Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas išvengti atsakomybės dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2010 m. rugpjūčio 23 d. atsiuntė jam priminimą Nr. 14-07-53643 apie pareigą sumokėti 376933,69 Lt neįvykdytų mokestinių prievolių, bei siekdamas paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentus, tyčia, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų J. G. jis nepardavė ir neparduos bei pinigų už jas J. G. jam nemokės, kad šios įmonės vadovo pareigų J. G. realiai neperėmė, neperims ir nevykdys bei kad šios įmonės dokumentų J. G. jis neperdavė ir neperduos, 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pasikeitimo ir juos panaudojo, t.y. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR -1) ir formas JAR-VO-V, JAR – AF bei 2010 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. R. V. atleidžiamas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove paskiriama J. G., kuriuos pateikė J. G. pasirašyti ir pateikti VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui, po ko J. G., nesuprasdama atliekamų veiksmų esmės, šiuos dokumentus pasirašė ir 2010-09-10 pateikė registruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojui.

Taip pat kaltinamasis R. V. paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: užimamų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adr. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų pagrindu, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal minėto įstatymo 19 str. 1 d. - už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės 1996-02-22 įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytą reikalavimą, kad įmonės visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų, 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagaminęs netikrus dokumentus: 2010-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove paskiriama J. G., kurį jo nurodymu ji 2010-09-09 pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojams, kurie pateiktų duomenų pagrindu įregistravo neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bei akcininko pasikeitimą. R. V. tokiais savo veiksmais, tariamai perleidęs J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir vadovo pareigas, 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paslėpė 2009-07-08 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perimtus iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, jų pagrindu surašytus ilgalaikio turto, skolų, kasos operacijų, banko operacijų, įsipareigojimų, pirkimo ir pardavimo, darbo užmokesčio apskaitos registrus, didžiąją knygą, finansines ataskaitas, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, finansinės būklės rezultatų, įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2010-09-10.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. jis įsigijo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ už 10000 Lt, bendravo su A. S., kai perdavė pinigus, buvo S. ir P. M.. Įsigijo visus 100 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, norėjo gabenti automobilius. A. S. jam pasakė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi 70000 Lt skolos, bet apie 200000 Lt skolos jis nežinojo. Kai jis konsultavosi, jam pasakė, kad tai jų skola ir jam tai nekliudys. Įsigijęs įmonę „(duomenys neskelbtini)“, t.y. nuo 2009-07-08 jis iš karto tapo direktoriumi, pats įregistravo įmonę registre, b.l. 96, 97 atpažįsta savo parašą. Kadangi jį apgavo kazachai, tai nusipirkta įmonė jam tapo nebereikalinga, nes nė karto nevežė planuotų automobilių. Apie šią situaciją bei tai, kad yra skola, jis po metų ar po dviejų prasitarė savo pažįstamam J., kurio pavardės nežino, dabar tas J. jau miręs. J. pasakė, kad jam reikia įmonės, bet jo vardu perrašyti įmonės negalima, todėl reikia įmonę perrašyti moteriškei. J. pasakė, kad suruoš dokumentus ir duos jam pasirašyti. Pagal dokumentus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis pardavė G., bet už akcijas jam sumokėjo J., G. jis nėra matęs. Jis neišsaugojo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo akto 2010-08-23 - 376933. Įmonės buhalterinius dokumentus jis perdavė J., tuomet su J. buvo dar vienas žmogus. A. S. perdavė jam dokumentus, o jis tuos dokumentus perdavė J. Kai pirko įmonę, jis negalvojo apie fiktyvumą, nes buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir visi dokumentai. Įmonę pirkti jis rado per A. S., nes jam staigiai reikėjo įmonės, nebuvo laiko steigti savo įmonę, todėl ir pirko, jis planavo supirkti automobilius ir geležinkeliu juos gabenti. Apyvartinių lėšų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje nebuvo, jis tikėjosi pasiskolinti pinigų automobiliams pirkti. Pats jis pinigų į įmonės kasą neįnešė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pinigų nesiskolino, o įmonę nusipirko jau su skolomis. Įmonė neturėjo jokio transporto. Įsigydamas įmonę „(duomenys neskelbtini)“ jis padarė klaidą. Kazachai, su kuriais planavo prekiauti, buvo fiziniai asmenys. Jis už akcijas sumokėjo 10000 Lt, o pardavė už 3000 Lt, tačiau neprisimena, kokia pardavimo suma nurodyta dokumentuose. Pardavė pigiau, nes neturėjo už ką mokėti mokesčius, norėjo atsikratyti įmonės. Neatsimena, ar gavo laišką iš VMI, jog turi sumokėti 330000 Lt skolos, bet jis lankėsi mokesčių inspekcijoje. J. buvo susipažinęs su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Dokumentus J. jis perdavė prie Europos aikštės. J. sakė, kad jam negalima pamatyti moteriškės, nes jinai dirba. Jis dokumentų neklastojo, negamino dokumentų, bet pasirašė juos. J. pavardė buvo A. ar A.. Pirkimo – pardavimo aktą jis pradangino, dokumentų perdavimo G. aktą taip pat pradangino. Ant dokumentų buvo G. pavardė, bet pinigus 3000 Lt jam sumokėjo J., pinigai buvo po 200 Lt, po 100 Lt. Neatsimena, kada J. jam padavė pinigus, bet tuomet jau buvo gautas G. parašas. J. pasakė, kad jis pats negali pirkti, kad reikia įrašyti G. pavardę, todėl išeina, kad dokumentai buvo suklastoti. Įsteigiant naują įmonę jam būtų reikėję sumokėti pradinį kapitalą 10000 Lt. Jam neatrodė, kad klastoja dokumentus.

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių jokių nepalaiko. 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pas ją į namus užėjo A. P. ir pasiūlė jai darbą. Ji atsakė, kad turi darbą ir dirba pilnu etatu, tačiau jis po kelių dienų vėl atėjo ir vėl klausė, ar nenorėtų dirbti. Ji vėl atsakė, kad turi darbą, dirba po 12 val. 3 dienas, tad negalėtų dar dirbti bet kokio darbo. A. P. sakė, kad jo draugas ar pažįstamas atidarė naują firmą, ten reikia gerų darbuotojų, kad ras jai bet kokį darbą, minėjo, kad reikės dirbti po 2 val. dvi dienas ir alga bus 250 Lt, bet ji nesakė jam, kad sutinka su tokiu pasiūlymu, bet kai jis atėjo trečią kartą, ji sutiko ir jam padavė savo asmens kortelę, nes jam reikėjo padaryti jos kopiją. A. P. pas ją vėl atėjo maždaug po trijų dienų ir pasakė, kad jie abu nuvažiuos į reikiamą vietą, kad jai vienai nereikėtų ieškoti. Taip ji su A. P. kartu troleibusu nuvažiavo iki Žaliojo tilto ir nuėjo už prekybos centro „EUROPA“. A. P. pamatė šviesios spalvos automobilį, jo valstybinių numerių ir markės ji nepamena, ir abu nuėjo link to automobilio. Iš tos mašinos išlipo vyriškis, o ji įsėdo į automobilio vidų. Kaltinamasis sėdėjo už vairo ir padavė jai popieriuką, ji pradėjo skaityti, bet nieko negalėjo įskaityti, nors buvo su akiniais, nes buvo labai smulkus šriftas ir vien skaičiai. Ji dar bandė klausti A. P., kas ten parašyta, bet prie jos pribėgo kitas vyriškis ir pasakė, kad čia firmos akcijos norintiems dirbti, jas visiems reikia turėti, o tada, kai jau įsiteisės viskas, bus galima kalbėti ir apie darbą. Ji pradėjo pasirašinėti paduotus lapus, o kaltinamasis juos vis patraukdavo, kad ji pasirašinėtų kitus. Iš viso ji pasirašė galimai šešis lapus. Kaltinamasis su ja nekalbėjo nė žodžio, tik kitas vyriškis, vardu A., pasakė, kad vieni egzemplioriai reikalingi įmonei, kiti kitkam. Taip ji pasirašė visus dokumentus nieko neskaičiusi. Kai pasirašė dokumentus automobilyje, ji niekur daugiau nebevažiavo, tik su tuo A., kurio pavardės nežino, ėjo į Registrų centrą, o kaltinamasis tuo metu liko automobilyje. A. Registrų centre atsispausdino kvituką su numeriuku ir pasakė, kad čia reikės sumokėti mokestį už dokumentus. Už dokumentus Registrų centre 50 Lt sumokėjo A., iš jos pinigų neprašė. Paskui pasikvietė ją, nes reikėjo jos parašo. Moteris, kuri dirbo Registrų centre, labai keistai į ją pažiūrėjo, tačiau nieko nesakė ir ji pasirašė tuos popierius. Suprato, kad pasirašo ant tų pačių popierių, ant kurių pasirašinėjo automobilyje. Tada A. pasakė, kad jai reikės laukti dvi savaites, davė savo mobilaus ryšio telefono numerį. Praėjus dviems savaitėms ji nesulaukė jokio skambučio, todėl nutarė paskambinti pati. Atsiliepęs vyriškis jai pasakė, kad ji neskubėtų, nes bet kokiu atveju alga jai bus sumokėta. Maždaug po mėnesio jai atėjo laiškas iš Kauno, kad ji yra įmonės direktorė. Dar prieš tai jai paskambino kažkokia moteris iš inspekcijos ir sakė, kad pas ją dirba toks ir toks asmuo, tačiau jai ta pavardė buvo nežinoma. Paskambinusi moteris prisistatė Ž. pavardė, lygtai iš Sodros, minėjo, kad tą asmenį reikia atleisti. Paskui jai dar kažkas skambino ir sakė, kad ji yra įmonės direktorė ir jai reikia susitvarkyti kažkokius popierius. Kai ji paskambino ir pasakė tam A., kurio pavardės nežino, jog jai skambina ir sako, kad ji yra kažkokia direktorė, tai jis daugiau nebekėlė ragelio. Kai jie išėjo iš Registrų centro, kaltinamasis tuo metu kalbėjosi su A. P., bet kai tik ji su A. priėjo arčiau jų, kaltinamasis greitai įsėdo į automobilį. A. P. į Registrų centrą nėjo. Kitą dieną pas ją atvažiavo A. P., buvo visas sudaužytas, bet labai greitai išėjo ir ji jo daugiau nebematė. Ji kreipėsi į policiją, kad išsiaiškintų, nes čia viskas buvo negerai, ji direktorės pareigose jokio darbo neatliko ir jokio atlyginimo negavo, jokių dokumentų jai niekas neperdavė. Kai ji pasirašinėjo dokumentus ir klausė, kada bus darbas, jai buvo pasakyta, jog vėliau. Ji A. jokių pinigų nemokėjo ir pati iš jo nieko negavo. Laiško iš Kauno esmė buvo priminimas, kad yra kažkokia skola. Ji žinojo, kad A. P. yra narkomanas. Jis matė, kad ji pasirašinėjo dokumentus. A. buvo tamsus, lieknas, aukštas, bet dokumentus pasirašyti jai padavė kaltinamasis, jis su ja visiškai nebendravo ir stengėsi paslėpti savo veidą. Kai ją pakvietė atpažinti asmenį, kuris sėdėjo už automobilio vairo, jis neatvyko, todėl atpažinimas buvo atliktas pagal nuotrauką.

Liudytojas E. G. parodė, kad J. G. yra jo motina, žino, kad jo motina buvo fiktyviai įdarbinta. 2010 m. vasarą pas juos į namus buvo atėjęs A. P. ir siūlė jam įsidarbinti, bet jis pasiūlymo atsisakė, nes neturėjo asmens dokumento. Tada jis siūlė darbą jo motinai, kalbėjosi, bet nieko nesutarė. Po kažkiek laiko jis vėl atėjo ir siūlė darbą motinai, minėjo, kad ten nauja firma, reikia darbuotojų. A. P. jis pažįsta keletą metų, tai asocialus asmuo, jie kartu yra vartoję narkotikus, tačiau dabar jis jau tris metus nebevartoja, nes gydėsi. A. P. sutarė su jo motina, kad ją įdarbins, jis tame pokalbyje nedalyvavo. 2010 m. rugpjūčio mėn. jo motina su A. P. išvažiavo tvarkyti dokumentų, o jis liko namuose. Grįžusi motina sakė, kad pasirašė kažkokius dokumentus ir viskas, kuo įsidarbino, motina nesakė. Apie tai, kad jo motina buvo įdarbinta direktorės pareigose, jis nežinojo. Kur dabar gyvena, kur gali būti A. P., nežino.

Liudytoja Č. P. parodė, kad A. P. yra jos sūnus, jis šiuo metu gyvena Anglijoje, tačiau jo adreso nežino. Paskutinį kartą sūnų ji matė prieš 2-3 metus. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolas II tomas b.l. 91-92 surašytas teisingai. Su sūnumi ji nelabai bendravo, kodėl sūnus išvyko į užsienį, jai nesakė. Žino, kad sūnus bendravo su draugu M., kurio pavardės ji nežino, tai apie 1,8 m. ūgio, tamsių, garbanotų plaukų vaikinas, kur jis gyvena, nežino.

Liudytojas F. R. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2008 m. buvo samdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jį į darbą priėmė įmonės akcininkas, kurių iš viso buvo du. Įmonės direktoriumi jis buvo metus laiko. Paskui keitėsi darbo sąlygos, atėjo kita darbuotoja ir jis buvo atleistas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė darbus, įmonės pelnas buvo apie 1 mln. litų. Įmonė mokėjo visus mokesčius, jokių įsiskolinimų nebuvo. Iš pareigų jis buvo atleistas 2008-10-16, A. S. perdavė įmonės atspaudus, dokumentus, banko generatorių. Kaltinamąjį yra matęs, tačiau santykių jokių nepalaikė, su juo nėra bendravęs ir jokių darbo reikalų neturėjo. A. S. jis perdavė galimai 10 kanceliarinių segtuvų su įmonės dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo S. S. ir P. M., jis bendravo su abiem įmonės akcininkais, kurie įmonės veikloje veikė bendrai. Akcininkai buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, žemesni už jį, nestambaus kūno sudėjimo. P. M. buvo be plaukų, S. S. – tamsių plaukų. Kiek pamena, įmonėje buvo mokestiniai ginčai, įmonei buvo paskirta apie 200 000 Lt bauda, ji buvo užginčyta, tačiau kai jis išėjo iš darbo, jos likimo nežino. Tikrosios jo atleidimo priežasties nežino. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne jis. Jam išėjus iš darbo, galutinio sprendimo dėl įmonės nežinojo.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi gal kartą, liudytoją F. R. pažįsta, yra kartu dirbę. 2008 m. pabaigoje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai S. S. ir P. M. paskyrė ją įmonės direktore, prieš tai apie metus laiko ji dirbo vadybininke. Dabar ji su tais akcininkais nebendrauja, kur jie gyvena, nežino, Kaune jų nemato. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose ji dirbo apie metus laiko, paskui akcininkai nutarė parduoti įmonę, bet jai neaiškino, kodėl taip nutarė, jos manymu, kad dėl krizės, nes jai dirbti įmonėje sekėsi prastai, mažėjo užsakymų. Įmonėje dirbo apie 10 žmonių, įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, mokesčius mokėjo. Iš F. R. ji perėmė įmonės dokumentus, galimai 15 segtuvų dokumentų pagal aprašą, įmonės antspaudą, banko kodus, generatorių, mobilaus ryšio telefonus su kortelėmis. Baigusi direktoriauti, 2009-07-08 ji viską perdavė kaltinamajam R. V.. Ar tuo metu įmonė turėjo įsiskolinimų ar baudų, nepamena. VMI įmonei nesiuntė jokių priminimų dėl nesumokėtų baudų, arba ji jų nepamena. Po jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo R. V.. Jai dirbant abu akcininkai vienodai sprendė visus įmonės reikalus. Prieš jai išeinant iš darbo, visus darbuotojus buvo atleidę. Turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris buvo A. S.. Ji įmonės dokumentus perdavė R. V., bet jis tais dokumentais nesidomėjo.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamojo R. V. nepažįsta. J. A. buvo jos dukters tėvas, gyveno kartu, bet jis prieš du metus, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė. J. A. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų į namus atvežęs nebuvo, jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir važinėjo viešuoju transportu.

Liudytoja L. A. parodė, kad R. V. nepažįsta, J. A. buvo jos brolis. Nežino, kad J. A. būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. pavardės J. A. jai niekada neminėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų atvežęs nebuvo.

Liudytojas P. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis nebėra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ akcijų iki 2008 m. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai t. 2 b.l. 32, 33 (2012 -03 -02), b.l. 133 surašyti teisingai. Galėjo taip būti, kad turėjo 19 procentų akcijų, kas buvo kitas akcininkas neatsimena. S. S. buvo, bet ar jis buvo akcininkas, neatsimena. Jis buvo tik akcininkas, paskui pasidarė bendrovė nereikalinga ir pardavė akcijas, buvo gauti pinigai, jis apiformino dokumentus, bet nebuvo susitikęs su kaltinamuoju. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo buhalteris, kuris tvarkė dokumentus, bet jis pats nebuvo bendrovės vadovu. Su R. V. asmeniškai jis nekontaktavo, bet pavardę V. tai turbūt matė. Tai buvo labai nedideli pinigai už akcijas, todėl buvo labai nereikšmingas sandoris. Parduodant įmonę veikla nebuvo vykdoma. Ne jis įkūrė įmonę. S. dar buvo įmonės akcininkas, daugiau akcininkų neprisimena. Bendru susitarimu buvo nuspręsta parduoti akcijas, iniciatoriaus gal nebuvo, buvo nuspręsta kartu. Įmonė tuo metu atliko krovos darbus geležinkelyje. Jis tada turėjo kitą darbą, todėl nelabai domėjosi įmonės veikla, bet mokesčiai buvo mokami, pardavimo momentu bendrovė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai skolos neturėjo. Nežino, ar pirkėjas buvo atvykęs susipažinti su įmonės veikla. Kas perdavė bendrovės dokumentus ir antspaudą V., jis nežino. Advokato G. D. jis nepažįsta. Įmonės vadovas R. rūpinosi įmonės reikalais, po to A. S.. Nežino, kur dabar įmonė registruota ir kur jos buveinė. Dėl krano viskas buvo sumokėta, dėl ginčų su VMI jam nieko nebuvo žinoma.

Specialistė V. L. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-07-08 vienintelio akcininko R. V. sprendimu Nr.1/09-07-08 priimta laikyti nutrūkusias direktorės A. S. įgaliojimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009-07-09 paskirti R. V.. 2009-07-08 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai paskirtam direktoriui R. V. bendrovės registravimo pažymėjimą, PVM mokėtojo registravimo pažymėjimą, įstatus, akcininkų susirinkimų protokolus ir sprendimus, operacijų akcijomis registracijos žurnalą, apvalų antspaudą, kuro kortelę, mobiliojo ryšio korteles, banko generatorius ir bylas pagal sąrašą su buhalterinės apskaitos dokumentais nuo 2006 m. iki 2009 m. birželio mėn. R. V. direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009-07-09 iki 2010-09-09. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išplėstinio išrašo su istorija, gauto iš VĮ Registrų centro, nustatyta, kad 2010-09-09 vienintelės akcininkės, turinčios 100% bendrovės akcijų, J. G. sprendimu nuspręsta atleisti iš direktoriaus pareigų R. V. ir paskirti direktore J. G.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 d. nuostatą, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Ikiteisminio tyrimo metu nėra pateikta dokumentų perdavimo-priėmimo akto, patvirtinančio buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą naujai paskirtai direktorei J. G.. Dėl to, kad nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai dokumentai, jų pagrindu surašyti ilgalaikio turto, skolų, kasos operacijų, banko operacijų, įsipareigojimų, pirkimo ir pardavimo, darbo užmokesčio apskaitos registrai, didžioji knyga, finansinės ataskaitos, negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2010-09-10. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin. 2001, Nr. 99-3515) 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal Šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas: kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; kasos knygas, sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltę taip pat patvirtina: atpažinimo pagal nuotrauką protokolas, kur liudytoja J. G. 2012-05-23 atpažino kaltinamąjį R. V. (2 t., b.l. 76-77); juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (1 t., b.l. 26-30); vienintelio akcininko sprendimai (1 t., b.l. 48-50); Kauno apsk. VMI dokumentų kopijos (1 t., b.l. 101-110); duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą bei akcininkus (1 t., b.l. 114-137); Kauno apsk. VMI pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 142-150); banko sąskaitų išrašai (2 t., b.l. 20-59); daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-08 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą (2 t., b.l. 137-140).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas išvengti atsakomybės dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai, bei siekdamas paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentus, tyčia, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų J. G. jis nepardavė ir neparduos bei pinigų už jas J. G. jam nemokės, kad šios įmonės vadovo pareigų J. G. realiai neperėmė, neperims ir nevykdys bei kad šios įmonės dokumentų J. G. jis neperdavė ir neperduos, 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pasikeitimo ir juos panaudojo, t.y. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR -1) ir formas JAR-VO-V, JAR – AF bei 2010 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. R. V. atleidžiamas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove paskiriama J. G., kuriuos pateikė J. G. pasirašyti ir pateikti VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui, po ko J. G., nesuprasdama atliekamų veiksmų esmės, šiuos dokumentus pasirašė ir 2010-09-10 pateikė registruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojui, taip pat paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, paslėpė 2009-07-08 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perimtus iš A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, jų pagrindu surašytus ilgalaikio turto, skolų, kasos operacijų, banko operacijų, įsipareigojimų, pirkimo ir pardavimo, darbo užmokesčio apskaitos registrus, didžiąją knygą, finansines ataskaitas, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, finansinės būklės rezultatų, įvertinti jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2010-09-10, pilnai įrodyta, jo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo R. V. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais netiki, nes jo parodymai nelogiški ir prieštaringi, prieštarauja liudytojos J. G. parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaltinamasis R. V. parodė, kad turėjo verslo planų, reikėjo kurti įmonę, nes ketino verstis automobilių gabenimu ir prekyba. Naujos įmonės steigimas būtų kainavęs apie 10000 Lt, tačiau 2009 metais jis nusipirko įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už 10000 Lt žinodamas, kad ši įmonė turi skolų apie 70000 Lt, įsigijęs šią įmonę jis jokios veiklos nevykdė, o po metų įmonę už 2000 Lt pardavė J., kurio pavardė galimai A.. Žinodamas, kad įmonės direktore ir akcininke bus moteris, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus atidavė J. A.. Be to, kaltinamasis R. V. parodė, kad J. G. jis nepažįsta, su ja nėra bendravęs.

Šiuos kaltinamojo parodymus paneigė liudytoja J. G., kuri parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. V., nes kaltinamojo R. V. automobilyje, jam sėdint už vairo ir laikant jai pasirašyti pateiktus dokumentus, 2010 m. rugsėjo mėn. apgaulės būdu ji pasirašė juos nesupratusi ir nežinodama, kad pasirašomų dokumentų pagrindu ji įsigyja įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tampa direktore, bei parodė, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų ji iš kaltinamojo R. V. ar kitų su juo buvusių asmenų negavo, pinigų nei jai, nei ji nemokėjo. Liudytoja J. G. parodė, kad jai per A. P. buvo siūlomas darbas įmonėje, tačiau nei kokia tai įmonė, nei koks būsimo darbo pobūdis, jai niekas nepaaiškino. Apie tai, jog po kaltinamojo R. V. jai paduotų dokumentų pasirašymo ji tapo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, sužinojo tik gavusi VMI laišką, kuriuo buvo reikalaujama 381371 Lt nesumokėtų mokesčių. Netikėti liudytojos J. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo R. V. parodymai, kad J. A. norėjo iš jo pirkti įmonę, kad J. A. jis pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ akcijas bei visus aktyvius įmonės perleidimo veiksmus atliko J. A., byloje niekuo nepagrįsti. Apie J. A. byloje parodė tik kaltinamasis, nė vienas iš liudytojų J. A. nenurodė kaip asmens, dalyvavusio 2010 m. rugsėjo mėn. sandoryje dėl UAB “(duomenys neskelbtini)”. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. K. parodė, jog gyveno su J. A., kuris buvo jos dukters tėvas, bet (duomenys neskelbtini) jis mirė, parodė, kad J. A. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neturėjo. Liudytoja L. A. parodė, kad J. A. buvo jos brolis, jai nežinoma, kad J. A. būtų pirkęs ir dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo R. V. pavardės J. A. jai niekada neminėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų atvežęs nebuvo. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t. 2, b.l. 73, 76) matyti, kad J. G. neatpažino J. A. kaip asmens, dalyvavusio jai pasirašant dokumentus, tačiau ji atpažino kaltinamąjį R. V.. Iš kaltinamojo R. V. apklausų protokolų matyti, kad parodymus dėl J. A. jis pradėjo duoti tik po J. A. mirties (t. 2, b.l. 150t. 3. B.l. 69-71, 82-84).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl nesumokėtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių VMI 2010-08-23 kaltinamajam R. V. atsiuntus priminimą Nr. 14-07-53643 apie pareigą sumokėti 376933,69 Lt neįvykdytų mokestinių prievolių, siekdamas atsikratyti įmonės ir jos skolų, kaltinamasis R. V. 2010 m. rugsėjo mėn. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino netikrus dokumentus dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pasikeitimo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė fiktyviai, o 2009-07-08 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu iš A. S. perimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšis, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis niekur nedirba, neteistas (3 t. b.b. 109), administracine tvarka nebaustas (3 t b.b. 103-108), į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t b.l. 111, 114, 3 t b.l 112). Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l.85-87). Jo padarytos veikos priskiriamos prie baigtinių tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant baudą (LR BK 47 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą;

LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 20 MGL ( 2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 46 (5 980) Lt baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.