksta konfliktas. Įvykio vietoje pranešėja nurodė, kad jos kaimynė gadina, laužo ir mėto jos daiktus. Kaltinamoji tuo metu bendravo labai arogantiškai, buvo neblaivi ir agresyviai nusiteikusi. Priėmę pareiškimą dėl netinkamo elgesio ir paaiškinę kaltinamajai, kad bendro naudojimo patalpos priklauso abejiems butams, išvyko. Po maždaug 1-2 valandų buvo gautas antras pranešimas dėl konflikto. Įvykio vietoje kaltinamoji nenorėjo įsileisti į savo butą. Nurodė, kad dėl nukentėjusiosios elgesio nemano, kad ši melavo, kadangi ji buvo išsigandusi, be to aiškinantis įvykio aplinkybes dėl daiktų, t. y. sulaužytų namų apyvokos daiktų ir išmėtytų magnetukų ir tik atskyrus kaltinamąją nuo nukentėjusiosios, pastaroji prasitarė, kad kaltinamoji dieną prieš įvykį ją sužalojo. M. P. matė nukentėjusios viršutinėje kūno dalyje likusius sužalojimus, išblėsusias kraujosruvas. Į įvykio vietą atvykęs nukentėjusiosios sūnus nurodė, kad ši bijo gyventi kartu su kaltinamąja, kadangi nuolatos yra užgauliojama, stumdoma. Kaltinamajai buvo nustatytas neblaivumas, o įvykio vietoje ji neigė savo kaltę teigdama, kad nieko nemušė, nurodė, kad darys ką norės ir buvo agresyviai nusiteikusi policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau galiausiai sutiko vykti į policijos komisariatą. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50–51), ji nurodė, kad šie parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis.

Liudytoja S. L., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad konflikto, vykusio bendro naudojimo vonios patalpoje, ji nematė, tačiau N. Č. pasakojo, kad I. sutrenkė jai nosį ir ranką, nors kraujo ant N. Č. veido ji nematė. Tą dieną I. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tai liudytoja suprato ją sutikusi virtuvėje iš pastarosios neadekvataus elgesio. Paaiškino, kad kadangi turi mirštantį vyrą, ne viską atsimena, bet apklausta policijos pareigūnų papasakojo teisybę. Nurodė, kad šių metų kovo mėnesį, po I. atsikraustymo praėjus keletui dienų, S. L. girdėjo, kaip pastaroji tranko ir spardo duris, todėl nuėjusi jos paklausė, kodėl ji taip elgiasi, tačiau ši pastūmė S. L. ir užsidarė savo kambaryje.

Liudytojas Ž. Č., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 13-14 val., jam paskambino jo mama N. Č. ir paprašė susitikti (duomenys neskelbtini) parke. Vos tik jiems susitikus Ž. Č. pamatė kraujosruvą, buvusią po jos kaire akimi, o jo mama buvo apsiverkusi ir labai susijaudinusi. Mama papasakojo, kad ryte sukonfliktavo su kaimyne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji bendrame vonios kambaryje pradėjo mėtyti jos rankšluosčius, po ko iš niekur nieko priėjusi prie jos sudavė rankų kumščiais jai į veidą, pataikydama į nosį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji sugrįžusi į kambarį užsidėjo ledą, kurį laikė, kad nebūtų didesnio patinimo. Dėl šio įvykio N. Č. prašė jo likti nakvoti kartu su ja, kadangi ji bijojo savo kaimynės. Nurodė, kad jiems grįžus pas mamą į namus, pasikalbėti su kaimyne nepavyko. Sekančios dienos vakarą, apie 18.00 val., jis pamėgino pasikalbėti su minėta kaimyne, kuri tuo metu buvo neblaivi, ką suprato iš nuo jos burnos sklindančio alkoholio kvapo, tačiau ji atsakė, kad jai neįdomu ir liepė jiems viską išsinešti iš bendro naudojimo patalpų. Paaiškino, kad apie 18.30-19.00 val. sugrįžusi mama iš bendro naudojimo patalpų jam papasakojo, kad vėl sukonfliktavo su kaimyne, kuri šaukė, spardė jos šaldytuvą, tačiau nesmurtavo, dėl ko jie iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad tą dieną policiją kvietė du kartus, kadangi kaimynė išgėrusi triukšmavo. Pirmą kartą atvykę pareigūnai su ja pakalbėjo, tačiau jiems išvykus ji vėl bendrame koridoriuje triukšmavo, liepė jiems išsinešti savo daiktus, todėl jie kvietė policiją antrą kartą. Tada pareigūnams mama parašė pareiškimą ir pareigūnai kaimynę išsivežė. 2019 m. kovo 25 d., jis nuvežė mamą pas teismo medicinos ekspertus, o daugiau su kaimyne po įvykusio konflikto jis nebendravo, jos nebematė. Paaiškino, kad jis į Lietuvą buvo grįžęs iš Norvegijos, kur gyvena jau 4-5 metus. Prieš šį įvykį jo mama buvo sakiusi, kad nesutaria su naujai atsikrausčiusia kaimyne į 108 butą, kadangi ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio konfliktuoja, mėto jos asmeninius daiktus, kurie yra bendro naudojimo patalpose – koridoriuje ir vonios kambaryje, bei nori, kad jo mama iš šių patalpų savo daiktus išsineštų, tačiau jo žiniomis, iki 2019 m. kovo 23 d. įvykio, minėta kaimynė fiziškai prieš jo mamą smurtavusi nebuvo (b. l. 47–48).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2019 m. kovo 24 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad N. Č. pranešė apie tai, jog 2019 m. kovo 23 d., apie 7.00 val., jai įėjus į butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausančias bendro naudojimo patalpas – vonią, kaimynė I., būdama neblaivi pradėjo šaukti ir mėtyti jos rankšluosčius, buvusius ant vonios kambario durų, o po to be jokios priežasties sudavė jai du smūgius į veido sritį, nosį. Vienas smūgis buvo suduotas kairės rankos kumščiu, o kitas – dešinės rankos kumščiu, po ko I. išėjo į savo kambarį ir nematė, kad dėl suduotų smūgių N. Č. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Šio įvykio kiti kaimynai nematė, ji iš karto į medikus nesikreipė, tiesiog, nosį šaldė ledu. Nurodė, kad 2019 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., N. Č. sutiko I. minėtoje bendro naudojimo patalpoje, kur ji vėl atrodė neblaivi, buvo agresyviai nusiteikusi, dėl ko N. Č. grįžo į savo butą, tačiau girdėdama, kaip I. mėto daiktus, triukšmauja, ji išsigandusi ir prisiminusi vakarykštį įvykį, apie tai pranešė policijai. Nurodė, kad I. ir ankščiau buvo prieš ją smurtavusi, tačiau N. Č. į policiją nesikreipė (b. l. 8–10).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2019 m. kovo 24 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio namo pirmojo aukšto butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausančioje bendro naudojimo patalpoje, kurioje, prie įėjimo durų į minėtus butus matyti šaldytuvas, ant grindų numesti suvenyrai (b. l. 13–21).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., 18.18 val., N. Č. pranešė, kad kaimynė tranko jos buto duris (b. l. 24).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., 19.38 val., N. Č. pakartotinai pranešė, jog išvykus policijos pareigūnams kaimynė tranko buto duris, stumdo ją, neleidžia praeiti ir koneveikia necenzūriniais žodžiais (b. l. 23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d., specialisto išvados Nr. G784/2019902) matyti, kad nosies sumušimas ir poodinė kraujosruva kairiame žaste N. Č. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau, kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. kovo 23 d. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Objektyvaus tyrimo duomenys: nosies nugarėlė nežymiai patinusi. Ties kairės akies vidiniu kampu neryški melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Kairio žąsto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje 3x2 dydžio violetinės spalvos poodinė kraujosruva (b. l. 39).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 29 d., akistatos protokolo matyti, kad prieštaravimai tarp nukentėjusiosios N. Č. ir kaltinamosios I. K. parodymų nepašalinti, abi proceso dalyvės patvirtino ankstesnius savo parodymus. (b. l. 42–45).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d., veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoti 2019 m. kovo 24 d., 18.16 val., 18.23 val., ir 19.35 val., nukentėjusiosios N. Č. pranešimai telefonu dėl konfliktų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių metu N. Č. nurodo, jog skambindama įsijungė muzikos garsus, kad kaimynė negirdėtų, jog ši kreipėsi pagalbos, nes pastaroji stovi prie durų, dėl ko ji labai bijo ir nurodė, kad policijos pareigūnai jau buvo kviesti praėjusį penktadienį, kadangi kaimynė ją daužo ir mėto rankšluosčius kai jai užeina. Trečio pokalbio metu N. Č. nurodo, kad jos neblaivi kaimynė po policijos atvykimo vėl daužosi ir smurtauja būdama bendro naudojimo patalpose, todėl ji lauks pareigūnų buto duris parėmusi kėde (b. l. 57–59).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. P. 2019 m. kovo 24 d., tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., apie 19.35 val., buvo gautas pakartotinis pranešimas apie tai, kad, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pareigūnams išvykus kaimynė tranko buto duris, stumdo N. Č., neleidžia praeiti, vyksta konfliktas ir ją koneveikia necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje pareigūnus pasitikusi N. Č. paaiškino, kad kaimynė, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), nuolat tranko jos buto duris, mėto bendro naudojimo patalpoje esančius daiktus, užgaulioja, dėl ko ši jos bijo, tačiau buto durų minėta kaimynė neapgadino. Taip pat nurodė, kad ji nuolat girtauja, o dieną prieš – 2019 m. kovo 23 d., apie 7.00 val., pranešėjai N. Č. ranka trenkė į veidą ir kairę ranką, taip jai sukėlė fizinį skausmą, atsirado mėlynės, tuo metu bėgo kraujas, tačiau bijodama kaimynės į gydymo įstaigą ir policijos pareigūnus nesikreipė. Pareigūnams bute Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su I. K. jautėsi nuo jos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, todėl ji buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo jai nustatytas 2,17 promilių girtumas, dėl ko ji 20.20 val., buvo sulaikyta. I. K. paaiškino, kad kaimynės durų nedaužė, o sulaikoma elgėsi ramiai (b. l. 61).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 323 matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., 20.36 val., I. K. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. K. dėl 2019 m. kovo 23 d., N. Č. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamoji I. K. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, ir norėjo taip veikti.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nurodydama, jog nukentėjusiajai smūgių nesudavė, o priešingai – būtent nukentėjusioji, dėl kilusio žodinio konflikto bendro naudojimo patalpoje puolė ją, dėl ko I. K. sugriebė nukentėjusiąją už rankų, suėmusi jas riešų srityje laikė, mėgindama išvengti smūgių, tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems ir teismo ištirtiems įrodymams ir yra vertinami kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpose – vonios kambaryje, tarp nukentėjusiosios N. Č. ir kaltinamosios I. K. kilusio žodinio konflikto metu, kaltinamoji, dėl menkavertės priežasties, mušdama, t. y. 1 (vieną) kartą dešinės rankos kumščiu ir 1 (vieną) kartą kairės rankos kumščiu sudavusi nukentėjusiajai N. Č. į veido srities kairę pusę ir į nosį, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Ir nors po šio įvykio nukentėjusioji į policijos pareigūnus ir medicinos įstaigą iš karto nesikreipė, tačiau tokie jos paropdymai visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kadangi nors byloje ginčo, dėl buvusio žodinio konflikto tarp I. K. ir N. Č., nėra, tačiau kaltinamosios parodymai nesutampa nei su nukentėjusiosios, nei su liudytojų parodymais ir yra paneigiami kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, specialisto išvada.

Kaltinamosios kaltę, dalyje dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu, patvirtina ne tik išsamūs ir nuoseklūs pačios N. Č. parodymai apie įvykio aplinkybes, bet ir liudytojų Ž. Č. ir S. L. parodymai, patvirtinantys buvusį konfliktą ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, kadangi N. Č. apie įvykį papasakojo kaimynei S. L., nurodydama, jog kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai į nosį ir sutrenkė ranką, taip pat analogiškas aplinkybes nurodė ir savo sūnui Ž. Č., kuris įvykio dieną ant nukentėjusiosios veido, po akimi, matė kraujosruvą ir nukentėjusiosios paprašytas, dėl jos patirto streso ir jaučiamo baimės jausmo, liko nakvoti pastarosios namuose. Pažymėtina, jog ne tik sužalojimų buvimą, tačiau ir analogišką veiksmų eigą ir konflikto kilimo priežastis, bei nukentėjusiosios emocinę būseną praėjus parai po įvykio patvirtino ir liudytoja M. P. nurodydama iš esmės analogiškas aplinkybes ir iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime, kur nurodė, kad 2019 m. kovo 24 d., dėl nukentėjusiosios pranešimų apie kaltinamosios agresyvų elgesį mėtant nukentėjusiajai priklausančius namų apyvokos daiktus, atvykusi į įvykio vietą bendravo su nukentėjusiąja, kuri, tik atskyrus kaltinamąją nuo nukentėjusiosios, papasakojo aptariamo įvykio aplinkybes ir parodė patirtus sužalojimus, dėl ko M. P. nekilo abejonių dėl pastarosios parodymų patikimumo.

Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir policijoje registruojamų įvykių registro išrašai, iš kurių matyti, kad sekančią dieną po įvykio, tai yra 2019 m. kovo 24 d., nukentėjusioji, dėl kaltinamosios nederamo ir agresyvaus elgesio į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi du kartus, nurodydama, jog baimindamasi kaltinamosios ji savo buto duris laiko užrėmusi kėde, ką patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, jog bendro naudojimo patalpose užfiksuoti išmėtyti daiktai, taip pat specialisto išvada Nr. G784/2019(02), patvirtinanti, kad nukentėjusiajai konstatuotas nosies sumušimas, kurios nugarėlė nežymiai patinusi, neryški melsvos spalvos kraujosruva ties kairės akies vidiniu kampu ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau, kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kaltinime nurodytu laiku ir yra vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visi aptarti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai būnant bendro naudojimo patalpose – vonios kambaryje, kaltinamoji be aiškios priežasties sudavė jai du smūgius kumščiais į veido sritį, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Atsižvelgiant į tai, aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami I. K. kaltei pagrįsti.

Nors prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad I. K. „kitaip smurtaudama t. y. ranka sugriebdama nukentėjusiajai N. Č. už kairio žasto ir jį suspausdama, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai N. Č., padarydama jai <..> kraujosruva kairiame žaste“, kurios buvimą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamoji nei nukentėjusioji nenurodė, kokiais veiksmais kaltinamoji galėjo sukelti šį sužalojimą, dėl ko N. Č. galėjo justi fizinį skausmą, nukentėjusioji taip pat nepatvirtino, kad kaltinamoji būtų ją laikiusi už rankų, nurodė nežinanti kokiomis aplinkybėmis atsirado kraujosruva žasto srityje. Nors nukentėjusioji nurodė, kad I. K. buvo pastūmusi ją į duris, tačiau atsižvelgiant į konstatuoto sužalojimo buvimo vietą – rankos vidinę dalį, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų tokio pobūdžio sužalojimui, kaip kaltinamosios nusikalstamo elgesio pasekmei konstatuoti ir neginčijamai nustatytas tik aukščiau paminėto mušimo – dviejų smūgių kumščiais – faktas, todėl aukščiau nurodytos „kitokio smurtavimo“ požymis yra šalintinas iš kaltinimo jame paliekant tik aprašymą smūgių, kuriuos I. K. rankomis sudavė nukentėjusiajai N. Č. į veido sritį, kas iš esmės nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia, kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, o dėl pasekmių pakanka ir fizinio skausmo sukėlimo, kai tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. G784/2019(02) dėl nosies sumušimo N. Č. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji smurtavo nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu, veikdama tiesiogine tyčia, tai yra – 2019 m. kovo 23 d. įvykio metu – sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, kai tyčia, dėl menkavertės priežasties, konflikto su kaimyne N. Č. metu, abejų rankų kumščiais sudavė jai du smūgius į veido sritį – kairę veido pusę ir nosį, taip sukeldama jos nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai I. K. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Prokurorė kaltinamajai, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti dirbti ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius 80 (aštuoniasdešimt) valandų, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja N. Č..

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji ir liudytoja S. L. parodė, kad kaltinamoji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, be to Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 323 matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., 20.36 val., I. K. nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 76), tačiau jos apsvaigimo faktas nustatytas tik sekančią dieną po įvykio, todėl byloje nesant objektyvių duomenų apie kaltinamosios I. K. neblaivumą 2019 m. kovo 23 d., tai negali būti pripažįstama kaip kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

I. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą (b. l. 79), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 80), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 85), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 87), nedirba (b. l. 81, 131–132).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo I. K. parinkti vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajai yra adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. K. yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta vieną kartą, nedirba, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti dirbti, per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Nors prokurorė prašė uždrausti I. K. bendrauti su nukentėjusiąja N. Č., tačiau teismo nuomone, toks draudimas yra praktiškai neįgyvendinamas, kadangi tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamoji iki šiol tebegyvena viena šalia kitos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir naudojasi bendro naudojimo patalpomis, kas uždraudus I. K. bendrauti su N. Č. apsunkintų abiejų šių asmenų buitį ir nepasitarnautų geram jų tarpusavio sugyvenimui.

Gydytis nuo priklausomybės ligų kaltinamoji I. K. nesutiko.

Kaltinamajai I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti dirbti, per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.