Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-409/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2-409/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adema“
Ieškovas
UAB „Real Estate Vilnius“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-409/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-1000-38/2008, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Real Estate Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Adema“ dėl 5 776 000 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Real Estate Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Adema“ dėl 5 776 000 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šio ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o jų nepakankant areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, atsakovo turtui pritaikė ieškinio sumos dydžio areštą: areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. O tokio turto nesant arba trūkstant, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikino turto areštą atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui – 1,76 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui Vilniaus m.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Adema“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 3 030 500 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog jis užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Areštavus nekilnojamąjį turtą atsakovas negalės vykdyti savo įsipareigojimų klientams, todėl turės stabdyti savo veiklą, kol bus priimtas sprendimas byloje. Atsakovo 2006 metų grynasis pelnas 6 060 948 Lt. Atsakovas, negalėdamas vystyti veiklos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, netenka pajamų ir metų pabaigoje negaus pelno, t.y. patirs nuostolius, kurie šiuo metu sudaro 1 010 158 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimas trunka apie puse metų, todėl per pusę metų atsakovas gali patirti apie 3 030 500 Lt nuostolių. Nuostolių atsiradimą patvirtina ir preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, kurių terminai pasibaigę arba baigiasi. Už šių sutarčių nevykdymą atsakovas privalės mokėti netesybas, todėl ieškovas turi užtikrinti šių nuostolių atlyginimą. Be to, antstolio patvarkymu yra areštuotos 5 296 047 Lt sumos lėšos, esančios SEB Vilniaus banko sąskaitoje. Padėjus į banką areštuoto dydžio indėlį atsakovas gautų 6,7 procento metines palūkanas, kurios taip pat laikytinos nuostoliais. Dėl minėtų aplinkybių ieškovas įpareigotinas įnešti 3 030 500 Lt į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.62 str. 1 d., jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena šalių, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Be to, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jei nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės preliminariųjų sutarčių, pasirašytų tarp UAB „Adema“ ir UAB „Grigera“ bei UAB „Adema“ ir A. B. , objektams pritaikytos ieškovo – sutarties atžvilgiu trečiojo asmens - prašymu, todėl atsakovui neatsiranda pareiga mokėti sutartyje numatytą baudą. Todėl teismas padarė išvadą, kad preliminariose sutartyse numatytos baudos negali būti laikomos galimais atsakovo nuostoliais. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas atsakovo ir UAB „2G ir Ko“ 2007 m. spalio 26 d. pasirašytoje preliminarioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas žemės sklypas. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, negalint vykdyti 2008 m. vasario 19 d. su UAB „Kredo“ pasirašyto susitarimo, kadangi atsakovas, sudarydamas minėtą susitarimą, jau žinojo apie žemės sklypų areštą, todėl jis prisiėmė minėto susitarimo neįvykdymo riziką. Be to, teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes iš ieškovo pateikto 2007 metų balanso matyti, jog jis būtų pakankamai pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Adema“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą UAB „Real Estate Vilnius“ per 3 dienas įmokėti 3 030 500 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškina CK 6.253 str. įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas. Minėta norma nustato, kad asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik esant tam tikroms sąlygoms. Pirma, asmuo neturi galimybės šių veiksmų ginčyti teismo tvarka. Antra, dėl trečiojo asmens veiksmų neturi būti atsakovo kaltės. Teigia, kad atsakovas UAB „Adema“ nėra atleistas nuo civilinės atsakomybės už preliminariųjų sutarčių nevykdymą – šiuo atveju atsakovas gali ginčyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir gali būti nustatyta atsakovo kaltė nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl pilnai tikėtina, kad bus priteistos ir išieškotos visos preliminariose sutartyse numatytos baudos. Tokiu būdu atsakovas garantuotai patirs nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jog preliminariosios sutarties su UAB „2G ir Ko“ objektas – 8,14 ha ploto žemės sklypas yra areštuotas. Atsakovas pateikė turto, kuris yra areštuotas aprašą, iš kurio matyti, jog minėtas žemės sklypas yra areštuotas. Ieškovo pateiktas 2007 metų balansas, kuriame yra duomenų apie 7 368 088 Lt pinigų kasoje ir sąskaitoje neįrodo ieškovo stiprios finansinės padėties. Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę finansinių metų dieną.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Real Estate Vilnius“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo pateiktos teismui preliminariosios sutartys negali būti laikomos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolių atsiradimo galimybę bei nuostolių paskaičiavimo pagrįstumą. Atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo prašoma panaikinti vieno iš atsakovui priklausančių žemės sklypų areštą, tačiau nepaminėta, kad kitas areštuotas nekilnojamasis turtas yra preliminariųjų sutarčių objektas ir, kad dėl šio turto arešto atsakovas gali patirti nuostolių. Atsakovas niekada neprašė, kad skundžiamoje nutartyje įvardinto atsakovo turto areštas būtų pakeistas kita, atsakovui labiau priimtina laikinąja apsaugos priemone. Be to, viena iš būtinų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui sąlygų yra ta, jog teismas atitinkamą institutą gali taikyti tik tuomet, kai pripažįsta esant galimybei atitinkamo dydžio nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti egzistuojančia atitinkamo dydžio nuostolių atsiradimo galimybę. Be to, nėra ir pagrindo konstatuoti fakto, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Ieškovas yra klestinti nekilojamojo turto verslu užsiimanti bendrovė, pateiktas balansas patvirtina, jog ieškovo turimo turto vertė yra 7 371 662 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos arba banko garantijos.

Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nutarė areštuoti ieškinio sumos dydžio atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (5 776 000 Lt), o šio turto nesant ar nepakankant, teismas leido areštuoti atsakovo pinigus. Iš byloje esančio antstolio 2008 m. sausio 30 d. patvarkymo ir turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/13971-1 (b. l. 59-63) matyti, kad antstolis areštavo atsakovo nekilnojamojo turto už 5 296 047 Lt. Tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kolegijos manymu, jau savaime atsakovui gali sukelti nuostolius. Be to, byloje neginčijama dėl to, kad atsakovo UAB „Adema“ pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, todėl areštavus šį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, atsakovas negali panaudoti areštuoto turto komerciniams sandoriams, todėl negali gauti iš šio turto jokių pajamų, o negautos pajamos pagal CK 6.249 str. 1 d. yra atsakovo nuostoliai. Be to, atsakovo galimi nuostoliai vien paskaičiavus kaip minimalius nuostolius, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma, t. y. 6 procentai metinių palūkanų nuo areštuoto turto vertės, sudarytų 317 762,82 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas jau iki teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo buvo prisiėmęs tam tikrų įsipareigojimų, kurių įvykdymui gali turėti įtakos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurių neįvykdžius, atsakovui gali atsirasti nuostolių. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, laikydamasi šalių lygiateisiškumo principo, sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atsakovo reikalavimas užtikrinti galimus jo nuostolius yra pagrįstas, tačiau teisėtas, protingas ir pakankamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos dydis turėtų būti 970 000 Lt.

Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti kaip nors apsunkintas, nes ieškovas yra klestinti nekilnojamojo turto verslu užsiimanti bendrovė, pagal teismui pateikto 2007 metų balanso duomenis, ieškovo turimo turto vertė yra 7 371 662 Lt. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, didžiąją dalį ieškovo turto (t. y. 7 368 088 Lt) sudaro kasoje ir sąskaitose esantys grynieji pinigai, kurie dėl savo pobūdžio rodo bendrovės finansinę padėtį tik konkrečiu momentu. Ieškovo turtinė padėtis šiuo metu, t. y. praėjus beveik pusei metų, galėjo būti iš esmės pasikeitusi, tačiau ieškovas naujų duomenų apie savo dabartinę finansinę padėtį nepateikė. Remiantis byloje esančiais duomenimis, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus vertindamas ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. teismas 2008 m. sausio 10 d. nutartyje atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nurodydamas, kad vien tai, jog atsakovas turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą (pateiktoje teismui 2008 m. sausio 9 d. pažymoje nurodoma, kad įmonės turtą sudaro 47 812 103 Lt), savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos (b. l. 15-16). Tuo tarpu atmesdamas atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį nurodė, kad ieškovas turi turto už 7 371 662 Lt ir tai leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas būtų pakankamai pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius. Tuo tarpu atsakovas prašė 3 000 000 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Taigi atsakovo turimo turto santykis lyginant su ieškinio suma buvo daug didesnis negu įvertinus ieškovo turimo turto ir atsakovo galimų nuostolių dydžio santykį. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).

Atsakovas savo prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, be kita ko, grindė tuo, kad jis yra sudaręs preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurių terminai pasibaigę arba baigiasi ir už kurių neįvykdymą jis privalės mokėti netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog atsakovui neatsiranda pareiga mokėti preliminariose sutartyse numatytas baudas, nes civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jei nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, iš esmės ėmėsi spręsti ateities ginčą tarp UAB „Adema“ ir trečiųjų asmenų, kuris šioje byloje sprendžiant atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą negalėjo būti nagrinėjamas.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį.

Išspręsti klausimą iš esmės - iš dalies patenkinti atsakovo UAB „Adema“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Įpareigoti ieškovą UAB ,,Real Estate Vilnius“ iki 2008 m. liepos 14 d. įskaitytinai pateikti atsakovo UAB ,,Adema“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 970 000 (devynis šimtus septyniasdešimt tūkstančių) Lt arba pateikiant nurodytai sumai banko garantiją.

Teisėjai Konstantinas GurinasDonatas ŠernasVigintas Višinskis