Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-56-1-00298-2014-9

2015 m. birželio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nukentėjusiajam K. R., nuteistajam G. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 214 str. 1 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 215 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 146 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskiros už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat visiškai patenkinti civiliniai ieškiniai ir solidariai iš kaltinamųjų G. P. bei kito asmens – V. A., priteista: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 57,57 Lt turtinės žalos (atitinkamai 16,67 Eur), nukentėjusiajam K. R. 5000 Lt neturtinės žalos (atitinkamai 1448,10 Eur).

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. A., įvykdė plėšimą ir neteisėtai įgijo bei laikė nukentėjusiajam priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę. Nustatyta, jog 2014-05-15, apie 23.30 val., G. P. bei V. A. iš anksto sutarus apiplėšti nukentėjusįjį K. R., G. P. plėšimo tikslu atsivedus nukentėjusįjį į V. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini) sav., kartu užpuolė nukentėjusįjį K. R. ir, veikdami bendrai, nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoje fizinė smurtą, pagrobė K. R. turtą. Nustatyta, kad pradžioje, plėšimo tikslu, V. A. tyčia sudavė vieną kartą ranka K. R. į veido sritį, po ko, G. P. kirvio plokštuma tyčia sudavė vieną smūgį į galvos sritį, koja ir ranka sudavė ne daugiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam K. R. į galvos sritį. Veikdami bendrai ir kartu grasindami toliau vartoti smurtą, reikalavo iš K. R. jiems atiduoti visus turimus vertingus daiktus, banko korteles, pasakyti banko kortelių PIN kodus. Dėl pavartoto fizinio smurto ir grasinimų, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš K. R. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY S III“, 530 Lt vertės, usu jame buvusia SIM „Tele-2“ kortele, 5 Lt vertės, 150 Lt, laikrodį „Romanson“, 450 Lt vertės, banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, banko AB „DNB“ mokėjimo kortelę bei sužinojo jos PIN kodą ir slaptažodį, B. R. priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą, automobilio užvedimo raktelį. Bendrais veiksmais K. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė nukentėjusiojo turto už bendrą 1135 Lt sumą. Pagrobtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę(-es) laikė su savimi iki 2014-05-16, tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol išmetė Vilkaviškio m., tiksliai nenustatytoje vietoje, į upelį, esantį prie pastato VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m.

Be to, jis nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. už tai, kad panaudodamas plėšimo metu iš K. R. pagrobtą AB banko “DNB” mokėjimo kortelę, žinodamas jos PIN kodą, 2014-05-16, 00:39:04 val., apgaulės būdu pateikdamas save, kaip asmenį, galintį atlikti grynų pinigų nuėmimo operaciją, iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), kėsinosi nuimti 500 litų, tačiau pradžioje jam tai nepavyko padaryti, nes K. R. priklausančioje banko sąskaitoje nebuvo 500 litų.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią ir tikslą nuimti nuo nukentėjusiojo K. R. banko sąskaitos kuo daugiau pinigų, per kelis kartus, panaudodamas tą pačią K. R. priklausančią AB banko „DNB” mokėjimo kortelę, tame pačiame bankomate, 2014-05-16, 00:39:22 val., apgaulės būdu nuėmė 300 litų, 2014-05-16, 00:39:52 val., nuėmė 40 litų, 2014-05-16, 00:40:21 val., nuėmė dar 40 litų, 2014 m. gegužės 16 d., 00:40:47, kėsinosi nuimti dar 40 litų, tačiau K. R. priklausančioje banko sąskaitoje nebuvo 40 Lt. 2014-05-16, 00:41:25 val., apgaulės būdu dar nuėmė 20 litų. 2014-05-16, 00:41:55, kėsinosi nuimti dar 20 litų, tačiau to nepavyko padaryti, nes K. R. sąskaitoje nebuvo 20 Lt. Viso G. P. apgaule užvaldė 400 Lt.

Be to, jis nuteistas pagal BK 146 str. 2 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. A., neteisėtai atėmė K. R. laisvę, panaudodami smurtą. Nustatyta, jog 2014-05-16, jau po to, kai buvo apiplėštas K. R. bei neteisėtai apgaule, panaudojus nukentėjusiojo banko kortelę, buvo užvaldytas jo turtas, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, važiuodami nukentėjusiajam K. R. priklausančiu automobiliu „C. X. Picasso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), G. P. sugriebė už diržo, kuriuo buvo prisisegęs K. R. ir pradėjo jį smaugti. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ant kelio, esančio Pilvės g., Vaitų k., Pilviškių mstl., Vilkaviškio r., G. P. ir V. A., veikdami bendrai, sudavė K. R. tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatyta skaičių smūgių rankomis ir kojomis į šonus, dėl ko nukentėjusysis K. R. parkrito ant žemės. Be nukentėjusiojo valios ir sutikimo, prieš jo norą, grasindami smurtu, G. P. ir V. A. virve bei diržu surišo K. R. rankas ir kojas, siekdami, kad nukentėjusysis nuo jų nepabėgtų bei nepraneštų apie jų padarytus nusikaltimus policijai, įdėjo į automobilio „C. X. Picaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir vežiojo tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytą laiką, tačiau ne mažiau kaip vieną valandą, nenustatytomis vietomis, kol įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku atvyko į Tarpučių k., Marijampolės sav., kur gyveno V. A. ir išleido iš automobilio bagažinės. Tokiu būdu, veikdami bendrai, G. P. ir V. A. neteisėtai atėmė K. R. laisvę ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo G. P. apeliacinio skundo matyti, kad jis aiškaus reikalavimo skunde nepateikė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė švelninti jam paskirtą bausmę, to paties prašė ir jo gynėja.

Nors nuteistasis, teigdamas, jog neginčija kaltės ir teismo nustatytų aplinkybių, prašė atlikti įrodymų tyrimą ir leisti užduoti klausimus nukentėjusiajam, kurių negalėjo užduoti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, uždavė tik vieną klausimą, nesusijusį su G. P. inkriminuotų veikų aplinkybėmis (norėjo išsiaiškinti, kodėl K. R. ikiteisminiame tyrime teigė neteisingai nurodė jų susipažinimo datą). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. P. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistasis G. P. savo kaltės klausimo dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija. Todėl apeliacine tvarka ši byla patikrinama tik tiek, kiek tai susiję su G. P. paskirtos bausmės (gautinės subendrintos bausmės) pagrįstumu ir teisingumu.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. P. bausmes už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, o subendrinęs bausmes, paskyrė teisingo dydžio galutinę subendrintą bausmę, kurią BK 64¹ str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

Skundžiamu nuosprendžiu G. P. nuteistas už tyčinių penkių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, kurių keturi yra apysunkiai, o vienas – nesunkus nusikaltimai. Juos G. P. įvykdė būdamas prieš tai 4 kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, praėjus vos 4 mėnesiams po to, kai buvo išleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kas nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad G. P., kaip recidyvistui (BK 56 str.), už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas jų dydžius, teismas įvertino nusikaltimų sunkumą, nuteistojo asmenybę, tai, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs už alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų G. P. nustatė teisingus laisvės atėmimo bausmės dydžius, kurie yra kiek mažesni nei tokių nusikaltimų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl negalima daryti išvados, kad nuteistajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskirtos per griežtos bausmės. Taip pat nuteistajam paskirta ne per griežta galutinė subendrinta bausmė, nes dalis bausmių subendrintos apėmimo būdų, t. y. griežtesnes bausme apimant švelnesnėmis, o likusios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir prie griežtesnės subendrintos bausmės pridėta tik kiek daugiau nei pusė švelnesnės subendrintos bausmės. Be to, paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu.

Todėl konstatuojama, kad G. P. paskirtos bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų ir galutinė subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta, neprieštarau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str., 63 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo parodymus įtakojo teigimas, kad priešingu atveju jam nebus taikomas BK 64¹ str. nuostatos ir bausmė nebus mažinama vienu trečdaliu, tačiau kokį nors psichologinį nuteistojo spaudimą byloje patvirtinančių duomenų nėra, jo parodymai ir kaltės pripažinimas buvo nuoseklus viso bylos tyrimo metu. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, G. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teisme jis davė teisingus parodymus. Esant šioms aplinkybėms, šis todėl toks skundo motyvas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. P., išlaidas iki 2015-03-10 sudaro 55,93 Eur (3 t., 62 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.