Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1479-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-10
Bylos Nr.
1-1479-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08348-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
N. D.
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1479-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08348-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,vertėjaujant Eglei Smailienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajai N. D., jos gynėjui advokatui Justui Viliui,laiduotojui A. C. (A. C.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. D. 2022 m. kovo 11 d. apie 02.36 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, sankryžoje ties pastatu Nr. 9, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Up, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu N. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. jai buvo sunki situacija. Į Lietuvą važiavo dvi draugės iš Ukrainos. Jos kelias dienas stovėjo eilėse pasienyje. Kirtusios sieną dar kelias dienas stovėjo ir šalo Lenkijos teritorijoje. Palaikė su jomis ryšį, bandė jas palaikyti ir susirasti. Buvo labai šalta, draugė ukrainietė yra epileptikė, ji turi katę ir labai bijojo, kad ši pabėgs. Ji nerimavo, kad tuomet draugę iš nervų ištiks epilepsijos priepuolis, labai nervinosi, todėl stengėsi ją palaikyti telefonu. Visa ši situacija ją labai paveikė, ji kelias dienas nieko nevalgė, todėl kavinėje vakarojant su draugais ir išgėrus ją tiesiog išbalansavo. Telefonas ėmė išsikrovinėti, taksi reikėjo laukti 15 minučių. Supratusi, kad telefonas šaltyje tiek laiko neištemps, pradėjo ieškoti išeičių. Pamačiusi automobilį „Sparks“, nusprendė pavažiuoti iki namų, kad nenutrūktų ryšys su drauge. Buvo susinervinusi, kad turi išlaikyti ryšį, ir adekvačiai nebevertino situacijos. Išsinuomojusi automobilį sėdo už vairo. Važiavo nuo Operos ir baleto teatro iki (duomenys neskelbtini) gavės. Pakeliui Kalvarijų g. įvyko avarija. Atvykusiems pareigūnams patikrinus girtumą, su patikrinimo rezultatais sutiko. Tą dieną buvo nieko nevalgiusi, todėl nuo dviejų taurių šampano matomai atsirado toks girtumas. Su automobilio nuomos firma sudarė sutartį, kad 3 įmokomis padengs padarytą žalą. Ji gauna pajamų dalyvaudama (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuoja koncertus, filmavimus. Su A., kurį prašo skirti jos laiduotoju, yra pažįstama nuo 2016 m. Dirba kartu, kažkurį laiką pas A. netgi gyveno. Kartu leidžia laisvalaikį. Jis jai ir viršininkas, ir draugas. Jos mėnesio pajamos apie 800 Eur. Butą nuomojasi, gyvena viena. Buto nuoma 650 Eur. Turėjo santaupų, bet jos jau baigiasi. Žino, kokia yra jos vairuoto automobilio vertė ir kad jai gali tekti ją sumokėti. Neįsivaizduoja, kiek laiko tektų mokėti tokią sumą. Labai gailisi dėl įvykio. Labai gėda prieš ją palaikančius žmones. Ji jau ir taip labai save finansiškai nubaudė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. N. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji N. D. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Serga (duomenys neskelbtini), dėl to lankosi pas privatų psichologą, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms neturi, dėl to nesigydo, narkologo ir psichiatro įskaitose nėra registruota, galvos traumų neturėjo. Šiuo metu gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvena nuo 2020 metų, 2022 metų vasario mėnesį gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Nuo šių metų kovo niekur nedirba, ieško darbo, prieš tai dirbo privačioje įmonėje. Vakar, t. y. 2022 m. kovo 10 d., vakare susitiko su draugais mieste, pasivaikščiojo po miestą, sušalo, užėjo į kavinę, kurioje išgėrė dvi taures šampano. Šiek tiek pabuvo dar kavinėje, pabendravo, po ko nuėjo iki stovėjimo aikštelės, esančios prie Operos ir baleto teatro (gatvės pavadinimo nežino), ir internetiniu būdu išsinuomojo iš įmonės „Spark“ automobilį, VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kai sėdo už vairo, nesijautė neblaivi. Važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kalvarijų gatvėje važiuodama pirma eismo juosta, susikabino šoniniais veidrodėliais su automobiliu, važiuojančiu antra eismo juosta. Iš karto, kai išgirdo smūgį, sustojo. Automobilio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, turėtų būtų policijos pareigūnų užrašuose, vairuotojas išlipęs pradėjo kaltinti ją, reikalavo pinigų už tai, kad nekviestų policijos. Pradėjo nuo 1500 eurų sumos, baigė ties 500 eurų. Nesutiko duoti pinigus ir nurodė, kad vyras kviestų policiją, ką jis ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai su alkotesteriu patikrino jos blaivumą. Pirmą kartą įpūtė 1,57 promilės, sekantį kartą po dvidešimties minučių pertraukos – 1,6 promilės. Pripažįsta, kad sėdo už automobilio vairo išgėrusi, labai dėl padaryto gailisi. Galimai įpūtė tiek todėl, kad prieš vartodama alkoholį suvartojo jai išrašytus gydytojo receptinius vaistus - antidepresantus. Kol vyks tyrimas, gyvens pas draugus (duomenys neskelbtini). Anksčiau teista nebuvo (b. l. 54-55).

Papildomos apklausos metu N. D. parodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų 2022 m. kovo 11 d., nori pridėti, kad ji pilnai prisipažįsta dėl to, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 02.36 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 9 sankryžoje, vairavo automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, tikrinimo metu pirmu pūtimu jai buvo nustatyta 1,57 promilės, o antru – 1.60 promilės Ji labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Prašymą dėl laidavimo teiks teisme. Kaltinamąjį aktą pageidauja gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. apie 02.40 val. iš Vilniaus VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 9 sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkė galimai yra neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą, sankryžoje pastebėjo du automobilius – Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). VW automobilio vairuotoja iš karto pasirodė neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, galimai neblaivi vairuotoja neneigė, kad vartojo alkoholį, tai pat prisipažino, kad ji kalta dėl eismo įvykio. Patikrinus vairuotojos blaivumą, pirmu tikrinimu buvo nustatyta 1,57 promilės, o antru 1,60 promilės. Automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo duomenys buvo užfiksuoti ir jis buvo paleistas. Neblaivi vairuotoja buvo sulaikyta ir pristatyta į areštinę. Buvo susisiekta su automobilių nuomos įmonės atstovu ir jis atvyko atsiimti automobilio VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko papasakoti neturi (b. l. 30).

Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybės nurodomos ir 2022 m. kovo 11 d. vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. J. parodė, kad 2022 m. kovo 11 d. apie 02.30 val. važiuodamas savo automobiliu „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per Vilniaus gatvėje esančią sankryžą, pralenkė prie sankryžos stovintį automobilį „VW UP“, mėlynos spalvos, tačiau valstybinių numerių neįsidėmėjo. Važiuodamas link Konstitucijos pr. pastebėjo, kad sankryžoje pralenktas „VW UP“ mėlynos spalvos artėja prie jo. Važiuodamas antroje juostoje, pastebėjo, kad „VW“ važiuoja pirma eismo juosta, suartėjęs su juo lygiai, staigiai suko į jį, t. y. į jo automobilio dešinę pusę. Iš karto abu kartu sustojo. Išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad iš „VW UP“ automobilio išlipa nepažįstama moteris iš vairuotojo pusės. Išlipęs apžiūrėjo savo automobilį bei pastebėjo, kad yra apgadintos dešinės pusės priekinės durelės, priekinės dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinis veidrodėlis. Mergina pradėjo su juo kalbėti, klausinėti, kiek čia kainuos viskas. Mergina telefone pradėjo ieškoti, kiek kainuos veidrodėlis, pažiūrėjusi norėjo su juo susitarti, pasiūlė 10 eurų, jis su tuo nesutiko, nes jo automobilio veidrodėlis yra žymiai brangesnis. Bendraudamas su mergina pastebėjo, kad ji yra neblaivi – iš veido, nerišliai kalbėjo, jam kilo įtarimas, kad vairuotoja yra iš tikrųjų neblaivi. Iš karto apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat automobilyje „VW UP“ buvo dar viena mergina, kuri sėdėjo keleivio vietoje, tačiau ji iki policijos pareigūnų atvykimo nebuvo išlipusi. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, vairuotojos nebuvo iš akiračio pametęs, jo akivaizdoje ji alkoholio nevartojo. Atvykus pareigūnams, nurodė automobilio vairuotoją. Jo automobilyje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 26).

2022 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body Cam. Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0311_024310_016. Trukmė – 05.58 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Kalbasi tarpusavyje. Atidaręs bagažinę, pareigūnas išsitraukė alkotesterį, prie pareigūno priėjo moteris. Pareigūnas su moterimi sveikinasi. Moteris lietuviškai nesupranta, kalba tik rusiškai. Pareigūnas prašo išpakuoti alkotesterio pūtimo detalę. Klausia moters vardo. Ši atsako, kad yra N. Išpakavus vamzdelį, pareigūnas duoda moteriai pūsti. Pareigūnas liepia pūsti 3 sekundes. Iš pirmo karto moteriai nepavyksta, ji bando dar kartą. Antrą kartą taip pat nepavyksta. Pareigūnas paprašo normaliai pūsti. Aiškina, kad reikia pūsti 10 sekundžių. Moteriai nepavyksta normaliai pūsti, pareigūnai bando paaiškinti, kaip reikia teisingai pūsti. Įspėja, kad kitaip reikės važiuoti į narkologinį skyrių. Moteris paaiškina, kad nenori važiuoti. Tuomet pareigūnas paprašo, kad moteris pasistengtų teisingai papūsti. Moteriai vėl nepavyksta. Tuo tarpu kitas pareigūnas eina pas vyrą. Sveikinasi, klausia apie situaciją. Vyras aiškina, kad net nematė, kaip moteris atlėkė, lenkė, norėjo gal į priekį iššokti. Pareigūnas apžiūri mašinas. Vaizdo įraše matosi, kad abiejų mašinų veidrodėliai yra sugadinti. Pareigūnas grįžta prie moters su kitu pareigūnu, pasiteirauja, kiek pripūtė, tačiau pareigūnas pasako, kad reikia dar palaukti 20 minučių. Pareigūnas parodo alkotesterį ir pasako girtumą – 1,57. Moteris klausia, kokia leistina norma. Pareigūnas atsako 0,4. Pareigūnas teiraujasi kolegos, ar jis pasiėmė kokius nors moters dokumentus. Pareigūnas atsako neigiamai. Moteris sako, kad su savimi jų neturi. Pareigūnas pasiteirauja, iš kur yra moteris. Moteris atsako, kad iš (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad jau 1,5 metų Lietuvoje. Kol vienas pareigūnas bendrauja su moterimi, kitas pareigūnas, nuėjęs link mašinų, fotografuoja mašinas. Atidarius vaizdo įrašą Nr. 2022_0311_024811_017, matyti, jog vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Matomas vaizdas, kaip policijos pareigūnas daro nuotraukas. Vyras klausia, kokia procedūra dabar bus. Pareigūnas atsako, kad įformins eismo įvykį. Toliau pareigūnas eina į mašiną pasiimti dokumentų ir pateikia vyrui. Taip pat prašo vyro vairuotojo pažymėjimo. Vyras teiraujasi, iš kur yra moteris. Pareigūnas atsako, kad iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prašo vyro parašyti detalų paaiškinimą. Toliau pareigūnas priėjęs prie policijos mašinos kalbasi su kolega. Pareigūnas per raciją praneša apie pirmą moters pūtimą 1,57. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (b. l. 21-22).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. kovo 11 d. N. D. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Įvertinus bendrą N. D. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. N. D. patikrinus alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr.ARDJ-0002 (patikros sertifikato Nr.1540542) 2022 m. kovo 11 d. 02.50 val. nustatyta 1,57 promilės etilo alkoholio, 03.11 val. nustatyta 1,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 11-13).

Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ0002“ patikros sertifikatas patvirtina, kad prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 13).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio VW UP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenų (2022 m. kovo mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2020 m. automobilio VW e-up!, kategorija M1-AB, kaina su PVM Lietuvoje yra 16360,00 eurų (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog N. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW UP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pati kaltinamoji N. D. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog 2022 m. kovo 10 d. vakarinio pasivaikščiojimo po miestą metu užsuko kavinę su draugais, išgėrė porą taurių šampano. Po to nusprendė išsinuomotu „Spark“ automobiliu važiuoti namo. Pakeliui į namus padarė eismo įvykį, su kito automobilio vairuotoju nesutarus dėl žalos, buvo iškviesta policija, pareigūnai patikrinę ją alkotesteriu, konstatavo girtumą. Alkotesterio rodmenų ji neginčija. N. D. kaltę taip pat įrodo bei jos paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojo policijos pareigūno A. A. parodymai, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį, kurio kaltininkė galimai neblaivi, atvykę į įvykio vietą, bendraudami su automobilio VW vairuotoja. įtarė, kad ši iš tiesų neblaivi, nes judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, patikrinus moterį alkotesteriu, pirmu tikrinimu nustatytas 1,57 promilės girtumas, antru bandymu – 1,60 promilės girtumas; liudytojo J. S. J. parodymai, kad įvykus jo vairuojamo automobilio ir moters vairuojamo VW kontaktui, abu sustojo ir išlipę apžiūrėjo automobilius, pradėjo derėtis dėl žalos atlyginimo, pokalbio metu jis suprato, kad moteris gali būti neblaivi, ir pranešė apie tai Bendrajam pagalbos centrui, iki pareigūnų atvykimo VW vairuotoja alkoholio nevartojo. Vairavimo neblaiviam faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų bendravimas su abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojais bei N. D. patikrinimas alkotesteriu; neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad kaltinamajai eismo įvykio vietoje nustatytas 1,57 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje buvo gauti kaltinamosios N. D. per jos gynėją pateiktas prašymas ir A. C. prašymas atleisti N. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka, perduodant ją A. C. (A. C.) atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 146-150). Kaltinamosios N. D. prašyme nurodoma, jog ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą gyvenime, visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo, susitaikė su nukentėjusia bendrove (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo jai per 3 mėnesius atlyginti žalą, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. C. prašyme papildomai nurodoma, jog jis yra neteistas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadovauja (duomenys neskelbtini) – nevyriausybinei organizacijai, vienijančiai kultūros veikėjus, formuojančius tvarią laisvos (duomenys neskelbtini) kultūros infrastruktūrą. Yra pabėgėlis iš (duomenys neskelbtini), bet turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir gyvenamąją vietą šalyje. N. D. dirba prie keleto projektų su jo vadovaujama (duomenys neskelbtini), šiais metais kartu organizavo koncertą . Jis neturi žalingų įpročių. Dalyvauja bendroje veikloje su N. D., daug bendrauja su ja, kartu padeda nuo (duomenys neskelbtini) režimo nukentėjusiems asmenims. Mano, kad dėl išdėstytų aplinkybių turės galimybių daryti teigiamą įtaką N. D. Tuo pačiu yra įsitikinęs, kad ir pati N. yra tvirtai pasiryžusi ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, ji nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl savo poelgio. Kartu su prašymu pateikė pažymas, kad jis nėra Lietuvoje teistas ar baustas administracine tvarka (b. l. 152-153), darbovietės (duomenys neskelbtini) charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas kaip nepriekaištingos reputacijos, atsakingas, sąžiningai ir profesionaliai atliekantis savo, kaip vykdančiojo direktoriaus, pareigas darbuotojas (b. l. 153). Ta pati institucija pateikė ir kaltinamosios N. D. charakteristiką, kurioje ją apibūdino kaip atsakingą, nekonfliktišką asmenybę, padedančią kitiems žmonėms, niekada neturėjusią problemų su alkoholiu, nepažeidinėjusią įstatymų, sąžiningą, nepriekaištingos reputacijos asmenį (b. l. 154).

Teisiamojo posėdžio metu A. C. nurodė, jog jis yra kultūros vadybininkas, muzikos ir teatro prodiuseris. N. pažįsta nuo 2016 m. Susipažino su ja jo organizuotame festivalyje ir nuo to laiko pradėjo bendrauti. Daug laiko dirbo skirtingose sferose, kol suprato, kad nori užsiimti akademinio meno plėtra. Per visą šį laiką bendradarbiavo su įvairiais kolektyvais, orkestrais, organizavo kitokio formato muzikos festivalius (duomenys neskelbtini). Bendradarbiauja su Lietuvos organizacijomis, su kuriomis buvo vykdomi bendri projektai. Covid-19 pandemijos metu (duomenys neskelbtini) susidarė labai daug savanorių, kurie rinko pinigus apsaugos priemonėms, nes valstybė pati nieko nedarė. N. labai aktyviai dalyvavo šioje veikloje, pasinėrė visa galva į šitą darbą. 2020 m. rugpjūtį jie abu dalyvavo taikiuose (duomenys neskelbtini) protestuose, viename iš jų N. pateko į apšaudymą su vandens patranka ir patyrė traumų. Jie buvo priversti išvykti iš šalies, nes grėsė kalėjimas. Visa ši situacija labai veikia žmogaus psichiką. Apie tai, ką N. padarė, sužinojo kovo mėnesį. Tomis dienomis jis buvo išvykęs, ji pati papasakojo, kai jis grįžo. Grįžęs pastebėjo, kad su N. kažkas ne taip. Bendraujant paklausė, kas nutiko. Ji pasipasakojo. Išgirdus, ką ji padarė, buvo šokas, nes žino ją kaip labai atsakingą žmogų. Jis gyvena nuolat Lietuvoje nuo 2020 m. spalio. N. taip pat. Jie daug bendrauja kiekvieną dieną tiek dalykiškai, tiek draugiškai, N. visuomet atsižvelgia į jo nuomonę. Realiai susitinka bent du kartus į savaitę. Iki šito įvykio niekada nepastebėdavo, kad N. piktnaudžiautų alkoholiu. Gali patikinti, kad visada palaikys ryšį, nes dirba kartu, šalia gyvena (10 min. kelio pėsčiomis). Renginiuose dalyvauja kartu, tai ji negalės vartoti alkoholio slaptai. Be to, N. atsakingas žmogus, garantuoja, kad ji daugiau taip nepasielgs. Ji pilnai supranta, kad pasekmės bus rimtos. Jai tai pamoka, kuri tikrai įsimins. Nori paprašyti, kad teismas jos griežtai nebaustų. Ji jau ir taip nukentėjo ir morališkai, ir finansiškai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. D. padarė nesunkų nusikaltimą, Lietuvoje yra neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 92), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio nebuvo Lietuvoje bausta administracine tvarka (b. l. 91). Ji pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Atsakomybėn už vairavimą neblaiviai, bylos duomenimis, traukiama pirmą kartą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį ir N. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su (duomenys neskelbtini) susitarė atlyginti dėl padaryto eismo įvykio kilusią žalą, suderino jos išmokėjimo dalimis grafiką. Jau sumokėjo už eismo įvykį skirtą baudą (b. l. 163), kas rodo, jog kaltinamoji rimtai žiūri į savo prievoles.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamosios draugas ir bendradarbis A. C. yra pateikęs prašymą perduoti N. D. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. C. taip pat yra neteistas, nė karto Lietuvoje nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (b. l. 151-152). Kaltinamasis ir laiduotoja nurodė, kad jų bendradarbiavimas trunka nuo 2016 metų, juos vienija bendra kultūrinė ir politinė veikla Lietuvoje, dalykiniai ir pavaldumo santykiai vykdant (duomenys neskelbtini) kuruojamus projektus, be to nuoširdi draugystė. A. C. yra įsitikinęs, kad turi kaltinamajai įtakos ir gali teigiamai ją paveikti. Teismo įsitikinimu, A. C. charakterizuojantys duomenys, tarp jo ir kaltinamosios susiklostę ilgamečiai dalykiniai santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą poveikį N. D. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. C. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, N. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad tiek kaltinamoji yra pabėgėlė, kol kas neįsiliejo į Lietuvos darbo rinką, nuomojasi būstą, turi rimtų finansinių įsipareigojimų automobilio nuomos bendrovei, draudimo bendrovė gali taikyti regresą dėl eismo įvykio metu apgadinto antrojo automobilio savininkui atlygintos žalos, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

N. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus, kad ji pirmą kartą teisiama už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra bausta administracine tvarka, jos neblaivumo laipsnis nedaug viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kita vertus, vairavimas esant neblaiviai turėjo realių pasekmių – buvo padarytas eismo įvykis, kaltinamoji dėl sutrikusios koordinacijos vairavo pavojingai, neišlaikė saugių atstumų, darytina išvada, kad draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones nagrinėjamu atveju taikytinas. Teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet nesiekia termino vidurkio. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 21 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017

N. D. vairavo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausančią ir (duomenys neskelbtini) valdomą transporto priemonę, kurio vertė siekia 16 360 Eur. Automobilis buvo grąžintas teisėtam valdytojui. Atitinkamai pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje byloje nagrinėtinas tik vairuoto automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas.

Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Todėl, įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę, prevencinė priemonė nebus tinkamai individualizuota ir ja siekiami tikslai nebus pasiekti, ypač įvertinus transporto priemonės kainą.

Tačiau atsižvelgus į N. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės dalį pinigais. Įvertinus teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, finansinę naštą, kilusią kaltinamajai iš prievolinių santykių su (duomenys neskelbtini) (dėl išsinuomoto automobilio apgadinimų ir bendrovės skiriamos baudos, pažeidus nuomos sutartį dėl vairavimo neblaiviai, kaltinamoji įpareigota sumokėti bendrovei 2314,02 Eur sumą, b. l. 155-158), teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas, taptų nepakeliama finansine našta kaltinamajai ir neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės dalies – 2000 Eur konfiskavimas. Teismas pažymi, kad turto vertės konfiskavimo terminas įstatymo nėra numatytas, vykdymo metu, priklausomai nuo turtinės padėties, gali būti mokamas dalimis.

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu N. D. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų ((duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) piliečio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 61-70), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus pasas grąžintinas kaltinamajai, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitrai.

Kompiuterinė laikmena su pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Teismui gavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, byloje nebuvo duomenų, kad kaltinamoji turi pasisamdžiusi gynėją. Kadangi ji nemoka proceso kalbos, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajai būtų parinktas gynėjas. Tarnyba parinko kaltinamajai gynėją – advokatą S. P., tačiau iki teisiamojo posėdžio buvo gautas advokato Justo Vilio prašymas atidėti posėdį dėl gynėjo dalyvavimo kitame procese (b. l. 129-134), tuomet paaiškėjo, kad kaltinamoji pasisamdė gynėją. Posėdis buvo atšauktas.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo N. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 143,33 Eur (b. l. 141-144).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, N. D. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamoji nemoka proceso kalbos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vengė pati pasisamdyti gynėją. Kaip jau buvo minėta, kaltinamoji yra kitos šalies pilietė, nemokanti valstybinės kalbos, jai gynėjas buvo skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. C. (A. C.), gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW UP“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 (du tūkstančius) eurų.

Kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus pasą grąžinti kaltinamajai, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitrai.

N. D. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. C. (A. C.) išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė