Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-04 · Administracinė byla Nr. eI2-8412-644/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
eI2-8412-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01198-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Daina Kukalienė, Asta Vailionė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Perina“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8412-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01198-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant S. D.,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,vertėjai O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Perina“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-03-14 sprendimą Nr.24S78791 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas sprendime nurodė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tačiau priešingai nei nurodoma Sprendime, visi dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimai laikinai gyventi, atitiko tikrovę. Pareiškėjas ieškojo darbo Lietuvoje ir UAB „Perina“ jam pasiūlė tinkuotojo darbą. Bendrovei tarpininkaujant, pareiškėjui 2023-07-14 buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau bendrovė elgėsi nesąžiningai ir oficialiai pareiškėjo neįdarbino. Pareiškėjas prašė darbdavio, kad jį įdarbintų oficialiai, tačiau vadovas nesutiko. Dėl darbdavio bendrovės elgesio neįdarbinant pareiškėjo, jis patyrė didelių finansinių nuostolių ir nepatogumų, turėjo prašyti finansinės pagalbos iš draugų, nes santaupos baigėsi ir kito darbo greitai susirasti nepavyko.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti tinkuotoju UAB „Perina“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai asmuo ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023-07-11 sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025-07-14. Tačiau patikrinimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas darbo sutarties su UAB „Perina“ nesudarė. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis negavo darbo užmokesčio, be to, jis neturėjo jokių kitokių reguliarių pajamų. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Akcentavo, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo sutarties nesudarymo) neinformavo Migracijos departamento ir tik 2024-03-13 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Uzbekistano Respublikos pilietis D. S., ketindamas dirbti UAB „Perina“ tinkuotoju, 2023-05-26 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. UAB „Perina“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Uzbekistano Respublikos piliečio D. S. įdarbinimo data – 2023-07-03, pareigos – tinkuotojas, darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo užmokesčio dydis – 850 Eur/ mėn.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023-07-11 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2025-07-14.

Migracijos departamentui patikrinus duomenis apie pareiškėją, buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties su UAB „Perina“ nesudarė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjo darbovietes nerasta.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024-03-14 sprendimu Nr.24S78791 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad priešingai nei nurodyta Sprendime, jis atsakovui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, o darbo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo, bet dėl darbdavio kaltės.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 8.3 punkte nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Perina“ darbo sutartis nebuvo sudaryta, nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo šios aplinkybės neneigia. Taip pat byloje nustatyta, kad teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis iš bendrovės UAB „Perina“ - 850 Eur/ mėn., tačiau šis darbo užmokestis pareiškėjui niekada nebuvo išmokėtas. Kadangi pareiškėjas UAB „Perina“ nebuvo įdarbintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo, bet dėl darbdavio kaltės. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įstatymo nuostatos įpareigoja užsienietį informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, lyginant su tomis, kurios egzistavo išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie pasikeitusias aplinkybes dėl nesudarytos darbo sutarties, Migracijos departamentas turėjo pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, remdamasis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius, pagrįstai nustatė teisinius pagrindus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-03-14 sprendimą Nr.24S78791, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S.skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė