- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-465-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02458-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kreditorius
- E. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, sprendžiant kreditoriaus E. S. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditoriaus E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko R. K. 6720,00 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus E. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog tarp jo ir skolininko buvo sudaryta žodinė sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Kreditorius pareiškimu prašo priteisti 6 720,00 Eur skolos. Pareiškėjas ketino pirkti automobilį, t.y. motorinę transporto priemonę, motorinių transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas numato CK 6.4311 straipsnis. Esant nurodytai pinigų sumai bei pirkimo paradavimo sutarties objektui tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė pirkimo pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad tarp šalių gali kilti ginčas, bei iš kreditoriaus pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galimas ir trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą, dėl kurių priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Todėl teismas sprendė, kad kreditoriaus pateiktas pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnyje numatytų leistinumo reikalavimų.
4. Teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas iš skolininko priteisti skolą žodinės sutarties pagrindu turi būti nagrinėtinas ginčo teisena, o ne bylų dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka.
5. Teismas pažymėjo, kad CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas skolininko asmens kodas (jeigu jis žinomas). Kreditorius nurodė tik skolininko vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, gimimo datą, nenurodė jo asmens kodo. Teismo įsakymas laikomas vykdomuoju dokumentu. CPK 648 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vykdomuosiuose dokumentuose visais atvejais turi būti nurodyta šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai, t. y. visas skolininko pavadinimas, adresas, asmens kodas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu kreditorius E. S. prašo panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bylą nagrinėjančio teismo prognozė, kad tarp šalių gali kilti ginčas, nėra įvardintas CPK 431 str. 2 d. kaip pagrindas pareiškimo nenagrinėti.
6.2. CPK nėra nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimas iš skolininko priteisti skolą žodinės sutarties pagrindu turi būti nagrinėtinas ginčo teisena, o ne bylų dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka.
6.3. CPK 433 str. 1 d. 2 p. aiškiai įtvirtinta, jog skolininko asmens kodas nurodomas tik tuo atveju, jei jis kreditoriui žinomas. Skolininko asmens kodo nenurodymas negali būti vertinamas kaip pareiškimo trūkumas. 2021 m. gegužės 12 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius nurodė, jog skolininko R. K. asmens kodas nežinomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti kreditoriaus E. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, motyvuodamas tuo, jog akivaizdu, kad tarp šalių gali kilti ginčas bei iš kreditoriaus pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galimas ir trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą, dėl kurių priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl kreditoriaus pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnyje numatytų leistinumo reikalavimų.
10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
11. CPK 435 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostata imperatyvi ir procesiniame įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai yra skundžiama nutartis negali būti atskirojo skundo objektas, nutraukia pradėtą apeliacinį procesą dėl pateiktos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus E. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.