Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-30 · Administracinė byla Nr. I-4036-624/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
I-4036-624/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
H. R., D. D., A. B., V. O.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Laimundas Baršauskas
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4036-624/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui H. R., pareiškėjos D. D. atstovui advokatui Laimundui Baršauskui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Evelinai Rynkevič, nedalyvaujant pareiškėjoms D. D., A. B. ir V. O., atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D., A. B., H. R., V. O. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai D. D., A. B., H. R., V. O. 2007-06-14 patikslintu skundu prašo: 1) įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją atlikti teisės aktų priskirtus veiksmus dėl atkūrimo jiems nuosavybės teises natūra į dalį A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą – 0,2762 ha, esantį ties Ateities g., Vilniuje (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 347A/151) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – VAVA) atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra į dalį A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo – 0,2762 ha, esantį ties Ateities g. Vilniuje (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 347A/151) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei 2007-06-14 prašymu prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ar Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ dalis, kur 0,2762 ha žemės sklypas, t. y. dalis A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties Ateities g., Vilniuje, yra priskirtas visuomenės poreikiams į specializuotą ir kompleksų teritorija, atitinka: 1. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo I skyriaus Bendrosioms nuostatoms ir 12 str. 1 d. 3 p., 13 str. 1 d.; 2. Viešojo administravimo įstatymo 1 str., 3 str. 1, 2, 3 ir 4 punktams; 3. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 8 punktams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimui Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (I tomas, b. l. 37-41, 44-47). Nurodo, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti savo senelio A. R. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ties Ateities g., Vilniuje. Visi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo pateikti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo ilgai sprendžiamas, VAVA daug kartų klausimus derino su Vilniaus m. savivaldybe, pareiškėjai nuolat savo teisėmis domėjosi, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas buvo vilkinamas. Vilniaus m. savivaldybė nesutiko, kad bent dalis žemės būtų grąžinta natūra nurodytoje vietoje, motyvuodama tuo, kad A. R. turėtas 4,29 ha žemės plotas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, nes sklypas yra užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties pastatais (mokyklos), o likusi sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Su tokia atsakovo argumentacija nesutinka: dalis sklypo tikrai yra užstatyta statiniais, įrengta mokyklos sporto aikštelė, tačiau kita dalis sklypo nei užstatyta statiniais, nei apaugusi mišku. Apžiūrint sklypą matyti, kad augantys krūmai negali būti priskiriami valstybinės reikšmės miškui, o Valstybinė miškotvarkos tarnyba nustatė, kad 0,2762 ha plotas nepatenka į valstybinio miško ribas. 2007-02-06 pareiškėjai pateikė minėtus dokumentus VAVA ir savivaldybei, kuri 2007-03-15 raštu pranešė, kad nuosavybės teisių atkūrimas negalimas, nes 2007-02-14 Vilniaus m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, pagal kurį jų pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas patenka į specializuotą ir kompleksų teritoriją su želdynų kiekiu. Tokie sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nenumatyta teisė atsisakyti piliečiui atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2007 metais savivaldybės tarybos patvirtintą bendrąjį planą. Šio įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustato, kad valstybės išperkama žemė, jeigu iki 1995-06-01 buvo patvirtinti detalieji planai, pagal kuriuos ji užimta visuomenės poreikiams. Vilniaus m. savivaldybė imasi visokių neteisėtų priemonių užkirsti kelią nuosavybės teisių atkūrimui ir tokie jos veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme numatytiems pagrindiniams ir esminiams principams: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia. Iki 2007-02-14 savivaldybė nuolat darė nuorodą į Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 str. ir šiuo pagrindu nesutiko atkurti nuosavybės teisių. Tačiau, Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. draudžia atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę tik tada, jeigu ji priskirta valstybinės reikšmės miškams. Savivaldybės veiksmai, pasinaudojus Vilniaus miesto bendruoju planu ir taip užkertant kelią teisėtam nuosavybės grąžinimui yra nesuderinami nei su nurodytais viešojo administravimo, nei su vietos savivaldos principais (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 ir 8 p.). Įrodžius neteisėtus savivaldybės veiksmus, paremtus išgalvota ir tikrovės neatitinkančia pozicija, akivaizdu, jog ji neturėjo jokio pagrindo taikyti šią įstatymo normą. Atkūrimo įstatyme nėra suteikta teisė atsisakyti piliečiui atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2007 metais savivaldybės tarybos patvirtintą bendrąjį planą.

Šiuo pagrindu Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimas Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendimų tvirtinimo“ prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui toje dalyje, kur dalis grąžintino A. R. žemės sklypo yra paimtas visuomenės poreikiams. Savivaldybė turėjo pareigą suformuoti žemės sklypą nustatant ribas ir perduoti šiuos dokumentus VAVA sprendimo priėmimui. Viešojo administravimo įstatymas numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (3 str.). Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės veikla ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi būti teisėti. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str.). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir savivaldybės veiksmus, darytina išvada, jog Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendimų tvirtinimo“ dalis prieštarauja: 1. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo I skyriaus Bendrosioms nuostatoms, pagal kurias valstybė įsipareigojo atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams, nes Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą. Šios nuostatos yra aiškiai apibrėžtos ir suprantamos, jos yra įtvirtintos įstatyme, todėl privalomos visiems. Savivaldybės veiksmai sprendžiant nuosavybės atkūrimo klausimą buvo visiškai priešingi ir nesuderinami; 2. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., kuris nustato, kad žemė gali būti išperkama valstybės iš buvusio savininko tik tada, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: <...>. Tai reiškia, jog miestų detaliųjų planų pagalba, savivaldybė galėjo grąžintiną žemę natūra priskirti kitiems visuomeniniams tikslams tik iki 1995 m. birželio 1 d. Visi panašūs savivaldybės veiksmai, atlikti po 1995 m. birželio 1 d., yra neteisėti, savavališki ir prieštarauja įstatymui. Dėl šios priežasties Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimas Nr. 1-1519 neatitinka įstatymo, jam iš esmės prieštarauja, nes šio sprendimo pagalba neteisėtai buvo užkirstas kelias susigrąžinti žemę natūra pagal Atkūrimo įstatymą; 3. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d., kuri nustato, jog miškai išperkami valstybės iš buvusių savininkų tik tada, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurių plotus tvirtina Vyriausybė. Šia įstatymo norma yra aiškiai sureguliuotas miškų išpirkimas. Miškas negali būti grąžintas buvusiam savininkui, jeigu jis priskirtas valstybinės reikmės miškų kategorijai. Nustatinėti valstybinės reikmės miškų ribas ir plotus gali tik Vyriausybė. Šiuo atveju savivaldybė prisiskyrė sau nenumatytas funkcijas ir grąžintiną sklypą įtraukė į valstybinės reikšmės miško plotą. Tai padaryta visiškai nesiaiškinus grąžintino sklypo ploto ribų, valstybinio miško ribų, neįvertinus sklypo būsenos, nesutikrinus duomenų su Lietuvos Respublikos valstybinių miškų kadastru; 4. Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniui, 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 8 punktams.

Teismo posėdyje pareiškėjas H. R. ir pareiškėjos D. D. atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad yra gautas atsakymas iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos, kad projektuojamame žemės sklype registruoto miško nėra ir šis sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Mano, kad atsakovų pozicija yra nepagrįsta. Iki 2007 m. vasario mėnesio, kada buvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad visas sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotus ir pan., tačiau dokumentai įrodo, kad atsakovo pozicija yra klaidinga, kliūčių tenkinti prašymą nėra. Palaiko prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kadangi savivaldybės atsiliepime minima, kad jei nebūtų patvirtintas bendrasis planas, prašymas būtų tenkinamas. Ar atsakymas dėl pareiškėjų pasiūlymo rengiant bendrąjį planą buvo skųstas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka negali pasakyti, nes tiksliai nežino, ar jis išvis buvo gautas. Pareiškėjai nori atgauti šią žemę, o vėliau jie spręs ką su ja daryti. Prašymas buvo paduotas 1991 m., nuo 1995 m. pagal bendrąjį planą sklypo paskirtis buvo visai kita. VAVA 2006 m. rašte minima, kad sklypas buvo kartografuotas. Toje teritorijoje jau yra atkurtos nuosavybės teisės, dėl to sklypas ir buvo kartografuotas. Į ginčo sklypo teritoriją stadionas nepatenka. Pareiškėjai kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kad išduotų oficialią pažymą, o jie pasiūlė detalizuoti žemės sklypo plotą, kad galėtų pateikti atsakymą, todėl atsirado planas. Plane, trikampėje teritorijoje, yra pažymėti inžineriniai tinklai. Šiame žemės sklype nieko nėra pakeista, viskas likę taip pat.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 82-83). Nurodo, kad VAVA 2005-12-21 atliko buvusio savininko A. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografavimo darbus bei 2006-01-17 raštu Nr. S17-7 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo minėtoje kartografuotoje buvusio savininko A. R. turėtos žemėvaldos teritorijoje, t. y. atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybė 2006-07-25 raštu Nr. A 51-11989-(3.6-PD-4) informavo VAVA, kad kartografuota A. R. žemė ties Ateities g. (buv. Verkių dvaras) yra priskirta valstybės išperkamai, nes užimta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties – mokyklų – pastatais bei patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Atsakovo nuomone, pareiškėjų reikalavimas nepagrįstas, kadangi šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui suformuoto žemės sklypo A. R. turėtos žemėvaldos vietoje nėra. Nesant suformuoto ir perduoto grąžinimui natūra žemės sklypo, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant žemę natūra negali būti vykdomas.

Pateiktu atsiliepimu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 77-79). Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-01-16 raštu Nr. A63-354-(18746)-(4.4-PD-4) bei 2007-03-15 raštu Nr. A63-2289-(18746)-(4.4-PD-4) D. D. atsakyta dėl A. R. iki nacionalizacijos buvusios žemės ties Ateities g. grąžinimo natūra. Žemės grąžinimas natūra A. R. iki nacionalizacijos buvusioje žemėje ties Ateities g. negalimas, nes ji, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 str., priskirta valstybės išperkamai žemei. Apie 25861 kv. m turėto žemės sklypo dalis užstatyta visuomeninės bei gyvenamosios paskirties pastatais ir 15562 kv. m žemės dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Be to, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. l-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą teritoriją - intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją (rekreaciniai želdynai - parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys, pliažai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos). Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatyta, kad teritorijos, esančios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. nuostatas, šios teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. iki nacionalizacijos buvusi žemė ties Ateities g. priskirta valstybės išperkamai žemei, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją formuoti natūra grąžinamą sklypą į dalį A. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Jeigu teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjų skundą, pareiškėjų reikalavimas nurodyti konkretaus dydžio formuotiną žemės sklypą (0.2762 ha) neturėtų būti tenkinamas, nes tikslus formuotino žemės sklypo dydis paaiškės tik tada, kai sklypas bus suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjų nurodytas 30 d. teismo sprendimo įvykdymo terminas yra nepagrįstai trumpas, jis turėtų būti ne trumpesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatytas 3 mėnesių žemės sklypų formavimo terminas. Atkūrimo įstatymo 12 str. numato skirtingus kriterijus, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai, priklausomai nuo to, ar ši žemė yra kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje (12 str. 2 d. 2 p.), ar žemė iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (12 str. 2 d. 3 p.). Todėl pareiškėjų teiginys, kad žemė valstybės išperkamai žemei gali būti priskirta tik iki 1995 m. prieštarauja Atkūrimo įstatymui. Nesutinka su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nes pareiškėjai nenurodo teisinių argumentų, kodėl prašomas ištirti aktas prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Pareiškėjų prašymas susijęs su savivaldybės veiksmais sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, o ne su Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1549.

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teritorija, kurioje yra prašomas grąžinti žemės sklypas, priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. želdynams. Remiantis bendruoju planavimu yra nustatoma tam tikros teritorijos vystymosi koncepcija, t. y. nustatoma, kas turėtų būti toje teritorijoje iki 2015 metų. Visuomenės poreikis išreikštas tik vienu planavimo dokumentu – bendruoju planu. Nei detaliojo, nei specialiojo plano tai teritorijai nėra parengta. Sutinka, kad miško toje teritorijoje nėra, ten yra tik žolė ir krūmai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijoje suformuotoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 347A/151 pretendentai į buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę yra pareiškėjai H. R., V. O. ir miręs E. R., kurio turto paveldėtojos (pagal pateiktą 2004-08-17 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2-4965) yra pareiškėjos D. D. ir A. B. (II tomas, b. l. 1, 3-5, 58, 158). 2005-12-21 VAVA atliko buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografavimo darbus bei 2006-01-17 raštu Nr. S17-7 (II tomas, b. l. 72-74) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo minėtoje kartografuotoje buvusio savininko A. R. turėtos žemėvaldos teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas 2006-07-25 raštu Nr. A 51-11989-(3.6-PD-4) Vilniaus apskrities viršininką informavo, kad kartografuota A. R. turėta žemė ties Ateities g. (buv. Verkių dvaras) yra priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties – mokyklų – pastatais bei patenka į valstybinės reikšmės miško plotą (II tomas, b. l. 56). 2007-01-10 raštu Nr. S22-31 VAVA pranešė pareiškėjai D. D. apie 2006-07-25 Vilniaus miesto savivaldybės 2006-07-25 rašte nurodytas aplinkybes bei apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas kitais įstatyme nustatytais būdais (I tomas, b. l. 13). Pareiškėjai V. D. pasikreipus į LR aplinkos ministerijos Valstybinę miškotvarkos tarnybą, pastaroji 2007-01-26 raštu Nr. 80 informavo, kad pagal LR miškų kadastro duomenis prie Ateities g., Vilniuje formuojamas 0,2762 ha žemės sklypas į valstybinės reikšmės miško plotus, patvirtintus 1997-10- 23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), nepatenka (I tomas, b. l. 15-16), analogiški duomenys pateikti ir teismui bylą nagrinėjant teisme (I tomas, b. l. 197-198). 2007-02-26 raštu (I tomas, b. l. 17), kuris vertinamas kaip skundas, pareiškėja D. D. kreipėsi į atsakovus – VAVA ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją – prašydama, atsižvelgiant į LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2007-01-26 raštu Nr. 80 pateiktus duomenis, suformuoti ir grąžinti natūra 0,2762 ha žemės sklypą, esantį buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, esančioje ties Ateities g. (buvęs Verkių dvaras). 2007-03-15 raštu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pareiškėjai, kad A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės sklypas pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 str. priskirtas valstybės išperkamai žemei, taip pat atkreiptas dėmesys, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas patenka į visuomenės poreikiams, specializuotą ir kompleksų teritoriją su dideliu želdynų kiekiu (gamtinio karkaso ir želdynų reglamentas) (I tomas, b. l. 18). Pagal pateiktus duomenis iš 2007-02-14 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ištraukų, 2762 m² žemės sklypas, esantis buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje ties Ateities g. (buvęs Verkių dvaras), patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, tačiau nepateko ir nepatenka į valstybinio miško teritoriją, nėra užstatytas ar priskirtas naudoti gyvenamiesiems ar visuomeninės paskirties statiniams (I tomas, b. l. 19, 59, 61, 191-193, 198-199; II tomas, b. l. 50).

LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p., be kita ko, numato: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai; apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus; savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos pagal nustatytą tvarką patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas; žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga; žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios nuosavybės teise, su lydraščiu ir prašo savivaldybės direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą; savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis): pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); parengia apskrities viršininko įsakymo dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus; grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime nurodė, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.

Taigi, Konstitucija ir iš jos kylantys imperatyvai numato tam tikras būtinas nusavinto turto (tuo pačiu ir žemės) negrąžinimo natūra dėl visuomenės poreikio šiam turtui sąlygas. Turtas gali būti negrąžinamas natūra ir gali būti išperkamas valstybės, jeigu: 1) jo atžvilgiu yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinami atvejai, numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, kuomet miestų žemė išperkama valstybės.

Kaip nustatyta atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimu ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teritorija, kurioje pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra – t. y. 2762 m² žemės sklypas, esantis buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje ties Ateities g. (buvęs Verkių dvaras), nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, toks planas nėra ir rengiamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-927/2008 priimtoje nutartyje aiškino, kad sprendžiant šios aplinkybės (detaliojo plano nebuvimas) įtaką analogiškam savo esme ginčui, būtina vadovautis susiklosčiusia administracinių teismų praktika. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad <...> žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; <...> jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 pusl.). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) <...> teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija <...> turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo žemės poreikis visuomenei nėra patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Kita vertus, ką liudija ir formuojama administracinių teismų praktika, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Kolegijos nuomone, tokiu atveju būtina papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms, t. y. vertinti, ar jis gali būti įžvelgiamas ne tik iš planuojamo rengti, rengiamo ar jau parengto detaliojo plano (jis, kaip minėta, gali ir nebūti patvirtintas) sprendinių, o taip pat ir, pirmiausia, iš kitų reikšmingų duomenų (kitų teritorijų planavimo dokumentų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio, kt.). Norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą. Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, būtina įvertinti bendrojo plano sprendinius, faktinę situaciją, galimai parengto detaliojo plano sprendinius ir kitas aplinkybes ir padaryti išvadas, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama, 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

Įrodymų, kad 2006 m., kada VAVA kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų suformavimo, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo minėtoje kartografuotoje buvusio savininko A. R. turėtos žemėvaldos teritorijoje, 2762 m² žemės sklypas, esantis buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje ties Ateities g., į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, būtų užimtas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties - mokyklų pastatais bei patektų į valstybinės reikšmės miško plotą, todėl yra pagrindas manyti, kad 2006-07-25 Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas nebuvo visiškai pagrįstas, t. y. savivaldybės administracija neturėjo pagrindo atsisakyti formuoti apie 2762 m² žemės sklypą minėtoje teritorijoje. Aplinkybė, kad 2007-02-14 Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu minėtas apie 2762 m² žemės sklypas priskirtas intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijai, taip pat nėra pagrindas netenkinti pareiškėjų reikalavimo, pareikšto atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai: teisės aktai nenumato, kad bendruoju, o ne detaliuoju planu intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijai priskirta žemė nuosavybės teise turi priklausyti tik valstybei; aplinkybė, kad žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, bendruoju planu priskirtas intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijai, taip pat, kad tai apsprendžia šios teritorijos žemės naudojimo apribojimus, kaip nustatyta pareiškėjos D. D. atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, pareiškėjams yra žinoma, tačiau jie ir toliau siekia atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą natūra; šiuo metu, kaip nurodo pareiškėjai bei ko neginčija ir atsakovas, ginčo žemės sklype (2762 m² teritorija) jokių želdynų nėra, ar jie bus – nėra aišku, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad želdynų teritorija šioje vietoje turi būti būtent tokio dydžio, koks numatytas Vilniaus miesto bendrajame plane, t. y. kad želdynams netgi nesant įrengtiems žemėje, į kurią pretenduoja pareiškėjai (apie 2762 m²), būtų nepatenkintas konkretus ir aiškus visuomenės interesas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas tenkinamas iš dalies: atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgiant į 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. numatytus terminus, įpareigojama per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, kurio dydis turėtų būti apie 2762 m² (tikslus sklypo dydis nustatomas nustatyta tvarka formuojant sklypo ribas), buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje ties Ateities g., Vilniaus mieste, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo bei visus dokumentus pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Skundas kitoje dalyje atmetamas: iki atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų – nesuformavo žemės sklypo, nesuorganizavo jo kadastrinių matavimų, parengto žemės sklypo plano tvirtinimo ir t. t., taip pat nepateikė šių dokumentų VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus apskrities viršininko administracija negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į ginčo žemės sklypą, atitinkamai – nėra pagrindo manyti, kad atsakovas VAVA pažeidė pareiškėjų teises, t. y. privalėjo ir galėjo, tačiau neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų.

Kadangi aplinkybė, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. l-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniai neprieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo I skyriaus Bendrosioms nuostatoms ir 12 str. 1 d. 3 p. 13 str., Viešojo administravimo įstatymo 1 str., 3 str. 1, 2, 3 ir 4 p., Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 8 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimui Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, iš esmės nėra reikšminga sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje, t. y. vienokių ar kitokių bendrojo plano sprendinių buvimas nelemia reikalavimo tenkinimo ar atmetimo, o aiškaus pagrindo abejoti šio norminio akto teisėtumu nėra, prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra atmetamas (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjų D. D., A. B., H. R., V. O. prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėjų D. D., A. B., H. R., V. O. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą kartografuotoje buvusio savininko A. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje ties Ateities g., Vilniaus mieste, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir parengto žemės sklypo plano patvirtinimą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo bei visus dokumentus pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėArūnas DirvonasIrena Paulauskienė