- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-49-842/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01627-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Garla
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., J. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. D. prašo pratęsti terminą palikimui priimti. Pareiškime bei teismo posėdyje nurodė, kad 1995 m. balandžio 13 d. mirė jos senelis B. N.. Po B. N. mirties į Utenos rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi jo sutuoktinė K. N., kuriai notarė (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į pareiškėjos senelio turtą – piniginius indėlius su procentais ir priklausančia kompensacija. Pareiškėjos V. D. mama (senelio B. N. vienintelė dukra) S. B. (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė savo tėvo palikimo ir pretenzijų nereiškė. Senelio sutuoktinė K. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po K. N. mirties pagal testamentą palikimą yra priėmusi jos sesers dukra J. P. ir yra paveldėjusi K. N. mirties metu turėtą turtą, t.y. žemės sklypą su pastatais, esančiais Nuodėgulių kaime, Utenos rajone. 2011-11-24 seneliui B. N. atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą žemę ir mišką nei vieno įstatyminio įpėdinio, priėmusio senelio palikimą, nebėra. Pareiškėjos V. D. supratimu, J. P. neturi paveldėjimo teisių į B. N. turtą, kadangi nebuvo ir nėra B. N. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pagal paveldėjimo teisių teisinį reglamentavimą pareiškėja V. D. yra vienintelė anūkė, 2 eilės paveldėtoja, turinti teisę, esant nurodytoms aplinkybėms, priimti savo senelio B. N. palikimą. Pareiškėja mano, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių: po senelio B. N. mirties paveldėti negalėjo, kadangi buvo pirmesnės eilės paveldėtojų. Turinti teisę paveldėti seneliui B. N. 2011 m. grąžintą žemę ir mišką sužinojo 2015 m. pabaigoje, t.y. jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Anksčiau aplinkybės apie atkurtas nuosavybės teises nebuvo žinomos, kadangi dokumentai buvo siunčiami jos mamai, o ji gyvena atskirai. Sužinojusi šias aplinkybes pareiškėja iškart ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo interesams. (duomenys neskelbtini) , mirus seneliui, apie palikimo priėmimą nieko nesvarstė, tuo metu augino vaikus, kitais reikalais reikėjo rūpintis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir bylą palieka spręsti teismo nuožiūra. B. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,45 ha žemės ir 0,62 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuoti ir nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Utenos apskrities 2000 m. birželio 13 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn‘‘. K. N. yra B. N. sutuoktinė iš antros santuokos, kuri yra pateikusi paveldėjimo teisę pagal įstatymą patvirtinantį dokumentą ir ji turėjo teisę paveldėti B. N. nuosavybės teise turėtą turtą.
Suinteresuotas asmuo S. B. pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo J. P. pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
B. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) B. N. sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 13). Pareiškėja V. D. yra B. N. anūkė.
Pagal B. N. mirties metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis pripažintini
mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Mirusiojo vaikaičiai priskirti prie antrosios eilės įpėdinių (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 2 dalimi antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė. Minimo kodekso 587 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad mirus B. N. jo palikimą įstatymu nustatyta tvarka priėmė įstatyminė įpėdinė - žmona K. N.. Per šešis mėnesius dėl palikimo priėmimo S. B. nesikreipė, o praėjus palikimo priėmimo terminui, t.y. 2005 m. spalio 24 d., parašė atsisakymą nuo palikimo (notarės N. K. 2016-07-19 raštas, b.l. 10). Taigi visą B. N. palikimą, taip pat ir teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priėmė K. N.. Kad ji šią teisę įgyvendino, dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese patvirtina ir B. N. Žemės tvarkymo byloje esantis jos pasirašytas 2000-05-29 prašymas Užpalių apylinkės agrarinės reformos tarnybai perkelti B. N., Juozo, žemę į (duomenys neskelbtini).
B. N. antros eilės įpėdiniai (šiuo atveju V. D.) būtų galėjusi pretenduoti į palikimą, jei nebūtų jokių pirmosios eilės įpėdinių, priėmusių palikimą. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju palikimą priėmė B. N. žmona K. N., palikėjo pirmosios eilės įpėdinė.
Analogiška nuostata dėl vėlesnės eilės įpėdinių galimybės priimti palikimą įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalyje.
Taigi prašymas dėl praleisto termino pratęsimo atmestinas, kadangi pareiškėja, būdama vėlesnės eilės įpėdinė nei K. N., pastarajai priėmus savo vyro palikimą, net neturėjo teisės paveldėti po B. N. mirties.
Vertinant pareiškėjos nurodytas termino priimti palikimą praleidimo priežastis, teismo vertinimu, jos svarbiomis taip pat negalėtų būti pripažintos (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Jei po palikėjo mirties norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.
2005 metais mirus K. N. jos turtą pagal testamentą paveldėjo J. P. Vadovaujantis nuo 2001 m. galiojančio Civilinio kodekso 5.22 straipsniu testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles, prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip. Taigi po K. N. mirties teisę į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo K. N. įstatyminiai įpėdiniai, taip pat ir J. P., jei ji pagal 2001 m. Civilinio kodekso 5.11 straipsnio nuostatas priskiriama prie įstatyminių K. N. įpėdinių ir jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, galinčių paveldėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. D. turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą po K. N. mirties.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas atmetamas.
Pareiškėjai, taip pat suinteresuotam asmeniui S. B. išaiškintina, kad asmenys civilines teises gali įgyvendinti net tik per teismą, bet ir bendraudami bei bendradarbiaudami. Iš bylos medžiagos matyti, tai tvirtino ir pačios pareiškėjos advokatas, kad suinteresuotas asmuo J. P. bylos nagrinėjimo teisme eigoje buvo išreiškusi sutikimą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleisti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos V. D. pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.