Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Mažeikių ligoninė dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2017-04-19 sprendimo Nr. 3R-94(AG-55/02-2017) ir Tarnybos direktorės 2017-02-01 įsakymo Nr. T4-25-(1.34) 1.1 papunkčio dalies <...> 2016-09-10, 2016-09-13 – 2016-06-14 ir 2016-09-15 – 2016-09-19 pacientei M. Š. VšĮ Mažeikių ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteikiamos tinkamai <...> ir 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-27 pareiškėja kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninės direktorių su pretenzija, kurioje prašė paaiškinti, kodėl jai ir jos vaikui nebuvo suteikiama reikiama pagalba (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 16–17).

2016-10-19 VšĮ Mažeikių ligoninė pateikė pareiškėjai atsakymą į jos pretenziją, nurodydama, kad buvo atliktas vidaus medicininis auditas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjai ir jos naujagimiui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas profesinių klaidų nebuvo padaryta, taip pat nenustatyta ir organizacinių neatitikčių (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 20–21).

2016-10-27 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su pareiškimu dėl VšĮ Mažeikių ligoninės padarytos žalos, kuriuo prašė ištirti įvykį, kodėl jai ir jos vaikui nebuvo suteikta reikiama pagalba, nepranešta apie susidariusias komplikacijas. Nurodė, kad mano, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktai (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 22–24).

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius šio pareiškėjos skundo pagrindu atliko jai VšĮ Mažeikių ligoninėje 2016-09-10, 2016-09-13 – 2016-09-14 ir 2016-09-15 – 2016-09-19 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2017-01-31 priėmė Kontrolės Nr. T3-401/2016 ataskaitą Nr. D17-26-(1.27) (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 10–14).

Atsižvelgiant į atliktą kokybės kontrolę bei parengtą ataskaitą buvo priimtas Tarnybos direktorės įsakymas Nr. T4-25-(1.34) „Dėl pacientei M. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kurio 1.1 papunktyje nustatyta, kad 2016-09-10, 2016-09-13 – 2016-09-14 ir 2016-09-15 – 2016-09-19 pacientei M. Š. VšĮ Mažeikių ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, išskyrus 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Įsakymo 2 punkte nurodyta, kad VšĮ Mažeikių ligoninė yra įspėjama dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų (b. l. 10–11).

Pareiškėja nesutikdama su įsakymo 1.1 papunkčiu ir 2 punktu 2017-03-15 su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 1–3).

Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2017-04-19 priėmė sprendimą Nr. 3R-94(AG-55/02-2017), kuriuo skundą atmetė (b. l. 5–9).

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad nei Tarnyba, nei Komisija neatsakė į visus jos skunduose keliamus klausimus, todėl priimti sprendimai turėtų būti naikinami ir jos skundas Tarnybai perduotas nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014, 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja klausimo, kodėl cezario pjūvio operacijos apraše pasirašė tik gydytoja akušerė ginekologė E. J., o kitų parašų lape nėra, nei Tarnybai, nei Komisijai teiktuose skunduose nekėlė, todėl nėra pagrindo teigti, jog Komisija ar Tarnyba elgėsi netinkamai į jį neatsakydama. Į kitus, teismui pateiktame skunde nurodomus pareiškėjos klausimus, buvo atsakyta Kontrolės Nr. T3-401/2016 ataskaitoje Nr. D17-26-(1.27), kuri šiuo atveju laikytina sudėtine skundžiamo Tarnybos 2017-02-01 įsakymo Nr. T4-25-(1.34) dalimi.

Iš Komisijos byloje esančios ataskaitos matyti, kad Tarnyba aiškindamasi, ar VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojos viską padarė tinkamai, ištyrė pareiškėjos gimdymo istorija, naujagimio gydymo stacionare ligos istoriją (naujagimio ligos istorija), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016-09-16 Patalogoanatominio tyrimo protokolą, UAB „Patologijos diagnostika“ laboratorijos 2016-09-27 histologinio placentos tyrimo atsakymą. Visa tirta situacija išsamiai ir aiškiai buvo aprašyta ataskaitoje, motyvuotai paaiškinta, dėl kokių medicininių priežasčių kilo sunki pareiškėjos naujagimio būklė bei, jog ištyrus gydytojų veiksmus nustatyta, kad atliekant naujagimio gydymą pažeidimų nebuvo padaryta. Taigi šiuo atveju pareiškėjai buvo suteikta visa reikiama informacija apie kilusią situaciją ir priežastis lėmusias naujagimio sunkią būklę, teismas ją laiko pakankama, norint atsakyti į pareiškėjos keltą klausimą.

Atsakant į pareiškėjos klausimą, kodėl naujagimė nebuvo transportuota į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę iš karto, o buvo pirmiausia skambinta ir lauktą atvyksiančių specialistų, Kontrolės Nr. T3-401/2016 ataskaitoje Nr. D17-26-(1.27) buvo išsamiai paaiškinta susidariusi situacija bei nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-10-23 įsakymu Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos numatyta naujagimių konsultavimo ir pervežimo tvarka, žemesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas neonatologas telefonu informuoja aukštesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytoją neonatologą apie naujagimį ir aptaria klinikinę situaciją, remdamasis gauta informacija, gydytojas neonatologas rekomenduoja, kaip reikėtų gydyti naujagimį, kol atvyks naujagimių pervežimo brigada, atvykęs gydytojas neonatologas konsultuoja naujagimį, prireikus padeda parengti jį pervežti, padaro įrašus medicinos dokumentuose, nustato į kokio lygio paslaugas teikiančią įstaigą reikia naujagimį pervežti (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1., b. l. 13). Šis atsakymas, teismo vertinimu, yra motyvuotas ir pakankamas, pareiškėjai suprasti, kodėl tik po tam tikro laiko tarpo jos kūdikis buvo pervežamas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Teikiant atsakymą į pareiškėjos klausimą, kodėl kai ji 2016-09-15 ryte buvo paguldyta į palatą nei jos, nei jos kūdikio būklė nebuvo stebima, ir tik apie 14 val. buvo paprašyta ant lapelio žymėti kiek kartų per valandą jis sujuda, Kontrolės T3-401/2016 ataskaitoje Nr. D17-26-(1.27) nurodyta, kad 2016-09-15 pareiškėja buvo stacionarizuota į Nėštumo patologijos skyrių dėl skausmingų nereguliarių gimdos susitraukimų. Buvo nustatyta, kad pareiškėja gimdos paruošiamuosius susitraukimus jautė jau kelias dienas, 2016-09-13 – 2016-09-14 pareiškėjos būklė sekta Nėštumo patologijos skyriuje – stebėta dėl paruošiamųjų gimdos susitraukimų, atlikus vaisiaus echoskopiją, nustatyta, kad virkštelės kraujotaka gera, vaisiaus vandenų kiekis normalus, atliktas nestresinis gimdos testas buvo reaktyvus, gimdymo veikla neišsivystė. Išsamiai nurodyta kas, atlikus apžiūrą, buvo nustatyta. Taip pat ataskaitoje pažymėta, kad 2016-09-15 11 ir 15 val. akušerė R. V. atliktų procedūrų registracijos lape nurodė, kad buvo užrašyta vaisiaus KTG, registruoti vaisiaus judesiai, klausyti vaisiaus širdies tonai, kaip ir buvo numatyta gydytojo akušerio ginekologo sudarytame plane (Komisijos byla Nr. AG-55/02-2017, t. 1, b. l. 11–12). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Tarnyba išsamiai paaiškino, kokie pareiškėjos ir jos naujagimio būklės stebėjimo veiksmai buvo atliekami bei paneigė pareiškėjos teiginius, kad ja ir kūdikiu buvo nesurūpinta. Toks atsakymas taip pat laikytinas pakankamu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo atsakyta į jos keliamus klausimus. Teismo vertinimu, atsakymai laikytini tinkamais ir pakankamais, Kontrolės T3-401/2016 ataskaita Nr. D17-26-(1.27), kurios pagrindu priimtas Tarnybos 2017-02-01 įsakymas Nr. T4-25-(1.34), atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.

Pareiškėja skunde teigia, kad Tarnybos 2017-02-01 įsakymo Nr. T4-25-(1.34) 1.1 papunkčio dalis <...> asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai <...>, prieštarauja kitai sakinio daliai <...> išskyrus 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus.

Tarnybos 2017-02-01 įsakymo Nr. T4-25-(1.34) 1.2 papunktyje buvo nustatyta, kad 2016-09-13 gydytoja akušerė ginekologė R. L. ir 2016-09-05 gydytoja akušerė ginekologė E. J. po M. Š. apžiūros neįvertino ir Nėščiosios (gimdyvės) formoje (Nr. 096/a) nepažymėjo rizikos vaisiui balais, nors moteris visą nėštumą rūkė po 6-8 cigaretes per dieną, tuo pažeidė VšĮ Mažeikių ligoninės direktoriaus 2010-12-27 įsakymu Nr. V1-123 patvirtinto Gimdymo istorijos pildymo aprašo reikalavimą – gydytojas akušeris ginekologas, stacionarizuojant pacientę į Nėštumo patologijos skyrių, po pacientės apžiūros gimdymo istorijoje turi <...>, gimdyvėms ir nėščiosioms virš 37 nėštumo savaičių numatyti gimdymo planą, įvertinti riziką vaisiui (1.2.1 papunktis); Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalies reikalavimą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka (1.2.2 papunktis); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir MN 64:2008) 11.11 papunkčio reikalavimą – tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus (1.2.3 papunktis). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, kad 2016-09-16 gydytoja akušerė ginekologė E. J. ir akušerė L. B., prasidėjus gimdymui, nenustatė gimdymo rizikos laipsnio ir nepriskyrė gimdyvės vienai iš trijų rizikos grupių, tuo pažeidė: VšĮ Mažeikių ligoninės direktoriaus 2016-01-14 įsakymu Nr. V1-8 „Dėl normalaus gimdymo VšĮ Mažeikių ligoninėje tvarkos ir dokumentavimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Normalaus gimdymo VšĮ Mažeikių ligoninėje tvarkos ir dokumentavimo aprašo 1,5 punkto reikalavimą – atvykus gimdyvei į gimdymo palatą, akušeris ir (ar) ginekologas, įvertinęs gimdyvės nusiskundimus, anamnezę, nėštumo eigą ir esamą bendrąją būklę, po pirminės apžiūros nustato gimdymo rizikos laipsnį ir priskiria gimdyvę vienai iš trijų rizikos grupių (1.3.1 papunktis); Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalies reikalavimą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka (1.3.2 papunktis); MN 64:10 11.11 papunkčio reikalavimą – tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus.

Teismas įvertinęs skundžiamo įsakymo 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nustatytus pažeidimus, konstatuoja, kad jie yra susiję su gydytojams privaloma pildyti dokumentacija, o ne su asmeniui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pažymėtina, kad tokie medicininių dokumentų pildymo procedūros pažeidimai negalėjo turėti įtakos gydymui, kuris buvo teiktas pareiškėjai ir jos naujagimiui bei kilusioms pasekmėms. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įsakymo 1.1 papunkčio dalis <...> asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai <...>, prieštarauja kitai sakinio daliai <...> išskyrus 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų įspėjimas turėjo būti skiriamas ne VšĮ Mažeikių ligoninei, bet pažeidimus padariusioms gydytojoms.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnis nustato kokios įstaigos atlieka sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę. Šio straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.

Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės institucijų, nurodytų šio įstatymo 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai turi teisę reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.

Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus.

Iš pateiktų Įstatymo nuostatų matyti, kad atsakomybė konkretiems sveikatos priežiūros įstaigos specialistams taikoma tik tuo atveju, kai jų padarytas pažeidimas lėmė žalos atsiradimą ar pavojų paciento sveikatai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojų padaryti pažeidimai neturėjo įtakos pareiškėjos ar jos naujagimio sveikatai, todėl šiuo atveju Tarnyba neturėjo teisės pritaikyti atsakomybės konkretiems gydytojams. Pažymėtina, kad Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia Tarnybai teisę nustačius pažeidimus duoti įspėjimą pačiai sveikatos priežiūros įstaigai. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Tarnyba turėjo teisinį pagrindą skirti įspėjimą VšĮ Mažeikių ligoninei.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnybos direktorės 2017-02-01 įsakymo Nr. T4-25-(1.34) 1.1 papunktis dalyje <...> 2016-09-10, 2016-09-13 – 2016-06-14 ir 2016-09-15 – 2016-09-19 pacientei M. Š. VšĮ Mažeikių ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteikiamos tinkamai <...> ir 2 punktas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai teisėtas ir pagrįstas yra Komisijos 2017-04-19 sprendimas Nr. 3R-94(AG-55/02-2017), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti įsakymo 1.1 papunktį ir 2 punktą, atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas grąžinti pareiškėjos skundą Tarnybai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jam bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.