Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas yra proporcinga priemonė, kai: „1) atliekant du iš eilės transporto vadybininko reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba transporto vadybininkas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais transporto vadybininkas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas teigia, kad neegzistuoja jokių duomenų dėl trečiosios administracinės nuobaudos. Laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 11 d., kai įsiteisėjo antroji administracinė nuobauda, iki šio skundo pateikimo teismui dienos pareiškėjui nebuvo paskirta jokia trečioji administracinė nuobauda.

Iš išdėstyto seka išvada, kad atsakovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vertinimo metu turėjo ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas, kas atitinkamai reiškia, kad ginčijamame sprendime Kelių transporto kodekso 8⁴ str. 3 d. 1 p. nuostata buvo pritaikyta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8⁴ straipsnis numato reputacijos reikalavimus ir jų įvertinimo tvarką, vežėjui vykdant licencijuojamą kelių transporto keleivių ar krovinių vežimo veiklą. Vienas iš subjektų, kuriam keliami tinkamos reputacijos reikalavimai yra transporto vadybininkas.

Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištinga reputacija prarandama, kai „1) atliekant du iš eilės transporto vadybininko reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba transporto vadybininkas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais transporto vadybininkas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos;“.

Remiantis Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punktu Administracija konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti transporto vadybininką neatitinkančiu reputacijos reikalavimų ir kartu sustabdyti jo Pažymėjimo galiojimą. Administracija Sprendime nurodė konkrečias faktines aplinkybes (konkrečiai įvardytos trys galiojančios administracinės nuobaudos), todėl nėra pagrindo skunde nurodytam teiginiui, kad Administracija neatliko galiojančių nuobaudų skaičiavimo.

Taigi, ANK 459 straipsnio 4 dalis numato kelias savarankiškas veikas, kurių kiekviena, remiantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi („1. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.“) turėtų būti įvertinama atskirai. Todėl Administracija Protokole atskirai nurodė dvi savarankiškas veikas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, kaip to reikalauja ANK 38 straipsnio 1 dalis, atskirai pagal kiekvieną veiką skyrė administracines nuobaudas ir, kaip to reikalauja ANK 38 straipsnio 2 dalis, paskyrė vieną galutinę nuobaudą.

Teismas konstatuoja:

Dėl Sprendimo teisėtumo

Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuris numato, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas yra proporcinga priemonė, kai atliekant du iš eilės transporto vadybininko reputacijos vertinimus nustatoma, kad vežėjo vairuotojai Europos Sąjungos valstybėje narėje yra padarę Reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodytų pažeidimų, kurių skaičius nustatytas Reglamento (ES) 2016/403 II priede, arba transporto vadybininkas vertinimo metu turi ne mažiau kaip tris galiojančias administracines nuobaudas už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus; tokiais atvejais transporto vadybininkas nepriekaištingą reputaciją praranda 12 mėnesių laikotarpiui nuo administracinio sprendimo dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo įsigaliojimo dienos.

Vertinant Sprendimo teisėtumą teismas patikrina, ar atsakovė teisingai nustatė, kad pagal 2024-01-11 Nutarimą ir 2024-01-12 Nurodymą pareiškėjas turi tris galiojančias administracines nuobaudas, nes būtent ši sąlyga buvo pagrindas konstatuoti pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos praradimą ir priimti skundžiamą Sprendimą. Tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentai, kad jo veiksmai 2024-01-12 Nurodyme neteisingai kvalifikuoti kaip du savarankiški administraciniai nusižengimai, nes jis padarė tik vieną nusižengimą, nėra šios bylos dalykas ir teismo nevertinami, nes ANK nustatyta tvarka priimtų procesinių sprendimų vertinimas yra ne administracinio teismo kompetencija, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencija.

Iš nurodyto ANK reguliavimo matyti, kad asmeniui padarius du arba daugiau administracinių nusižengimų administracinių nuobaudų skyrimas ir paskirtų bei vykdytinų nuobaudų skaičius priklauso nuo esminės aplinkybės, susijusios su kelių administracinių nusižengimų padarymo laiku. Jeigu administraciniai nusižengimai padaryti skirtingu laiku, taikoma ANK 38 straipsnio 1 dalis ir asmeniui administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Tokiu atveju ANK 38 straipsnio 2 dalis netaikoma ir kelios administracinės nuobaudos nesubendrinamos bei vykdytinomis yra visos paskirtos nuobaudos. Tačiau jeigu administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu, taikoma ANK 38 straipsnio 2 dalis ir asmeniui skiriama tik viena administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Tokiu atveju vykdytina yra tik viena galutinė paskirta nuobauda, o ne visos už kiekvieną nusižengimą paskirtos nuobaudos. Teismas pažymi, kad tai atsitinka ANK 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.

Taigi, pagal ANK įtvirtintą reguliavimą, už vienu metu padarytus kelis administracinius nusižengimus nutarimu ar administraciniu nurodymu gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda - griežčiausia iš visų už kiekvieną nusižengimą skirtinų nuobaudų. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo turi įvykdyti vieną galutinę jam paskirtą nuobaudą, todėl Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punkto aspektu „galiojanti“ administracinė nuobauda laikytina būtent galutinė nuobauda, kurią asmuo privalo įvykdyti, o ne visos nuobaudos, kurios nurodomos tik kaip skirtinos, bet ne vykdytinos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį už kiekvieną administracinį nusižengimą nuobaudos skiriamos atskirai, o ANK 32 straipsnio 4 dalis ir 38 straipsnio 2 apibrėžia administracinių nuobaudų bendrinimo taisykles, bet ne nuobaudų skaičių pagal kelias veikas, nepaneigia atsakovės pareigos teisingai nustatyti „galiojančias“ administracines nuobaudas, kai taikomas Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame nepriekaištingos reputacijos praradimas siejamas būtent su „galiojančių“ administracinių nuobaudų skaičiumi, o ne su nuobaudų skaičiumi pagal kelias veikas.

Nagrinėjamu atveju 2024-01-12 Nurodymu pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip du administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 459 straipsnio 4 dalyje, ir nurodyta, kad už juos skirtinos dvi baudos po 150 Eur, tačiau abu nusižengimai kvalifikuoti kaip padaryti vienu metu, todėl nurodyta, kad vadovaujantis ANK 610 straipsniu (jeigu skiriama galutinė administracinė nuobauda už kelis nusižengimus, - ir ANK 38 straipsniu) pareiškėjui siūloma sumokėti 150 Eur baudą.

Taigi, 2024-01-12 Nurodymu pareiškėjui pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus buvo paskirta viena galutinė bauda, kurią jis buvo įpareigotas sumokėti, t. y. 150 Eur. Ši administracinė nuobauda yra įvykdyta ir 150 Eur bauda sumokėta, kaip ir 2024-01-11 Nutarimu paskirta 2 500 Eur bauda. Duomenų, kad atsakovas įvykdė daugiau administracinių nuobaudų arba kad yra neįvykdytų nuobaudų pagal 2024-01-11 Nutarimą ir 2024-01-12 Nurodymą atsakovė nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2024-01-11 Nutarimu ir 2024-01-12 Nurodymu buvo paskirtos dvi administracinės nuobaudos - 2 500 Eur bauda ir 150 Eur bauda - kurios ir buvo įvykdytos, teismas konstatuoja, jog skundžiamu Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai buvo konstatuota, kad pareiškėjas turi tris galiojančias nuobaudas. Tai reiškia, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui 2012 m. spalio 23 d. išduoto vadovaujančio asmens profesinės kompetencijos pažymėjimo Nr. B04423 galiojimas buvo sustabdytas nesant Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui - Kodekso 8⁴ straipsnio 3 dalies 1 punktui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas pateikė 2025 m. birželio 10 d. prašymą priteisti iš atsakovės 4 386,25 Eur bylinėjimosi išlaidų bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį ir sumokėjimą, kurias advokatui apmokėjo pareiškėjo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) pagal trišalį susitarimą dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jam priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu jos atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5.

Šioje byloje nustatant priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo 2025 m. birželio 10 d. prašyme nurodytoje teisinių paslaugų išlaidų paskaičiavimų lentelėje 1-7 eilutėse nurodytos sumos neteisingai sudėtos ir gauta neteisinga 3 625,00 Eur suma be PVM, kadangi sudėjus visose eilutėse nurodytas sumas bendra suma išeina 3 343,75 Eur be PVM (125 Eur + 125 Eur + 1 625 Eur + 1 375 + 31,25 Eur + 31,25 Eur + 31,25 Eur). Pagal pateiktas apmokėtas PVM Sąskaitas faktūras ASAU NR.: 0009841; ASAU NR.: 0009936; ASAU NR.: 0010025 bendra sumokėta suma už advokato teisines paslaugas yra 5 142,5 Eur, tačiau prašyme nurodyta, kad Sąskaitose faktūrose nurodyta suma didesnė, nes buvo teiktos ir kitos paslaugos, nesusijusios su nagrinėjama byla.

Taigi, laikytina, kad pareiškėjas, neteisingai sudėjęs 2025 m. birželio 10 d. prašyme nurodytas sumas, iš tiesų prašo priteisti ne 3 625,00 Eur sumą be PVM, o 3 343,75 Eur sumą be PVM, kas kartu su PVM sudaro 4 045,94 Eur (3 343,75 Eur x 21 proc.).

Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 18 d. (2024 m IV ketvirtį), todėl maksimalus priteistinas dydis už skundo parengimą, pagal Rekomendacijų 7 punktą, apskaičiuojamas taikant užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 2 196,4 Eur. Tai reiškia, kad pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, maksimalus priteistinas dydis vien už skundo parengimą šioje byloje sudaro 5 491 Eur (2 196,4 Eur x 2,5).

Atsižvelgiant į tai, kad visos pareiškėjo 2025 m. birželio 10 d. prašyme nurodytos teisinių paslaugų paskaičiavimų lentelėje nurodytos 4 045,94 Eur su PVM išlaidos yra mažesnės nei vien už skundo parengimą galima priteisti 5 491 Eur suma, pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai, nes advokatas už mažesnę nei galima priteisti už skundo parengimą sumą, suteikė dar ir kitas teisines paslaugas bei atstovavo pareiškėją teismo posėdyje. Be to, pareiškėjui priteistinas ir 23 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2024 m. lapkričio 18 d.

Taigi, viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina 4 068,94 Eur (4 045,94 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Nors teisines paslaugas, suteiktas pareiškėjui, apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra kliūtis priteisti šias bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, nes dėl jų apmokėjimo yra sudarytas 2024 m. gruodžio 9 d. Trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas, pagal kurį, bendrovei apmokėjus advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ suteiktas teisines paslaugas pareiškėjui, šis tampa bendrovės skolininku, bendrovė ir pareiškėjas dėl skolos apmokėjimo susitars atskiru susitarimu. Taigi, pareiškėjas iš esmės patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes jos advokatui yra apmokėtos, o jis už jas turės atsiskaityti su savo darbdaviu.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad bylinėjimosi išlaidos, jas apmokėjus byloje nedalyvaujančiam asmeniui, priteistinos bylos šalies naudai, kai tarp mokėtojo ir bylos šalies yra susitarimas dėl išlaidų apmokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (Civilinio kodekso 6.50 str.) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 7BE-3157 „Dėl poveikio priemonių taikymo“.

Priteisti pareiškėjui S. Š. iš atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos 4 068,94 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.