Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-28 · Administracinė byla Nr. eI2-2407-811/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
eI2-2407-811/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08093-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis, Dovilė Jazdauskaitė
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Viktoras Dovida
Kategorijos
  • 7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-2407-811/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08093-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Dovilės Jazdauskaitės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui K. K. ir jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,atsakovo atstovėms Jurgitai Bertašiūtei ir Nadeždai Petrik,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (18.2E) I (toliau – Valdybos Sprendimas); 2) panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (10.8E) DV_S-57401 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo K. K.“ (toliau – Vilniaus skyriaus Sprendimas); 3) perduoti atsakovui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatos (Įstatymo Nr. XIII-1361, 2018-06-28 redakcija): „turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius“, taip pat „Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas baigiasi, bet asmuo dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kompensacija jam mokama tol, kol jis sukaks senatvės pensijos amžių“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį ir 52 straipsnį bei 1 straipsnyje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 67 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintą Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas) jam buvo mokama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Vadovaujasi Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 1983 m. sausio 5 d. iki 1993 m. balandžio 22 d. atitiko teisės aktuose įtvirtintus ypatingų sąlygų reikalavimus, suteikiančius teisę gauti kompensaciją. Paaiškina, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-447 pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 15 d. paskirta senatvės pensija ir, priėmus šį sprendimą, nutrauktas kompensacijos mokėjimas.

Pažymi, jog ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėjui nutrauktas kompensacijos mokėjimas, o skiriant pensiją, nebuvo vertinamas jo darbas ypatingomis sąlygomis ir į tai nelėmė paskirtos pensijos dydžio, taip pat jam nebuvo paskirta jokia kita socialinė parama ar išmoka dėl darbo ypatingomis sąlygomis.

Nurodo, kad pareiškėjas Valdybos Vilniaus skyriui 2023 m. birželio 19 d. pateiktame skunde prašė priimti sprendimą tęsti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimą nuo jos mokėjimo nutraukimo datos, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus skyriaus Sprendimu pareiškėjo prašymas netenkintas, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo tęsti kompensacijos mokėjimą.

Pareiškėjas nurodo su Vilniaus skyriaus Sprendimu nesutinkantis ir mano, kad atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Teigia, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo pabaigos, todėl pareiškėjui nebuvo žinomas kompensacijos mokėjimo nutraukimo pagrindas, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į Valdybos Vilniaus skyrių, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu buvo nutrauktas kompensacijos mokėjimas.

Vadovaujasi tuo metu, kai buvo nutrauktas kompensacijos mokėjimas, galiojusio Pensijų įstatymo (Įstatymo Nr. XIII-1361 2018-06-28 redakcija) 62 straipsniu ir teigia manantis, kad, nesant sprendimo, jog, paskyrus senatvės pensiją, nutraukiamas kompensacijos mokėjimas, pastarasis turi būti tęsiamas ir tikėjosi, kad atsakovas priims būtent tokį sprendimą.

Nesutinka ir su Valdybos Sprendimu ir mano, kad Valdyba neteisingai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir tai sąlygojo neteisinga teisės taikymą.

Vadovaujasi Konstitucijos 52 straipsniu ir teigia, kad tekste esantis jungiamasis žodis „ir“ patvirtina, jog šios pensijų rūšys gali būti mokamos kartu.

Vadovaujasi Pensijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi ir teigia, jog pagal šį teisinį reglamentavimą paskirta senatvės pensija besąlygiškai nepanaikina teisės į kompensaciją ir valstybės nustatytais atvejais gali būti mokama kartu su senatvės pensija.

Pažymi, kad kompensacijos mokėjimo nutraukimo metu galiojusio Pensijų įstatymo 62 straipsnyje (įstatymo Nr. XIII-1361, 2018-06-28 redakcija) nėra nurodyta, jog pareiškėjui paskirta kompensacija, atitinkanti Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nutraukiama paskyrus senatvės pensiją, todėl nėra pagrindo teigti, kad senatvės pensijos skyrimas panaikina kompensaciją ir jos mokėjimas negali būti pratęstas.

Mano, kad Valdyba pagal jos nuostatų 11.3 punktą turi pareigą teikti siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą, tobulinimo, tačiau to nepadarė.

Teigia, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 12-17-2899 pareiškėjui buvo skirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas dešimčiai metų nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 11-46-38573 pratęsė kompensacijos mokėjimo terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. Kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas, paskyrus senatvės pensiją.

Mano, kad pareiškėjui jo teisę, paskyrus senatvės pensiją, gauti kompensaciją riboja Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalis. Nurodo, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo teisei gauti kompensaciją realizuoti trukdo esamas teisinis reguliavimas, teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – kompensacija) iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 67 straipsniu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. Aprašu. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas teisę gauti kompensaciją 10 metų (120 mėnesių) turėjo vyrai, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 10 metų dirbo Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 (toliau – Sąrašas Nr. 1) nurodytus darbus ypatingomis darbo sąlygomis.

Nurodo, kad Pensijų įstatyme buvo aiškiai apibrėžtas kompensacijos mokėjimo terminas – iki asmuo suks senatvės pensijos amžių.

Paaiškina, kad Valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 12-17-2899 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo K. K.“ nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (62 metų 6 mėnesių) sukakties mėnesio) pareiškėjui buvo paskirta ir mokama kompensacija, kaip asmeniui dirbusiam Sąraše Nr. 1 nurodytus darbus kenksmingomis sąlygomis pagal pareiškėjo 2009 m. kovo 3 d. prašymą skirti kompensaciją ir aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas.

Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 11-46-38573 pratęsė pareiškėjui paskirtos kompensacijos mokėjimo terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. (t. y. iki Pensijų įstatymo nustatyto (pakeisto) senatvės pensijos amžiaus (64 metų) sukakties mėnesio). Taigi pareiškėjui kompensacija buvo mokėta taip, kaip nustatyta Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje – iki pareiškėjui sukako Pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius. Sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo nebuvo (ir neturėjo būti) priimtas, nes kompensacijos mokėjimo terminas nustatytas pirmiau minėtame Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 11-46-38573 (iki 2020-11-30).

Atkreipia dėmesį į tai, kad Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nenumatyta galimybė asmenims, gaunantiems senatvės pensiją, kartu mokėti ir kompensaciją. Mano, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatos atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnį bei 1 straipsnyje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas iš esmės palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo Pensijų poskyrio 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 12-17-2899 nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjui skirta 540 Lt kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 11-46-38573 iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui pratęstas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas. Valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP1E-447 pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 15 d. paskirta senatvės pensija.

Pareiškėjas Valdybos Vilniaus skyriui pateiktame 2023 m. birželio 17 d. skunde prašė priimti sprendimą nuo 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo nutraukimo dienos, tęsti minėtos kompensacijos mokėjimą.

Skundžiamu Vilniaus skyriaus Sprendimu pareiškėjo prašymas netenkintas, konstatuojant, kad kompensacija išmokėta už visą laikotarpį ir nėra teisinio pagrindo toliau tęsti jos mokėjimo.

Nesutikdamas su Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas dėl jo pateikė 2023 m. liepos 10 d. skundą Valdybai, prašydamas panaikinti Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. tęsti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimą.

Skundžiamu Valdybos sprendimu Valdyba pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčas byloje kilo dėl Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo ir Valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 62 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems iki 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobūdžio kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją šiems asmenims suteikiama bendra šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Pagal to paties straipsnio 8 dalį asmenims, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, kompensacija pradedama mokėti likus tiek visų kalendorinių mėnesių, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas baigiasi, bet asmuo dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, kompensacija jam mokama tol, kol jis sukaks senatvės pensijos amžių, nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičius. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai. Šiuo atveju bendras mokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.

Lingvistiškai aiškinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis gali būti mokama tik iki dienos, kada asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius, taigi, kol jis dirba ypatingomis sąlygomis. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas tokio darbo nedirba. Pareiškėjui, kaip minėta, senatvės pensija paskirta nuo 2020 m. gruodžio 15 d., todėl jam nėra teisinio pagrindo mokėti kompensacinės išmokos už darbą ypatingomis sąlygomis.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo pabaigos. Kaip minėta, Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 11-46-38573 pareiškėjui iki 2020 m. lapkričio 30 d. pratęstas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas. Todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma kompensacijos mokėjimo pabaiga. Be to, jokiame teisės akte nėra įtvirtinta pareiga atsakovui tokiu atveju priimti sprendimą.

Pareiškėjas tuo pačiu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį ir Konstitucijos 52 straipsniui ir Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo teisei gauti kompensaciją realizuoti trukdo esamas teisinis reguliavimas, teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

Nagrinėjamuoju atveju teismui nekilo abejonių, kurios privalo būti pašalintos dėl šioje administracinėje byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas siekia, jog jam kartu su paskirta senatvės pensija, būtų mokama kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, pati savaime nesudaro pagrindo inicijuoti konstitucinės justicijos bylos Konstituciniame Teisme, nes konstitucinis socialinių teisių statusas pats savaime nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti tam tikras jų atsiradimo sąlygas ar ribojimus, tarp jų ir konkrečius laikotarpius, už kuriuos bus taikomos specialios socialinės garantijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Tiek Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas tęsti nuo 2020 m. lapkričio 30 d. kompensacijos už ypatingas sąlygas mokėjimą, tiek Valdybos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus skyriaus sprendimo, laikytini pagrįstais. Prašomuose panaikinti sprendimuose nurodytos teisės normos, jos susietos su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, aiškiai nurodyti ir suprantami priimtų sprendimų motyvai. Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas laikytini teisėtais, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisDovilė JazdauskaitėVioleta Petkevičienė